Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. gynėjo advokato Dariaus Japerto apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., remiantis BK 93 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį dėl D. Š. turto sugadinimo, R. Ž. turto sunaikinimo ir D. Ž. turto sugadinimo.

R. Š. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, remiantis BPK 303 straipsnio 4 dalimi.

Skirta R. Š. auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas penkiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, uždrausti bendrauti su J. K..

Priteista D. Š. 1570 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš J. K., M. S. ir R. Š., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, 523 eurus turtinei ir 100 eurų neturtinei žalai atlyginti subsidiariai iš A. Š. ir A. Š..

Priteista R. Ž. 3440 eurų turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš J. K., M. S. ir R. Š., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, 1147 eurus turtinei ir 333 eurų neturtinei žalai atlyginti subsidiariai iš A. Š. ir A. Š..

Priteista D. Ž. 6191,79 eurų turtinei ir 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš J. K., M. S. ir R. Š., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, 2063,93 eurus turtinei ir 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti subsidiariai iš A. Š. ir A. Š..

Priteista R. Ž. 250,00 eurų ir D. Ž. 250,00 eurų solidariai iš J. K., M. S. ir R. Š., o pastarajai neturint pakankamo turto ar uždarbio, 83,00 eurus iš A. Š. ir A. Š. advokato atstovavimo išlaidų.

R. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti ir J. K. bei M. S., tačiau jie šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š., remiantis BK 93 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji, J. K. ir M. S., veikdami kartu, tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą: 2020 m. balandžio 24 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, J. K. apipylė D. Š. priklausantį motociklą "Honda XL", be valstybinių numerių (rėmo kodas (duomenys neskelbtini)) degiu skysčiu ir jį padegė žiebtuvėliu, M. S. ir R. Š. saugant, kad jų niekas nepastebėtų, turto sugadinimu padarydami nukentėjusiajam D. Š. 1570 eurų turtinę žalą. Tęsdami nusikalstamus veiksmus J. K., M. S. ir R. Š., veikdami kartu, 2020 m. balandžio 25 d., apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, J. K. apipylė R. Ž. priklausantį automobilį "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degiu skysčiu ir jį padegė žiebtuvėliu, M. S. ir R. Š. saugant, kad jų niekas nepastebėtų, tokiu būdu sunaikino R. Ž. priklausantį automobilį "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1360,00 eurų vertės ir automobilyje buvusius R. Ž. priklausančius daiktus: drabužius - 1500 eurų vertės, keturias magnetolas - 430 eurų vertės, automobilio remonto įrankius - 150 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. Ž. 3440 eurų turtinę žalą. Nuo padegto R. Ž. priklausančio automobilio užsidegus šalia esančiam D. Ž. priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudegė D. Ž. priklausantis turtas: namo apdailos lentelės ir viduje esantis apšiltinimas - 800 eurų vertės, 3 langai - 570 eurų vertės, krosnies cirkuliacinis siurblys - 280 eurų vertės, šaldiklis - 300 eurų vertės, įvadinis kabelis - 150 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam D. Ž. padarė 2100 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl R. Š. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigiant, kad R. Š. jokių aktyvių veiksmų neatliko, ji stovėjo atokiau ir nieko nematė. Visgi, sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

7. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymas turi būti grindžiamas bylos duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai BPK 20 straipsnio 3 dalis. Tai ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Įrodymų vertinimui keliami reikalavimai įtvirtinti BPK 20 straipsnio 5 dalyje: teisėjai rodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be kita ko, šie reikalavimai reiškia ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas kaltumo klausimą, privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą ir pakankamumą bei pagrįsti atitinkamą sprendimą.

8. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl R. Š. kaltės, jos įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nedetalizavo jos kaip padėjėjos veiksmų dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, tačiau teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį įvertinus R. Š. gynėjo advokato D. Japerto apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

9. Pažymėtina, kad BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu <...>

10. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant atitinkamas nusikalstamas veikas. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

11. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394-222/2016).

12. Kaip matyti, aptariamu atveju, apeliantas be tvirtinimo, kad R. Š. nusikalstamos veikos darymo metu stovėjo atokiau, jos niekas neprašė pasaugoti, kad kas nepastebėtų, ji jokių aktyvių veiksmų neatliko, iš esmės daugiau jokių motyvų dėl įrodymų vertinimo nenurodo, todėl tokia apelianto pozicija, nelaikytina įtikinama, paneigiančia R. Š. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, ir vertintina tiesiog kaip paprasčiausia gynybos taktika siekiant išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.

13. Apeliaciniame skunde, kaip jau minėta, neigiamas tyčios bendrumas, teigiant, kad R. Š. jokių aktyvių veiksmų neatliko, stovėjo atokiau ir nieko nematė, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje duoti jos parodymai patvirtina visai kitokias įvykio aplinkybes.

14. Pirmiausia, iš 2021 m. gegužės 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. Š. sutikusi duoti parodymus, parodė, jog tą vakarą iš J. sužinojo, kad jie eis deginti D. Š. priklausančio motociklo ir R. Ž. priklausančio automobilio. Ji nežinojo, kieno tai buvo sumanymas ir iš pradžių ji nieko nežinojo, bet sužinojo kai ėjo. R. Š. parodė, kad ji, J. K. ir M. S. išėjo į lauką, M. ir J. pasiėmė degųjį skystį su dažais ir jie išėjo. Pirmiausia ėjo link J. K. brolio (R. B.) namų, nes J. dėl esamų nesutarimų norėjo dažais apipaišyti brolio automobilį, po to ėjo prie namo, kur stovėjo D. Š. motociklas. J. su M. nuėjo į kiemą, o ji stovėjo toliau nuo motociklo, ant kelio. Kelis kartus buvo atsisukusi pasižiūrėti ir matė kaip J. apipylė skysčiu ir bandė padegti. Kuris uždegė - nematė. Netrukus pamatė atbėgančius J. su M. ir jie visi bėgo į (duomenys neskelbtini) kur buvo R. Ž. automobilis. M. su J. priėjo prie mašinos, o ji stovėjo ant kelio. Jie apipylė automobilį likusiu degiu skysčiu ir truputį pasirodė liepsnelės, tačiau automobilis neužsidegė. Tada jie atbėgo ir J. pasiteiravo, ar pas ją namuose yra benzino, bet ji atsakė, kad nežino. J. pasakė, kad benzino yra mačiusi jos namų daržinėje, todėl grįžus pas J. į kiemą, jie visi sėdo į J. automobilį ir nuvažiavo pas ją į namus. Nuėjo į daržinę, rado kanistrą su benzinu, rado tuščią tarą, prisipylė benzino ir tada važiavo atgal link J. namų. Paliko ten automobilį, o patys nuėjo link D. Š. motociklo. Kuris nuėjo nepamena, bet pamatė, kad visas kiemas nušvito. Tada nubėgo į (duomenys neskelbtini). J. su M. priėjo prie mašinos, ji stovėjo toliau nuo tos vietos. Jie pilstė benziną, kas padegė nematė, pasimatė labai šviesu ir matė kaip jie atbėgo, po ko jie visi kartu nubėgo link J. namų.

15. Nors gynėjas advokatas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Š. nuosekliai tvirtino, jog ji nieko nepadeginėjo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad R. Š. suprato apie nusikalstamos veikos darymą ir dalyvavimą joje. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog R. Š. nurodė, jog dar būnant namuose jai, M. S. ir J. K. stovint kieme, J. K. pasakė, jog „šiandien padarysim fejerverkų“. Jie visi trys sėdo į automobilį, nuvažiavo į parduotuvę „Aibė“ ir nusipirko degaus skysčio. Nors R. Š. tvirtina, jog nesuprato kam tas degus skystis, tačiau tolimesnė įvykių eiga paneigia tai. Kaip matyti, R. Š. parodymų visuma, o būtent, įvykių seka bei kaltinamųjų veiksmai – ji matė, kaip jiems einant M. rankoje nešėsi degųjį skystį, kad J. paėmusi degųjį skystį iš M. nubėgo į kiemą, kur stovėjo motociklas, kad J. pilstė skystį ant motociklo, o nepavykus uždegti, grįžo paprašyti žiebtuvėlio, kad M. nubėgus kartu su J., R. Š. pamatė liepsnas ir atbėgančius J. su M., o tada jie visi bėgo prie D. Ž. automobilio, kurį J. apipylė likusiu degiu skysčiu ir žiebtuvėliu kelis kartus bandė uždegti – neabejotinai leido R. Š. suvokti ir suprasti apie bendrai daromą nusikalstamą veiką. Vien tai, kad R. Š. nusikalstamos veikos darymo metu stovėjo atokiau, ant kelio, neleidžia vertinti, jog ji nematė M. S. ir J. K. atliekamų veiksmų ir nesuprato apie nusikalstamos veikos darymą. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. Š. matė M. S. ir J. K. atliekamus veiksmus, jiems neprieštaravo, be to, ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus apie tai, kas kokius veiksmus atliko. Maža to, iš byloje esančio ir apeliaciniame skunde akcentuojamo J. K. ir M. S. SMS susirašinėjimo turinio matyti ir tai, kad nors R. stovėjo visai kitur, tačiau M. S. patvirtino, kad R. viską matė <...> (2 t., b. l. 5-8).

16. Vertinant tyčios bendrumą, svarbūs ir kitų kaltinamųjų parodymai. Kaip matyti, R. Š. parodymai duoti teisme, iš esmės analogiški nuteistojo M. S.parodymams, duotiems ne tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir teisiamojo posėdžio metu, kad tą vakarą kai išėjo pasivaikščioti su R. Š. ir J. K., jie puikiai suprato, kur ir ko eina. M. S. ikiteisminio tyrimo metu (pirmos apklausos ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją) parodė, kad priėjo prie namo, kurio apšviestame kieme stovėjo D. Š. priklausantis motociklas. J. paprašė jų su R. palaukti, pasaugoti, t. y. pažiūrėti, kad niekas nevažiuotų, o pati nuėjo į kiemą. Jie su R. liko stovėti ant kelio ir žiūrėti, kad niekas neateitų. Jis matė kaip J. apipylinėjo motociklą skysčiu ir bandė uždegti. Tada jie nubėgo prie R. Ž. priklausančio automobilio, apipylė skysčiu, bandė padegti, bet šis neužsidegė. Tada nubėgo iki J. namų, sėdo į automobilį ir nuvažiavo iki R. namų pasiimti benzino. Jie su J. nuėjo į daržinę prisipilti benzino, o R. liko automobilyje. Prisipylus benzino jie nuvažiavo iki J. namų, paliko automobilį ir vėl nuėjo iki motociklo. J. apipylė benzinu motociklą ir jo žiebtuvėliu padegė. Po to jie visi nubėgo prie automobilio. J. apipylė benzinu automobilį ir padegė. M. S. taip pat parodė, kad J., tiek būnant prie motociklo, tiek būnant prie automobilio prašė pasaugoti, kad kas neateitų (2 t., b. l. 146-149)(4 t., b. l. 128-130). Teismo posėdyje M. S. patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumą ir parodė, kad tuo metu kai degino motociklą, jis buvo netoli motociklo, už 5 m stovėjo ir žiūrėjo, kad neišlįstų D. ar dar kas neateitų. J. apipylė motociklą ir padegė. Prie mašinos buvo kartu, jis atsuko baką, atsitraukė kelis žingsnius, o J. apipylė ir padegė automobilį. Abiem atvejais R. Š. stovėjo atokiau, ant kelio ir arčiau priėjusi nebuvo. Nors M. S. taip pat nurodė, kad tuo metu, kai jie visi nuvažiavo į daržinę prisipilti benzino, R. Š. joje nebuvo (liko mašinoje, buvo ant kelio), tačiau akivaizdu, kad šioje dalyje M. S. parodymai prieštarauja tiek pačios R. Š. parodymams, kuriuose ji teigė, jog J. suradus kanistrą su benzinu ir tuščią talpą, į kurią būtų galima įsipilti benzino, M. laikė butelį rankoje, J. pylė, o ji švietė žiebtuvėliu, bet ir J. K. parodymams, jog būnant daržinėje, R. Š. stovėjo jai už nugaros (2 t., b. l. 120-122) (4 t., b. l. 76-77, 107-109).

17. Tai, kad R. Š. suvokė bendrai dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, patvirtino ir J. K., teigdama, kad sumanymas padegti buvo bendras ir R. Š. su M. S. iš pat pradžių suprato kur eina ir ką darys, juolab, kad M. S. nešėsi degųjį skystį. Kai vyko padegimai R. Š. stovėjo ant kelio šalia namų, atstumas gal 20 m. Taip pat J. K. parodė, kad D. Š. priklausantį motociklą jie degino dėl buvusių tarpusavio pykčių, o dėl R. Ž. priklausančio automobilio – R. Š. laikė pyktį, nes jos mama buvo kartu su D. Ž..

18. Taigi iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, kad R. Š. nuo pat pradžių ėjo kartu, stovėjo ant kelio, stebėjo, matė ką J. su M. daro, matė liepsneles, kartu važiavo į jos namus (daržinę) pasiimti benzino, antrą kartą visi grįžo į nusikaltimo vietą, ji stovėjo atokiau, matė kaip J. K. ir M. S. pylė benziną ir uždegė, o vėliau visi kartu pabėgo, todėl darytina išvada, kad R. Š. nuo pat pradžių suprato apie nusikalstamos veikos darymą ir suvokė, kad bendrai dalyvauja su kitais asmenimis.

19. Apeliaciniame skunde taipogi ginčijamas susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką, teigiant, kad R. Š. niekas neprašė pasaugoti. Visgi sutikti su tokiais argumentais taipogi nėra pagrindo. Kaip jau minėta, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamasis M. S. viso proceso metu tvirtino, kad J. K. tiek būnant prie motociklo, tiek ir prie automobilio prašė jo ir R. Š. pasaugoti, kad kas neateitų. Jis su R. Š. stovėjo ant kelio. Tuo metu kai J. K. degino motociklą, jis buvo netoli motociklo, už 5 m stovėjo ir žiūrėjo, kad neišlįstų D. ar dar kas neateitų. Abiem atvejais R. Š. stovėjo atokiau, ant kelio ir arčiau priėjusi nebuvo. Ir nors pati R. Š. tvirtino, kad niekas jai neliepė saugoti, o J. K. parodė, kad nežino kodėl R. Š. stovėjo ant kelio, tačiau šioje byloje nustatytų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nepaisant to, jog R. Š. tiesiogiai žodžiais ir nebuvo išreikštas prašymas saugoti, tačiau akivaizdu, kad J. K. pasakymą „pabūkit čia, pasaugokit“, R. Š. suprato kaip skirtą tiek jai, tiek M. S., ji šiam prašymui neprieštaravo ir abejotinai tam pritarė konkliudentiniais veiksmais, t. y. abiem atvejais stovėjo ant kelio ir stebėjo, kad pašaliniai asmenys nepastebėtų jų daromos nusikalstamos veikos.

20. Kaip jau minėta, tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad R. Š. kartu su J. K. ir M. S. visuotinai pavojingu būdu (panaudojant degųjį skystį, vėliau benziną, kuris dėl savo nekontroliuojamo degimo proceso, padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių) sunaikino ir sugadino svetimą turtą. Byloje nustatytų duomenų visuma patvirtina, kad iš anksto suplanavus D. Š. priklausančio motociklo ir R. Ž. priklausančio automobilio padegimą, R. Š. tam pritarė. Ir nors pati R. Š. fiziškai degaus skysčio, benzino ant motociklo ir automobilio nepylė, jų nepadegė, tačiau visą laiką buvo kartu su J. K. ir M. S., stebėjo kol kiti pilstė ir uždegė, važiavo kartu į jos daržinę pasiimti benzino, pilant benziną į tarą, ji švietė jiems žiebtuvėliu, visi kartu grįžo atgal, vėl visą laiką buvo kartu su J. K. ir M. S., stebėjo jų veiksmus, matė liepsnas, visi kartu bėgo. Dėl to abejoti, kad analizuojamu atveju R. Š. veikė bendra tyčia su J. K. ir M. S., nėra teisinio pagrindo, t. y. R. Š. pritarė kitų asmenų (J. K. ir M. S.) veiksmams konkliudentiniais veiksmais, suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – svetimą turto sunaikinimą – norint taip veikti. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. kartu su J. K. ir M. S. sunaikindami ir sugadindami svetimą turtą veikė turėdami vieningą tyčią ir siekdami vieno tikslo - padegti D. Š. motociklą ir R. Ž. priklausantį automobilį, šie padegimai buvo suplanuoti iš anksto, jie susidėjo iš tapačių veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios veikos (padegant D. Š. motociklą ir R. Ž. automobilį) vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tokie R. Š. veiksmai dėl svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo visuotinai pavojingu būdu atitinka BK 187 straipsnio 2 dalies sudėtį, o įvertinus tai, kad R. Š. stovėjo ant kelio ir saugojo, kad J. K. veiksmų nepamatytų pašaliniai asmenys, t. y. veikė kaip padėjėja, jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Akivaizdu, kad darant nusikalstamą veiką, R. Š. kaip padėjėjos, veiksmai buvo reikšmingi – be pastarosios pagalbos realizuoti nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių būtų buvę neįmanoma arba nusikaltimo padarymas jo vykdytojui būtų pasunkėjęs. Kaip jau minėta, nuteistasis M. S.nurodė, kad J. K. prašymu, jie kartu su R. Š. stovėjo ant kelio ir saugojo, kad niekas nepamatytų.

21. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Nors kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimus, tačiau jie nėra esminiai ir jie ištaisomi šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Jokių kitų, juo labiau esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai tiek dėl veikos kvalifikacijos, tiek ir nusprendžiant atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai auklėjamojo poveikio priemones.

22. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. gynėjo advokato Dariaus Japerto apeliacinį skundą atmesti.