- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-276-278/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00113-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- A. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-276-278/2014
Teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00113-2014-9
N U T A R T I S
2014 m. balandžio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-246-724/2014 pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl skolos priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. S. prašė teismą 34 528 Lt ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. M. priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi prašymą patenkino - areštavo atsakovui V. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 34 528 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, esančių atsakovo kredito įstaigų sąskaitose areštą, uždraudžiant savininkui turtu disponuoti ar perduoti jį tretiesiems asmenims, leidžiant vykdyti atsiskaitymą su ieškovu. Nurodė, kad reikalavimas yra piniginio pobūdžio, ieškinio suma fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovas geranoriškai nevykdo savo įsipareigojimų ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali pasunkėti arba tapti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. M. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti. Teigia, kad jis nėra gavęs jokių dokumentų, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl neturi galimybės tinkamai pasinaudoti civilinių teisių gynyba ir procesinių teisių tinkamu įgyvendinimu. Nurodo, kad jam nežinoma kokiomis prielaidomis ir argumentais jo turtui buvo taikytas areštas, nežinomi įrodymai, kuriais grindė ieškovas savo reikalavimą taikyti turto areštą, aplinkybės, lėmusios teismo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, jog skundžiama nutartimi buvo apsaugoti tik ieškovo interesai, o jo galimybė ginti savo interesus yra suvaržyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įstatymas nustato teismui terminą, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tik teismui manant, jog yra būtina, atsakovui pranešama apie prašymo nagrinėjimą. Nurodo, kad atsakovui pasinaudojant apeliacijos teise, jo interesai nėra pažeidžiami. Teigia, kad V. M. nepaneigė skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o taikytų priemonių eiliškumas neapsunkina jo finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Be to, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant būtinumui, apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas praneša atsakovui, tačiau apeliantas V. M. nenurodė jokių priežasčių dėl kurių teismas privalėjo jam pranešti apie A. S. prašymo nagrinėjimą, todėl konstatuoti, jog teismas pažeidė atsakovo teisės nėra pagrindo (CPK 178 str. 147 str. 1 d.). Nutartyje teismas nurodė, kad gautas A. S. ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovo V. M. priteisti 34 528 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų ir šio ieškinio užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl paminėto, V. M. teiginiai, jog jam nėra žinoma kokiais motyvais prašoma taikyti areštą jo turtui, nelaikytini pagrindu naikinti skundžiamą nutartį. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma didelė, todėl minėtų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kaip minėta, viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareikštu ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti 34 528 Lt skolą (b. l. 1-43). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o neginčijamų duomenų apie savo finansinę būklę V. M. apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl preziumuotina, kad reikalavimo suma jam, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui patenkinus ieškinį, prašomos priteisti sumos išieškojimas gali užsitęsti, kas tik padidintų ieškovo nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien teismo įsitikinimas, kad egzistuoja reali grėsmė, jog šalis gali perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti išieškojimą, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl paminėto darytina išvada, kad teismas pagrįstai taikė areštą atsakovo turtui. V. M. teiginiai dėl jo suvaržytos galimybės ginti savo interesus laikytini nepagrįstais, nes, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pasinaudojo apeliacijos teise ir pateikė atskirąjį skundą (b. l. 30-31).
Atsakovui išaiškintina, jog siekiant disponuoti tam tikru areštuotu turtu, asmuo, kurio turtui taikomas areštas, gali pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis - prašyti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti, įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikus laidavimą ar įkeitus turtą, nurodyti materialų turtą, kuris gali būti areštuojamas, taip pat prašyti galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, o atmetus ieškinį, ir nuostolių atlyginimo (CPK 146 str., 148 str., 149 str.).
Dėl paminėtų motyvų, naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.