Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-542-510/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
2A-542-510/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13614-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Ramūnas Mitkus (pran.)
Atsakovas
I. U.
Ieškovas
G. U.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-542-510/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13614-2011-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-528-192/2012 pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovei I. U., institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. U. patikslintame ieškinyje nurodė, kad jo ir atsakovės I. U. santuoka nutraukta 2007-10-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dėl nepilnametės dukters G. U. g. 2005 (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, buvo sutarta, jog ieškovas teiks kas mėnesį išlaikymą po 600 Lt. Minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog sutuoktiniai susitarė, kad atsakovė netrukdys ieškovui bendrauti su dukra G. bei dalyvauti jos auklėjime abipusiškai suderintu laiku. Ieškovas 2007 m. kovo mėnesį išvažiavo dirbti į Angliją ir į Lietuvą grįždavo maždaug tik kartą per 5 savaites, todėl būdavo labai svarbu pamatyti dukrą ir su ja pabendrauti. Ieškovas ėmė abejoti, ar pagal paskirtį yra naudojami siunčiami pinigai dukters išlaikymui. Dėl šių priežasčių ieškovas prašo teismo pareikalauti iš atsakovės informaciją – raštišką ataskaitą. Po santuokos nutraukimo su atsakove ginčų dėl bendravimo su dukra nekildavo, tačiau maždaug nuo 2008 metų vasario mėnesio situacija iš esmės pasikeitė. Nuo 2008 metų vasaros atsakovė dažnai darydavo kliūčių ieškovui susitikti su dukra, kai jis būdavo Lietuvoje, trukdydavo bendrauti per Skype programą, kai jis būdavo Anglijoje. Paskutiniu metu atsakovė sąmoningai kliudo ieškovui bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Dukra nukreipta prieš ieškovą. Ieškovas prašė nustatyti tokią jo bendravimo su dukra G. U. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: dukra G. U. praleidžia su tėvu G. U. pusę jo atostogų laiko, pusę Kalėdinių atostogų laiko, kas antri metai keičiant pirmosios Kalėdinių atostogų dalies praleidimo laiką – vienus metus pirmąją Kalėdinių atostogų dalį (t. y. nuo Kalėdų ir per Naujųjų metų šventes) dukra praleidžia su tėvu, antrąją atostogų dalį praleidžia su atsakove. Kitais metais dukra pirmąją Kalėdinių atostogų dalį praleidžia su atsakove, antrąją – su tėvu. Dukra taip pat kas antri metai praleidžia su tėvu Velykų šventes, kiekvienais metais – pusę vasaros atostogų, įpareigojant atsakovę I. U. užtikrinti, kad tuo metu, kai dukra bus su ieškovu, atsakovė jam perduos dukters asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą; įpareigoti atsakovę I. U. suteikti ieškovui teisę susiskambinti su dukra G. U. telefonu du kartus per savaitę, skambinant šeštadieniais – sekmadieniais nuo 18-20 vai. Lietuvos laiku, kalbėtis per Skype programą, netrukdant ieškovo pokalbio su dukra (duomenys neskelbtini) pokalbio atsakovei I. U., prieš tai elektroniniu paštu su atsakove suderinant prisijungimo per Skype programą laiką; įpareigoti atsakovę I. U. kas mėnesį, iki sekančio mėnesio 10 dienos pateikti ieškovui raštišką informaciją elektroniniu paštu adresu gytka2169@gmail.com apie kiekvieną mėnesį panaudotas dukters G. išlaikymui ieškovo pervestas pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

Nustatyti ieškovo G. U. bendravimo su dukra G. U., gim. 2005 m. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Dukra G. U. praleidžia su tėvu G. U. pusę jo atostogų laiko, pusę Kalėdinių atostogų laiko, kas antri metai keičiant pirmosios Kalėdinių atostogų dalies praleidimo laiką – vienus metus pirmąją Kalėdinių atostogų dalį (t. y. nuo Kalėdų ir per Naujųjų metų šventes) dukra praleidžia su tėvu, antrąją atostogų dalį praleidžia su atsakove I. U.. Kitais metais dukra pirmąją Kalėdinių atostogų dalį praleidžia su atsakove I. U., antrąją – su tėvu G. U.. Dukra taip pat kas antri metai praleidžia su tėvu Velykų šventes, kiekvienais metais – pusę vasaros atostogų;

2. Įpareigoti atsakovę I. U. suteikti jam teisę susiskambinti su dukra G. U. telefonu 2-3 kartus per savaitę 18-20 val. Lietuvos laiku, bei šeštadieniais – sekmadieniais kalbėtis per Skype programą, netrukdant jam pokalbio su dukra G. U., atsakovei I. U.. Prieš tai elektroniniu paštui su atsakove suderinant prisijungimo per Skype programą laiką;

3. Įpareigoti atsakovę I. U. kas mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos pateikti jam raštišką informaciją elektroniniu paštu adresu gytka2.169@gmail.com apie kiekvieną mėnesį panaudotas dukters Godos išlaikymui jo pervestas pinigines lėšas;

Priteisti iš atsakovės I. U. ieškovo G. U. naudai jo turėtas žyminio mokesčio išlaidas – 139 Lt;

Priteisti iš atsakovės I. U. išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, – 18,20 Lt.

Priteisti iš atsakovės I. U. ieškovo G. U. naudai jo turėtas atstovavimo išlaidas – 1500 Lt.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti su dukra G. U. bendravimo tvarka yra minimali, kadangi ieškovas gyvena užsienyje ir bendravimas vyks tik tėvo atostogų metu ir Kalėdinių bei Velykinių švenčių metu. Be to, tėvas pageidauja, kad vaiko motina leistų ir sudarytų jam galimybę bendrauti su dukra telefonu ir per Skype programą. Teismas nenustatė duomenų, kad ieškovo G. U. siūloma patikslintu ieškiniu bendravimo su dukra tvarka galėtų pažeisti jos interesus. Ginčą tarp šalių sukėlė tik ta aplinkybė, kad vaikas negali būti atvežamas į susitikimus su pasu. Vaiko išsivežimas į užsienį atostogoms turi būti tėvų sprendžiamas tik geranoriškumo pagrindais ir vaikui nesukeliant baimės ar kitų neigiamų veiksnių. Tėvas turi tokias pačias teises ir pareigas bendrauti su vaiku. Tai, kad tėvai tarpusavyje nesutaria ir yra priešiškai nusiteikę, neturi įtakoti tėvo bendravimo su vaiku. Bendravimas su vaiku 2 kartus per savaitę telefonu padėtų palaikyti tėvo ir dukters emocinį ryšį. Pagrįstas ieškovo reikalavimas ir dėl informacijos apie piniginių lėšų panaudojimą, kadangi jo teisė apibrėžta CK 3.203 straipsnyje. Tėvas, teikdamas vaikui išlaikymą, turi teisę žinoti, kaip panaudojamos skiriamos lėšos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė I. U. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1) šeimos bylos pripažįstamos didelio viešo intereso bylomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo surinkti reikiamus įrodymus, atsižvelgti į ieškovo galimybes pasiimti mažametę dukrą jo nurodomiems ir teismo sprendimu patvirtintiems laikotarpiams, kurie siekia net po keletą savaičių ar mėnesių. Didelį nerimą kelia jau vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimu nėra nustatyta kur mažametė dukra gyventų tuo metu, kai ji atitinkamiems laikotarpiams būtų perduota ieškovui, kokios tuo laiku būtų jos buities ir gyvenimo sąlygos. Taip pat turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad ieškovas į Lietuvą atvažiuoja tik kartais. Nesuprantama, kaip dukra galėtų praleisti su tėvu teismo sprendime numatytų pusę Kalėdinių atostogų laiko, kas antri metai – Velykų šventes ir kiekvienais metais – pusę vasaros atostogų, kai pats ieškovas teisme patvirtino, kad dėl savo darbo į Lietuvą jis galės atvažiuoti tik vieną kartą per metus, t. y. savo kasmetinių atostogų metu;

2) kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms dukra paaiškino, jog jai nepatinka, kai tėtis atvažiuoja ir pasiima ją iš darželio ir nusiveža pas draugę. Analogiškai dukra savo nuomonę išsakė ir teismo posėdžio metu, tačiau teismas į vaiko pagrįstus norus ir nuomonę visiškai neatsižvelgė ir sprendime to nemotyvavo. Ieškovo reikalavimai prieštarauja paties vaiko pagrįstiems norams ir teisėtiems interesams;

3) teismas privalėjo atkreipti reikiamą dėmesį bei atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas ketina neteisėtai išvežti vaiką į užsienį. Ši aplinkybė yra nustatyta surinktais byloje įrodymais;

4) teismo sprendime turėjo būti nustatytos konkrečios švenčių ir atostogų dienos ir valandos, kuriomis ieškovas bendrautų su dukra atsakovei dalyvaujant. Dukra nepageidauja miegoti ir praleisti paras svetimose vietose be mamos su svetimais žmonėmis;

5) teismas neatsižvelgė į tai, kad dukra lanko mokyklą, kad yra pirmokė, mokykloje lanko atitinkamus būrelius;

6) teisę rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį išlaikyti, auklėti bei su juo bendrauti (taigi ir kalbėtis telefonu bei per Skype programą) ieškovui suteikia įstatymas. Tokios teisės suteikimas ar nesuteikimas ne atsakovės prerogatyva. Iš ieškovo ši teisė nėra atimta. Teismas galėtų atsakovę įpareigoti netrukdyti ieškovo pokalbių su dukra jiems susiskambinus ar kalbantis per Skype programą. Tą galima būtų daryti tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovė realiai trukdo ieškovui ir dukrai tai daryti, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų;

8) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę kiekvieną mėnesį pateikti ieškovui ataskaitą apie su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas. 600 Lt mėnesio išlaikymo suma yra priteista minimaliems dukros poreikiams tenkinti. Ataskaitų teikimas pateisintinas tik dėl daug didesnio išlaikymo dydžio. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad atsakovė piktnaudžiauja priteistų lėšų naudojimu;

9) skundžiamas teismo sprendimas yra neaiškus ir nesuprantamas, nevientisas, reikiamai neargumentuotas. Tarp teismo sprendimo 4 puslapio pabaigos ir 5 puslapio nėra loginio ryšio.

Atsakovas G. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepime teigiama, kad:

1) šalims nutraukus santuoką tarpusavio susitarimu, tėvo ir dukters santykiai tuo metu buvo labai geri. Ilgainiui šalys ėmė nesutarti dėl bendravimo laiko, atsakovė ėmė riboti pasimatymus, ieškovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, tai įtakojo bendravimo galimybių sumažėjimą. Tėvams toliau konfliktuojant, atsakovė uždraudė tėvui matytis su dukra. Ieškovas, neturėdamas galimybės kitais būdas išspręsti šio ginčo, kreipėsi į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, iškėlus bylą, visiškai apribojo tėvo galimybės matytis su dukra, nuteikė dukrą prieš tėvą. Byloje net buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės;

2) bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad tėvas netinkamai elgėsi ir elgiasi su dukra, priešingai, ieškovas visą laiką labai ja rūpinosi, remė ją materialiai, siekė su ja bendrauti, siekia atkurti nutrūkusius emocinius ryšius. Nors atsakovė nesutiko su pareikštu ieškiniu, bet byloje nereiškė priešieškinio ir nesiūlė savo bendravimo tvarkos;

3) teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Kauno miesto apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė. Teismo posėdžio metu dukra nurodė, kad ji nemyli tėčio, su tėčiu bendrauti nenori, anksčiau norėjo, bet dabar nenori. Vaikas savo nenoro bendrauti su tėčiu nesugebėjo pagrįsti, neįvardijo jokio tėčio blogo elgesio pavyzdžių, aplinkybių, kad būtų buvusi tėčio skriaudžiama, automatiškai kartojo žodžius, kurių prasmės akivaizdu, pati nesuvokė. Vaiko apklausa patvirtino, kad mergaitė yra paveikta, jos sąmonėje yra suformuotas neigiamas tėvo įvaizdis;

4) apeliantės motyvai, kad teismas nenustatė kur dukra gyvens būdama su tėvu, prieštarauja bylos medžiagai ir byloje surinktiems įrodymams. Ieškovas apklausos metu nurodė, kad grįžęs į Lietuvą, jis apsistoja savo mamos A. U. arba sesers A. F. namuose. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos šių butų fotonuotraukos, patvirtinančios, kad butuose yra švaru, tvarkinga, yra visos vaiko poreikius atitinkančios sąlygos;

5) daugelyje Europos šalių darbuotojai nuo gruodžio 23 dienos iki sausio 5 dienos išleidžiami Kalėdinių atostogų, todėl ieškovas nedirbdamas, turės visas galimybes atvykti į Lietuvą ir praleisti šį laiką su dukra arba išsivežti atostogų dukrą į užsienį. Apeliantės nuogąstavimai dėl to, kad ieškovas negalės atvažiuoti į Lietuvą praleisti laiko su dukra nepagrįsti įrodymais. Teismo sprendimu ieškovui yra suteikta teisė su dukra bendrauti pusę vasaros atostogų. Tai yra laikotarpis, kai ieškovas turi teisę į kasmetines atostogas, nors dirba užsienyje. Ieškovui žinant, kad teismo sprendimu jam yra pripažinta teisė praleisti su dukra pusę vasaros atostogų, jis savo atostogas planuos iš anksto ir nurodytu laiku atvyks pas dukrą;

6) apeliantė nepagrįstai skunde teigia, jog ieškovas ketina neteisėtai išvežti vaiką į užsienį. Tiek ieškovas, tiek apeliantė turi vienodas teises vaiko atžvilgiu. Ieškovas nesiekia pagrobti dukters, o tik nori ją atostogoms išsivežti į užsienį, praplėsti vaiko akiratį;

7) abu sutuoktiniai atsakingi už vaiko išlaikymą. Atsakovė dukters išlaikymui turi skirti tokią pačią pinigų sumą, kokia yra priteista iš ieškovo. Ieškovas siekdamas, kad jo dukros teisėti interesai nebūtų pažeisti, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti apeliantei pareigą teikti ataskaitas apie skiriamų piniginių lėšų panaudojimą. Siekiant tinkamo jų panaudojimo, teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę teikti ataskaitas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 270 straipsnio 4 dalis numato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

Apeliantė I. U. apeliaciniame skunde teigė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus ir nesuprantamas, nevientisas, reikiamai neargumentuotas. Apeliantė nurodė, kad tarp teismo sprendimo 4 ir 5 lapų nėra loginio ryšio, jog šioje vietoje teismo sprendime yra praleista kokia nors šioje motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turėjusi būti pastraipa, išvada ar pan. Apeliantės teigimu, nėra jokios galimybės suprasti, ką teismas norėjo sprendime pasakyti, kokias išvadas dėl kokių konkrečių aplinkybių padarė, todėl, apeliantės manymu, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

Skundžiamo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo 4 lapo tekstas baigiasi sakinio dalimi: „Išnagrinėjus bylą iš“. Teismo sprendimo 5 lapas pasideda tekstu: „metu, kai dukra G. U. bus su tėvu, atsakovė I. U. jam perduos dukters asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą-pasą.“. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo teiginiu, jog tarp teismo sprendimo 4 ir 5 lapų nėra loginio ryšio ir negalima suprasti, kokias išvadas dėl kokių konkrečių aplinkybių apylinkės teismas padarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp teismo sprendimo 4 lapo pabaigos ir 5 lapo pradžios nėra ne tik loginio, bet ir gramatinio ryšio, todėl darytina išvada, kad dalis teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teksto yra praleista (galimai net visas puslapis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas patikslintame ieškinyje prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką, užtikrinant, kad tuo metu, kai dukra bus su ieškovu, atsakovė jam perduotų dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis dirba Anglijoje, todėl jam labai svarbu, kad dalį atostogų Lietuvoje ar užsienyje galėtų praleisti su savo dukra, ir kad kai dukra bus su ieškovu, atsakovė užtikrintų, kad tuo metu jam perduos dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – jos pasą. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo 4 lape nurodyta, kad ginčą tarp šalių sukėlė tik ta aplinkybė, kad vaikas negali būti atvežamas į susitikimus su pasu. Ieškovas nurodęs, kad toks reikalavimas reiškiamas todėl, kad ieškovas norėtų dukrą išsivežti atostogų metų. Toliau teismo sprendime nurodoma, kad vaiko išsivežimas į užsienį atostogoms turi būti tėvų sprendžiamas tik geranoriškumo pagrindais ir vaikui nesukeliant baimės ar kitų neigiamų veiksnių, juolab, kad mergaitė jau yra išsakiusi savo nuogąstavimus VTAS specialistui. Kaip minėta, teismo sprendimo 5 lapas prasideda tekstu: „metu, kai dukra G. U. bus su tėvu, atsakovė I. U. jam perduos dukters asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą-pasą.“ Taigi iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies visiškai neaišku, kokia teismo išvada šiuo klausimu padaryta. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakyta dėl atsakovės pareigos perduoti ieškovui dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad jis, nedirbdamas, turės visas galimybes atvykti į Lietuvą ir praleisti šį laiką su dukra arba išsivežti atostogų dukrą į užsienį. Ieškovas apeliacinio skundo nepadavė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo sprendimo išvados nėra aiškios ne tik apeliantei, bet ir ieškovui. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neįmanoma nustatyti, kaip klausimas yra išspręstas, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimo turinys neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, todėl yra CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad dėl teismo sprendimo turinio trūkumų yra CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Evaldas BurzdikasRamūnas MitkusIzolda Nėnienė