- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- I1-164-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01520-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, Lietuvos Kalėjimų tarnybos (ankstesnis pavadinimas Alytaus pataisos namai), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Alytaus PN, pataisos namai), 52,10 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-5).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus PN 2022-01-07. be jokios priežasties jam buvo atliktas vienkartinis apsvaigimo testas. Pareiškėjas nenorėjo atlikti testo, tačiau jam buvo pagrasinta, jog atsisakius, testas bus vertinamas kaip teigiamas. Sutikus atlikti testą jis buvo teigiamas. Pareiškėjas nesutiko su rezultatu ir paprašė atlikti testą pakartotinai, tačiau jo prašymas nebuvo tenkinamas, nurodant, kad norėdamas atlikti testą, jis turi už jį pats susimokėti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas jautė bejėgiškumą ir pažeminimą.
Pareiškėjas apmokėjo už pakartotinį testą 52,10 Eur ir jį atlikus buvo nustatytas neigiamas rezultatas. Pareiškėjas atitinkamai prašo jam priteisti 52,10 Eur turtinės žalos (patirtas išlaidas už testą) ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, dėl patirtų neigiamų išgyvenimų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad 2022-01-07, siekiant nustatyti ar nuteistasis be gydytojo paskyrimo vartojo psichiką veikiančias medžiagas, Alytaus pataisos namuose buvo atlikta greita tyrimo priemonė (narkotestas), dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. 2022-01-07 pareiškėjo neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių nustatymo akte buvo konstatuota, kad narkotestas teigiamas FLY (fentanil). Pareiškėjas nesutiko su tikrinimo rezultatu, o 2022-01-07 prašyme taip pat 2020-08-26 paaiškinime nurodė, kad sutinka savo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Už tyrimą sumokėjo 52,10 Eur. 2022-03-14 Alytaus pataisos namuose buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėjo šlapime fentanilio, karfentanilio, etilo alkoholio nerasta. Greitojo tyrimo testais centralizuotai aprūpina Kalėjimų departamentas visas jam pavaldžias įkalinimo įstaigos. Nuteistiesiems apsvaigimas nustatomas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu patvirtintu Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2008-01-28 įsakymu Nr. V-20.
Alytaus PN pažymėjo, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452) ar kiti galiojantys teisės aktai nenumato sumokėtų lėšų grąžinimo asmenims už tiriamosios medžiagos ištyrimą, kuomet tyrimo rezultatas nepasitvirtino, todėl 2022-03-23 Alytaus pataisos namų raštu pareiškėjui buvo pateiktas pagrįstas atsakymas. Alytaus pataisos namų administracija į pareiškėjo 2022-03-23 ir 2022-04-01 prašymus dėl pinigų grąžinimo ir dokumento kopijos pateikimo pateikė atsakymus 2022-03-23 ir 2022-04-01, kuriuos pareiškėjas galėjo apskųsti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Atitinkamai Alytaus PN tvirtina, jog pareiškėjui žalos nesukėlė ir prašo jo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjui atliekant narkotestą bei nemokamai neatliekant papildomo, dėl gauto rezultato patikrinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjo patikrinimo metu (2022-01-07) laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą ir įforminimą reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-02-02 įsakymu Nr. V-42 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas (akto redakcija galiojusi nuo 2021-02-03 iki 2022-09-10) (toliau – Aprašas).
Pagal Aprašo 4 punktą, kontroliuoti ir nustatyti, ar asmenys nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę Kalėjimų departamento arba Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos vadovo įgalioti pataisos pareigūnai, kurie privalo būti išklausę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro organizuojamus neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus. Taip pat nustatyti, ar asmenys nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę asmens sveikatos priežiūros specialistai.
Nagrinėjamu atveju iš Alytaus PN Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto Nr. 7.64-1/9 (b. l. 19-20) matyti, kad pareiškėjo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą atliko Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas G. I. (b. l. 19).
Atsakovės atstovas su atsiliepimu nebuvo pateikęs duomenų apie Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūno atitiktį minėtoms Aprašo 4 punkto nuostatoms, t. y. ar šis pareigūnas buvo įgaliotas atlikti nuteistųjų apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų ir, ar jis yra išklausęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro organizuojamus neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir gavęs pažymėjimą (Aprašo 4 p.).
Paaiškėjus šiai aplinkybei, teismas 2022-12-05 nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigodamas Alytaus PN pateikti teismui ginčo laikotarpiui aktualius duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūno G. I. įgaliojimą atlikti nuteistųjų apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pat duomenis apie tai, ar Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas yra išklausęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro organizuojamus neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir gavęs pažymėjimą (pateikti mokymų baigimo pažymėjimą).
2022-12-06 Alytaus PN pateikė teismui raštą su papildomais duomenimis apie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro (toliau – Mokymo centras) 2021-05-26 Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą, kuris išduotas G. I.. Rašte nurodoma, kad pareigūnas G. I. 2021-05-25 dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginyje, mokymų programoje tema „Laivės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas“. Rašte nurodyta, kad pareigūnas įvykdė visus programos reikalavimus, pridėtas ir pats kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas, įrodantis kad pareigūnas G. I. dalyvavo ir įvykdė programos reikalavimus.
Gavus šiuos papildomus duomenis, teismas konstatuoja, kad pareigūnas G. I. buvo kompetentingas ir turėjo teisę atlikti pareiškėjo atžvilgiu veiksmus, numatytus šio Aprašo 4 punkte, t. y. atlikti testą ir nustatyti, ar pareiškėjas nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Aprašo 5 punktas numato, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą, be kita ko, sudaro: tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai (5.4. p.); tiriamosios medžiagos siuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas (5.5. p.).
Aprašo 11 punktas numato, kad tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija (11.1.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patikrinimą pagal Aprašo reikalavimus atliko kompetentingas ir turintis teisę tikrinti pareigūnas, kuris buvo išklausęs neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir turintis savo kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Patikrinimo metu pareigūnas naudojo Aprašo leidžiamą apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo priemonę (testą), o pareiškėjui nesutikus su testo rezultatais, tiriamosios medžiagos mėginys buvo ištirtas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Atitinkamai konstatuotina, jog Alytaus PN pareigūnų veiksmuose, atliekant pareiškėjo ištyrimą dėl galimo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, neteisėti veiksmai nenustatyti, nes pareigūnas veikė pagal Aprašo reikalavimus.
Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti turtinę žalą – 52,10 Eur už pakartotinio narkotikų testo darymą, teismas konstatuoja, kad teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas dėl testo apmokėjimo, nepriklausomai nuo, to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Ginčo laikotarpiu galiojęs Aprašas įpareigojo laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą savo lėšomis.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą teismas sprendžia, kad šiuo atveju Alytaus PN veiksmai, nekompensuoti pareiškėjui patirtų pakartotinio testo išlaidų, nelaikytini neteisėtais. Atitinkamai spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas ir atmestinas.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, atlikus teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygas, analizę, darytina išvada, kad Alytaus PN pareigūnai, tiek atlikdami apsvaigimo testą pareiškėjui, tiek vėliau nekompensavę patirtų išlaidų dėl pakartotinio testo atlikimo, tinkamai vykdė Aprašo nuostatas ir jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmiausiai turi būti nustatyta, kad atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis).
Pagal byloje surinktus duomenis, akivaizdu kad pareigūnai vykdė savo funkcijas, kurios yra numatytos Apraše ir BVK, veikė teisėtai, o pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai negali būti vertinami kaip neturtinė žala. Todėl nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.