Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Mizaraitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, T. J. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-09-11 nutarimą, kuriuo jam paskirta 750 Lt bauda ir šešiems mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Minėtu nutarimu T. J. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalį 750 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad 2008-09-02 kelyje Vilnius – Lyda, Ragožiškių kaime, apie 9 val. 05 min. vairuodamas automobilį „VW LT 28”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį 48 km/h, tai yra važiavo 98 km/h greičiu.

T. J. skunde paaiškino, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, būtina aiškiai nustatyti ne tik greičio viršijimo faktą, bet ir pažeidimą padariusį asmenį, t.y. byloje surinkti įrodymai turi patvirtinti, jog nustatytą greitį viršijo būtent pareiškėjo vairuojamas automobilis. Pareiškėjo teigimu, jo greičio viršijimas užfiksuotas jam jau pravažiavus pro pareigūnus matuojančius transporto priemonių greitį (t.y. greitis nutaikius matuoklį į automobilio galinę dalį). Nelogiška, kad pareigūnai būdami pasislėpę kelio nuošalėje, artėjančio ir pravažiuojančio automobilio greičio nefiksavo, o jam nutolus beveik pusė kilometro nustatė jog automobilis viršijo leistiną greitį, dėl ko prisivijo būtent T. J. vairuojamą automobilį, kai kelio ruože jam pravažiavus pro greitį fiksuojančius kelių patrulio pareigūnus iki to, kol jį privažiavę iš paskos pareigūnai sustabdė (atstumas nuo patrulių stovėjimo vietos iki T. J. vairuojamo automobilio sustabdymo atstumas buvo virš kilometro). T. J. vairuojamą automobilį jau buvo aplenkę keli kiti automobiliai. Pareiškėjo manymu, turimais byloje duomenimis nėra neabejotinai įrodyta jog šį pažeidimą padarė būtent jis, nurodytu būdu ir aplinkybėmis.

T. J. teigia, kad neviršijo leistino greičio ir kad jo kaltė dėl padaryto teisės pažeidimo neįrodyta. Toje vietoje, kurioje pareigūnai užfiksavo automobilio greitį, yra gyvenvietės teritorija ir daugybė pėsčiųjų vaikštančių važiuojamąja kelio dalimi, todėl judėti transporto priemonei net leistinu greičiu yra pakankamai nesaugu, be to, vairuotojui nebuvo jokios būtinybės judėti per gyvenvietę viršijant greitį, tai patvirtinama ir tuo, kad pareigūnai iš stovėjimo vietos per atitinkamai nedidelį atstumą prisivijo T. J. vairuojamą automobilį, kurį tuoj pat sustabdė. Pasiviję T. J. vairuojamą automobilį pareigūnai nurodė į prietaisą, kuriame atseit matomas užfiksuotas jo vairuojamo automobilio greitis, bet greičio matuoklio displėjuje jokių duomenų pamatyti nepavyko į ką pareigūnų buvo pasakyta, kad displėjus po tam tikro laiko išsijungia.

Pareiškėjas kaip vieną iš argumentų nurodo tai, kad iš ATPK 124 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurią asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, matyti, jog nepagrįstai diskriminuojami asmenys, neturintys 2 metų vairavimo stažo. Nurodo, kad nesuprantama, kodėl 124 straipsnio tekste atsiranda specialusis subjektas (vairuotojas neturintis 2 metų stažo). Laiko tai įstatymo netobulumu, diskriminuojančiu neturinčius 2 metų vairavimo stažo asmenis (būtų nepagrįstas teiginys, kad asmuo išlaikęs vairavimo egzaminą ir įgijęs vairuotojo pažymėjimą bei 2 metus nevairavęs transporto priemonės, pagal ATPK 124 straipsnio 4-6 dalis bus neva mažiau pavojingas kelyje nei asmuo, kuris aktyviai realizuoja savo vairavimo teisę, nors ir neturi 2 metų vairavimo stažo). T. J. remiasi 2007-12-12 Seimo teisės departamento išvada Nr. XP-1883(4) „Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 26, 27, 30(1), 32, 123, 124, 124(1), 124(2), 125, 126, 127, 128, 129, 130, 130(2), 131, 134, 187, 224, 225, 259(1), 269, 281, 312, 313, 314, 315, 320, 326 ir 330 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso 124(3) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui”, kurioje pažymėta, jog vienų vairuotojų atsakomybės padidinimas atsižvelgiant į vairavimo stažą sudaro prielaidą vienus vairuotojus vertinti kaip nepagrįstai privilegijuotus dėl jų socialinės padėties kitų atžvilgiu.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių grandies patrulis 2008-09-02 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. 1. 8) T. J. už tai, kad jis 2008-09-02 kelyje Vilnius – Lyda, Ragožiškių kaime, apie 9 val. 05 min., vairuodamas automobilį „VW LT 28”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį 48 km/h, tai yra važiavo 98 km/h greičiu. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-09-11 nutarimu (b. 1. 9) paskirta 750 Lt bauda ir šešiems mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

T. J. teigia neviršijęs greičio ir kad policijos pareigūnai neįrodė, jog buvo užfiksuotas jo vairuojamo automobilio greitis. Prašo nutarimą panaikinti, o bylą nutraukti.

ATPK 124 straipsnio 5 dalis numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. veiksmai pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį buvo kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 punkto reikalavimą, numatantį nuostatą, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad T. J. vairuojamo automobilio greitis užfiksuotas 2008-09-02 administracinio teisės pažeidimo protokole (b. 1. 8). T. J. vairuojamo automobilio greitis buvo išmatuotas greičio matuokliu Ultra Lyte Nr. UL005156 (b. 1. 8). Šis greičio matuoklis turi VĮ Vilniaus metrologijos centro išduotą Patikros sertifikatą Nr. 0169402 (b. 1. 21), kuris liudija, kad greičio matuoklis yra tinkamas naudoti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis neviršijo leistino greičio, kad policijos pareigūnai negalėjo pamatuoti būtent jo automobilio greičio. Teismas laiko, kad norint įrodyti šias aplinkybes, gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui (ATPK 256 straipsnis). Tokiais duomenimis gali būti paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad jų visuma pažeidimo padarymo faktas nustatytas tinkamai. 2008-09-02 Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių grandies patrulis J. K. ir vyr. patrulis V. J. (V. J.) tarnybiniuose pranešimuose (b. 1. 19-20) dėl KET pažeidimo nurodė, kad 2008-09-02 prietaisu Ultra Lyte Nr. UL005156, patikros Nr. 0169402, matavo automobilių greitį kelyje Vilnius – Lyda, Ragožiškių kaime. Pro patrulių automobilį pravažiavo automobilis „VW LT 28”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir po to pradėjo didinti greitį. Pareigūnai, nusitaikę greičio matuokliu į automobilio „VW LT 28”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galą, užfiksavo greitį, kuris 48 km/h viršijo leistiną 50 km/h greitį. Pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose paaiškino, kad vejantis automobilį, buvo matyti, kad vairuotojas nemažina greičio. Sustabdžius automobilį, pareigūnai nustatė, kad jį vairavo T. J.. Parodžius greičio matuoklio parodymus T. J., jis pasakė, kad negalėjo važiuoti tokiu greičiu ir pareigūnai negali greičio matuoti nusitaikę į automobilio galą. T. J. atsisakė rašyti paaiškinimą protokole ir pasirašyti.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai J. K. ir V. J. gerai prisiminė įvykio aplinkybes, teismo posėdyje patvirtino tai, ką buvo išdėstę tarnybiniuose pranešimuose, jų parodymai nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje. Liudytojas J. K. paaiškino, kad greičio matavimo prietaisas Ultra Lyte Nr. UL005156 matuoja kiekvieno atskiro automobilio greitį, todėl negalėjo būti pamatuotas kito, o ne T. J. automobilio grietis. Liudytojas paaiškino, kad, remiantis prietaiso Ultra Lyte naudojimosi instrukcija, į pasirinktą automobilį nusitaikoma taip, kad raudonas nusitaikymo taškas, esantis taikiklio displėjuje būtų transporto priemonės numerio srityje. Greičio matavimo prietaiso Ultralyte instrukcijoje vartotojui nurodoma, kad tai yra rankinis lazerinis greičio ir atstumo matavimo prietaisas. Norint pamatuoti judančio automobilio greitį prietaisas nutaikomas į valstybinių numerių sritį. Jei objektas tolsta parodymas būna neigiamas.

Nėra jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima manyti, kad policijos pareigūnai nepagrįstai nustatė, kad T. J. pažeidė KET reikalavimus ir nesant pagrindo surašė jam administracinių teisės pažeidimų protokolą. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. yra bylos baigtimi suinteresuotas proceso dalyvis, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. T. J. teismo posėdyje nepaaiškino, kodėl pareigūnai galėjo būti suinteresuoti pamatuoti ne jo, o kito automobilio greitį.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. vairuojamo automobilio greitis buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu, turinčiu galiojantį patikros liudijimą (b. 1. 21), kas patvirtina, kad tas prietaisas yra tinkamas naudoti ir kad matuojant greitį negalėjo būti padaryta klaida.

Teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje numatytos byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklės, kuriomis vadovaudamasis pareigūnas priima sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo. Įrodymai turi būti įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Teismas pažymi, kad T. J. veika kvalifikuota teisingai, byloje atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad metų bėgyje yra baustas už KET pažeidimus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinta, ar nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nutarimas priimtas nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti nutarimą T. J. nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. J. skundą atmesti.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-09-11 nutarimą, kuriuo paskirta 750 Lt bauda ir šešiems mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.