Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atmestas A. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 81/04-856 netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 105 straipsnio 9 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Vadovaujantis LR BK 64 straipsniu, iš dalies pridėjus neatliktą bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2003 m. vasario 15 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 11 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d.).Komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 81/04-856 nutarta nuteistajam A. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pataisos namuose nuo pat bausmės pradžios įdarbintas Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų, liejimo ceche tekintoju, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, drausmine tvarka baustas keturis kartus, nuobaudos nebegaliojančios, skatintas 15 kartų, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Problema, susijusi su nusikalstamu elgesiu, – alkoholio vartojimas, apsvaigus nuo alkoholio savitvarda itin silpna. Nuteistojo nuostatos iš dalies palaikančios kriminalinį elgesį. Nuteistasis linkęs pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Komisija pažymėjo, jog nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis lygtinio paleidimo metu įvykdė naują sunkų smurtinį nusikaltimą, tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. A. skundą dėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 81/04-856 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenis, sutiko su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. A. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizikos tyrimas yra atliekamas tik vieną kartą, nuteistajam atvykus į pataisos namus, taigi šie balai (HRC-20) yra nekintantys. Šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 40 balų, jo neatlikta bausmės dalis yra 2 metai, taigi faktiškai jis yra atlikęs daugiau nei ¾ paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pataisos namuose nors anksčiau ir yra baustas, tačiau taip pat 15 kartų skatintas, 2016 m. gruodžio 30 d. pervestas atlikti bausmę į lengvąją grupę. Pataisos namuose lanko socialinės reabilitacijos programas, mokosi suaugusiųjų mokymosi centre, dirba.Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pagal LR BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis A. A. yra faktiškai atlikęs ¾ paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, t. y. formaliai atitinka LR BVK 157 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, neatsiejamai turi būti vertinama ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju Komisija sprendė, jog A. A. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, todėl tokiai išvadai pakankamo pagrindo nėra.Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokėsi, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą, kurį įvykdė būdamas paleistas lygtinai už kitą labai sunkų nusikaltimą – taip pat nužudymą, taigi jis yra recidyvistas. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis yra abejingas didžiausiai visuomenės vertybei – žmogaus gyvybei, ir tai patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu A. A. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Įvertintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų), tačiau labai artima vidutinei. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytas ir itin reikšmingas kriminogeninis veiksnys – alkoholio vartojimas, kas paskatino nuteistąjį daryti nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis už alkoholio vartojimą yra baustas drausmine tvarka ir pataisos namuose, o tai rodo jo nenorą taisytis. Nustatyta, jog rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą yra vidutinė, o jei nuteistasis piktnaudžiaus alkoholiu, atsižvelgiant į tai, kad apsvaigus nuo alkoholio savitvarda itin silpna, rizika gali didėti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis drausmine tvarka iš viso baustas 4 kartus už įvairaus pobūdžio pažeidimus (vartojo alkoholinius gėrimus, laikė uždraustus daiktus, atliko neteisėtą sandorį), o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Šiuo metu teigiama A. A. charakteristika (po paskutinės nuobaudos jam paskirta 11 paskatinimų) tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nuostatos iš dalies palaiko kriminalinį elgesį, o tai, teismo nuomone, taip pat itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tiek apylinkės teismas, įvertinęs formaliojo ir materialiojo pagrindų visumos nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. A. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs nuteistojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pakartotinumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, jos nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. A. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo A. A. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. A. skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.