- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-80-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19555-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gaivilė“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2048-944/2018 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaivilė“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2018 m. kovo 8 d. A. P. IĮ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą taip: V. M. priskirti atskirai naudotis 413 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „A“ ir 25 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu „C“; UAB „Gaivilė“ priskirti atskirai naudotis 366 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „B“ ir 23 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu „C“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalių ginčo žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Su parengtu žemės sklypo naudojimosi planu atsakovė nesutinka, ji parengė savo planą, tačiau ieškovui atsakovės planas nepriimtinas. Teigia, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra teisinga, sąžininga, racionali, proporcinga bei tinkamai įgyvendina bendraturčių derinimo principą. Teigia, kad pagal ieškovo parengtą planą kiekvienam iš bendrasavininkų būtų priskiriama didesnė dalis asmeniniam naudojimui. Ieškovo nuomone, atsakovas pageidauja didesnės dalies bendro naudojimo žemės sklypo ne privažiavimui prie pastato, bet automobilių apsisukimui, tačiau reikšminga akcentuoti tai, kad ginčo sklypas yra Kauno miesto senamiesčio zonoje, kurioje gatvių (kelių) plotis gali būti ir siauresnis už normatyviniais dokumentais reglamentuojantį plotį, o automobilių vietų parkavimo skaičiui taikomi mažesni reikalavimai ir mažesni koeficientai nei nustatyta teritorijų planavimo ar statybos dokumentuose. Pažymi, kad ieškovo žemės sklypo dalyje jau ir taip yra nustatyti du servitutui, tokiu būdu ieškovas patiria ekonominius praradimus. Tuo tarpu ieškovo naudojimosi tvarka yra aiškesnė, patogesnė naudojimui nei atsakovės pateikta laužytos ir lanko formos konstrukcijos teritorija.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Gaivilė“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Topolinija“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. parengtą žemės sklypo planą (M 1:500), pagal kurį: UAB „Gaivilė“ ir V. M. bendrai naudosis 102 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; V. M., atskirai vienas naudosis 384 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Gaivilė“ atskirai viena naudosis 342 kv. m plotos žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog jo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra geriausia ir racionaliausia. Tačiau, atsakovės nuomone, ieškovas to neįrodė. Atsakovė teigia, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka neatitinka bendraturčių turimų idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybės teisėje. Pažymi, kad atsakovei ieškovas priskiria naudotis vieno metro pločio žemės sklypo rėžiu, kurio iš esmės dėl tokios konfigūracijos nėra galimybės naudoti. Atsakovės teikiamas siūlymas atitinka tiek šalims priklausančias dalis, tiek kiekviena iš šalių turi galimybę racionaliai naudotis visomis žemės sklypo dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Topolinija“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. parengtą žemės sklypo planą (M 1:500), pagal kurį: UAB „Gaivilė“, ir V. M., bendrai naudosis 102 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; V. M. atskirai naudosis 384 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Gaivilė“ atskirai naudosis 342 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimą teismas grindė šiais esminiais argumentais:
1.1. Ginčas yra dėl nedidelio užstatyto nekilnojamuoju turtu žemės sklypo, esančio Kauno senamiesčio zonoje, priklausančio šalims beveik lygiomis idealiosiomis dalimis, naudojimosi tvarkos nustatymo. Į žemės sklypą abi šalys gali patekti tik per vieną įvažiavimą, kuriuo turi būti leidžiama naudotis bendrai.
1.2. Pagal ieškovės pasiūlytą planą kiekvienam bendraturčiui priskirtina naudotis žemės sklypo dalis apima po to bendraturčio pastatais esančią teritoriją ir žemės sklypo teritoriją esančią prie pastatų. Kadangi įvažiavimas į šį sklypą yra vienas, akivaizdu, kad juo šalys turi naudotis bendrai ir pagal ieškovės pasiūlytą tvarką ši dalis sudarytų 48 kv. m. Darytina išvada, kad kiekvienai iš šalių priskirtina asmeniškai naudotis sklypo dalis būtų artima bendraturčiams priklausančioms idealiosioms nuosavybėms dalims, bendrai naudotis priskirtina minimali teritorija dėl bendro įvažiavimo į ginčo sklypą. Be to, pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką kiekvienai iš šalių būtų ganėtinai aiški jai priskirta naudotis žemės sklypo dalimi riba, nes ieškovui ir atsakovei priskirtino žemės sklypo naudojimosi dalis iš esmės skirtų tiesė nuo atsakovei priklausančio pastato karšo.
1.3. Tačiau pagal ieškovo planą atsakovei skiriama naudotis sklypo dalis šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), yra apie vieną metrą pločio ir dvylikos metrų ilgio. Teismo vertinimu 12 kv. m ploto sklypo dalis pagal šioje byloje esančius duomenis, t. y. ginčo sklypo konfigūraciją, jo nedidelį plotą, šalims priklausančias dalis, galimybę patekti į ginčo sklypą tik vienu įvažiavimu, sudaro esminį ieškovo pateikto plano trūkumą. Be to, teismas nustatė, kad iš ieškovo pateikto plano matyti, kad vienos taškų koordinatės nurodomos ant sklypo brėžinio, tačiau kitos nurodomos šalia brėžinio, kur stulpeliu surašytos taškų koordinatės. Dėl šios aplinkybės laikytina, kad ieškovo planas nėra tikslus.
1.4. Atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemė sklypu tvarka išsiskiria dėl bendrai paliktinos naudotis žemės sklypo dalies ploto – 102 kv. m, vietoj ieškovo siūlomų 48 kv. m, atitinkamai asmeniškai kiekvienam iš šalių tektų naudotis mažesne sklypo dalimi. Pagal atsakovės pateiktą planą, bendrai priskirtinos teritorijos konfigūracija apimtų įvažiavimo teritoriją ir lanku eitų link ieškovo teritorijos. Atsakovė teigia, kad tokia bendrai priskirtino naudoti sklypo konfigūracija pasirinkta dėl galimybės apsisunkti su transporto priemone įvažiavus į teritoriją. Atsakovės vertinimu tokiu būdu yra galimybė racionaliai naudotis ginčo žemė sklypu. Kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl pastato likučių, griuvėsių masto, todėl teismas vadovaujasi registruotais kadastriniais matavimais, kuriuose griuvėsiai yra fiksuojami kaip statinio 1A2/p dalis, atitinkamai ši dalis laikoma užstatyta, todėl ieškovo motyvai, kad ja galima naudotis transporto priemonių apsisukimui laikytina nepagrįsta. Atsakovė pagrindė savo siūlomame naudojimosi žemės sklypu plane nurodomą teritoriją, plane pažymėtą B, 102 kv. m, ploto, kaip racionalų ir patogų naudojimą dėl galimybės apsiskuti su transporto priemone. Šia teritorija galės naudotis abi šalys. Vien ta aplinkybė, kad ši dalis yra didesnė nei ieškovo pasiūlytoje naudojimosi tvarkoje, nesudaro pagrindo laikyti šio plano ydingu ir pažeidžiančiu neproporcingai ieškovo teises ir teisėtus interesus.
1.5. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką ieškovui priskirtina asmeniniam naudojimui teritorija būtų 384 kv. m, atsakovei – 342 kv. m. Įvertinus šalių turimas idealiąsias dalis, pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą, ieškovas galės naudotis 87,67 proc. (384/438*100 ) žemės sklypo asmeniškai, atsakovė – 87,69 proc. (342/390*100). Darytina išvada, kad abi šalys galės naudoti beveik vienoda savo sklypo dalimi, t. y. nėra iš esmės labiau pažeidžiami vienos iš šalių interesai.
Šalies argumentai
1.6. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai prie pastato (duomenys neskelbtini), kadastro byloje pažymėto 2A3/p, numato 3 m pločio sklypo dalį, kaip skirtiną jos asmeniniam naudojimui, nes pakaktų ir 1 m. pločio, skirto pastato priežiūrai. Teismas nurodo, kad naudojimosi plane turi atsispindėti šalių turima nuosavybės dalis, todėl jeigu būtų nustatyta mažesnė dalis, atitinkamai ji turėtų būti kompensuojama kitoje vietoje. Nė viena iš šalių kitų pasiūlymų, kurie būtų įforminti kaip naudojimosi sklypu tvarkos variantai, nepateikė. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybe, kad ieškovas nesutinka dėl šios sklypo dalies priskyrimo asmeniškai naudotis atsakovei, nedaro jos plano netinkamu.
1.7. Teismas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad atsakovė sutiko dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir naudojimosi žemė sklypu tvarka buvo nustatyta pagal jos pateiktą planą, todėl iš ieškovo atsakovei buvo priteistos jos turėtos 1452 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo:
1.1. Teismas nepagrįstai kvestionavo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomąją vertę, todėl be pagrindo sprendė, kad sklype yra statinys, kai faktiškai statinio nėra. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas oficialiu dokumentu, turinčiu aukštesnę įrodomąją galią.
1.2. Teismas nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, kadangi tinkamesniu planu pasirinko tą, kuriame didesnė dalis žemės sklypo priskiriama bendram naudojimui, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pasisako už tokį reguliavimą, kai šalims kiek įmanoma didesnė dalis būtų priskiriama asmeniniam naudojimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011).
1.3. Teismas nepagrįstai atsakovo pastatui 3MG prižiūrėti ir remontuoti priskyrė daugiau nei 3 m pločio žemės sklypo dalį, kai tuo tarpu gretimų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) naudotojams jų pastatų priežiūrai ir remontui yra nustatyta 1 metro pločio žemės sklypo dalis.
1.4. Teismas neįvertino, kad ieškovui priskirtoje žemės sklypo dalyje jau ir taip yra nustatyti 2 servitutai (SI ir S2) po 0,013 ha ir 0,008 ha, bendrai 0,021 ha dydžio, kurie skirti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojams naudotis ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, ir kurioje ieškovas negali vykdyti nei statybos, nei jokių kitokių darbų, kas sudaro 4,79 proc. ieškovui priskirto žemės sklypo ploto ir reiškia jau ir taip esamus ekonominius praradimus bei mažesnę atskirai naudotinos žemės teritoriją.
1.5. Teismas neįvertino, kad ieškovo plane pažymėta bendrojo naudojimo teritorija pagal savo konfigūraciją yra aiškesnė, patogesnė naudojimuisi, nei atsakovų plane pateikta laužytos ir lanko formos konstrukcijos teritorija.
1.6. Teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą, nustatė tokią tvarką, pagal kurią atsakovo pageidaujamas apsisukimas būtų ieškovo žemės sklypo sąskaita, ir juo naudotųsi, jei iš tikrųjų naudotųsi, išimtinai tik atsakovė, kas būtų nesuderinama su naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijais, neatitiktų visų bendraturčių interesų pusiausvyros bei pažeistų ir labiau apribotų ieškovo teises nei atsakovės.
1.7. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės parengtą planą, iš ieškovo atsakovės UAB „Gaivilė" naudai priteisė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė visa apimtimi. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Gaivilė“ prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
2.1. Teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nei paneigia, nei patvirtina duomenis apie išlikusį statinį. Nesant kadastrinių matavimų, netyrinėjus kokia dalis pamatų yra išlikusi, kokia negalės būti panaudota, vien iš fotonuotraukų teigti, jog atitinkama žemės sklypo dalis laikytina neužstatyta, nėra galimybės.
2.2. Teismas nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, kadangi ieškovo pateiktas planas yra ydingas dėl keleto priežasčių: ieškovo siūloma naudojimosi tvarka neatitinka šalių valdomų idealiųjų dalių, ieškovas atsakovui priskiria neracionalią 1 metro ploto dalį, kurios neįmanoma panaudoti, bendro naudojimosi teritorija nėra patogi naudotis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrino, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindo nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad bendraturčiai juo naudosis pagal atsakovės pasiūlymą parengtą UAB „Topolinija“ 2017-08-01 žemės sklypo planą (M 1:500) taip: atsakovė UAB „Gaivilė“ ir ieškovas V. M. bendrai naudosis 102 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; V. M. atskirai naudosis 384 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Gaivilė“ atskirai naudosis 342 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“.
Dėl žemės sklypo užstatymo
10. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo 438/828 dalys priklauso ieškovui, o 390/828 – atsakovei (t. 1, el. b. l. 8–11). Ginčo žemės sklypas yra užstatytas statiniais. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl ginčo žemės sklypo užstatymo, nes nepagrįstai nustatė, kad atsakovo pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pastato lA2/p dalis, žymima kaip griuvėsiai, negali būti laikoma neužstatyta.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas garažas–dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3G1p, kurio užstatytas plotas 118 kv. m. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – negyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A2p, kurio užstatymo plotas 182 kv. m. ir pastatas – negyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2A3p, kurio užstatytas plotas 85 kv. m. Todėl atsakovės statiniais užstatyta 267 kv. m. žemės sklypo dalis. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė todėl, kad teisingai vertino, jog likusi neužstatyta žemės sklypo dalis kiekvienam bendraturčiui, atsižvelgiant į jų idealiąsias dalis, dar sumažėja, todėl ir nedidelio pobūdžio nukrypimai, nustatant naudojimosi tvarką ginčo sklypu, kiekvienai iš šalių yra reikšmingi ir svarbūs.
12. Atsakant į apelianto argumentus dėl žemės sklypo užstatymo, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nustatyta statybos techniniame reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ 8.5 punkte, statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Todėl remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, ieškovo pateiktas 2018-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis (2 t., b. l. 6-11), atsakovės su 2018-06-29 prašymu pateiktos fotonuotraukos (2 t., b. l. 29-32) leidžia teisėjų kolegijai atmesti ieškovo argumentus, kad statinys 1A2p laikytinas sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu. NTR pažymėjime nurodyta, jog pastato likę 38 proc. (2 t., b. l. 14-21). Atsakovo plane raide „ G“ yra žymima šio statinio dalis, kuri fiziškai pažeista, kaip ir visas statinys. Tačiau ji nėra suformuota kaip atskiras statinys, todėl ieškovas be pagrindo siekia žemės sklypą po šia pastato dalimi laikyti neužstatyta vien todėl, kad jši statinio dalis yra labiau fiziškai pažeista. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir paminėtu teisiniu reglamentavimu, apeliaciniame skunde plačiai dėstomi argumentai dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kaip rašytinio įrodymo, ir jo įrodomosios vertės, neturi įtakos galutiniam ginčo sprendimo rezultatui.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
13. Ieškovas patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 93-95) prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2018-03-08 A. P. IĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį V. M. atskirai skirta naudotis 413 kv. m. žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „A“, ir 25 kv. m. bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu „C“, o UAB „Gaivilė“ – atskirai naudosis 367 kv. m. žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „B“, ir 23 kv. m. bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu „C“. Tačiau pastebėtina, kad prie šio prašymo ieškovas pridėjo ne 2018-03-08, o 2018-03-21 A. P. IĮ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Ieškovas į bylą taip pat yra pateikęs ir A. P. IĮ 2018-04-23 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (2 t., b. l. 12).
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė ir teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria, kad pagal ieškovo pasiūlymą pirmosios instancijos teisme, kiekvienai iš šalių priskirtina asmeniškai naudotis sklypo dalis būtų artima bendraturčiams priklausančioms idealiosioms nuosavybėms dalims, bendrai naudotis priskirtina minimali teritorija dėl bendro įvažiavimo į ginčo sklypą. Tačiau pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarką šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro bylos (duomenys neskelbtini)), atsakovei naudotis skirta žemės sklypo dalis (ruožas) apie vieną metrą pločio ir dvylikos metrų ilgio, kuri sudarytų 16 proc. visos atsakovei asmeniškai naudotis skirtos neužstatytos žemės sklypo dalies, suponuoja esminį ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos trūkumą, į kurį atsakovė nurodė jau su atsiliepimu, tačiau ieškovas be pagrindo šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis. Tokiu žemės sklypo ruožu nebūtų galimybės racionaliai naudotis, juolab, didesnė jo dalis net nesiriboja su žemės sklype esančiais atsakovės statiniais. Pastebėtina, kad ir pats ieškovas nurodė, jog šia žemės sklypo dalimi atsakovė galėtų naudotis tik šiukšlių ir komunalinių atliekų rūšiavimo, laikymo, tvarkymo darbams, kas reiškia, kad atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės naudotis pagal ieškovo planą jai skirtu žemės sklypo ruožu labai ribotos. Teisėjų kolegija taip pat laiko teisingomis teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovo planuose vienos taškų koordinatės nurodomos ant žemės sklypo brėžinio, kitos – šalia brėžinio, tačiau jos skiriasi, todėl sutiktina, kad ieškovo planai yra netikslūs.
15. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, nurodytais bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kad pagal ieškovo pasiūlymą atsakovės įvažiavimui į jai atskirai skirtą naudotis žemės sklypo dalį nuo įvažos, esančios tarp statinių, skirta tik 3,48 m. ilgio iš bendro naudojimo žemės sklypo, kai tuo tarpu ieškovui – 6,03 m. ilgio žemės sklypo dalis. Tai reiškia, kad ieškovo įvažiavimas į jam atskirai skirtą naudotis žemės sklypo dalį iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies yra daug patogesnis ir sumažinantis šiam poreikiui naudoti atskirai skirtą žemės sklypo dalį, negu tokį pat poreikį iš bendro naudojimo žemės sklypo patenkinti atsakovei.
16. Apeliantas su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka todėl, kad pagal atsakovės pasiūlytą naudojimosi žemė sklypu tvarką bendrai palikta naudotis žemės sklypo dalis yra 102 kv. m, vietoj ieškovo siūlomų 48 kv. m, atitinkamai asmeniškai kiekvienam iš šalių tektų naudotis mažesne sklypo dalimi. Atsakovė paaiškino, kad tokia bendrai skirto naudotis žemės sklypo konfigūracija pasirinkta dėl statiniais neužstatyto žemės sklypo dydžio ir galimybės jame apsisunkti su transporto priemone įvažiavus į jį, dėl abiejų bendraturčių galimybės patogiau naudotis žemės sklypu. Pastebėtina, kad pats ieškovas to neneigė, bet nurodė, kad atsakovė transporto priemonių apsisukimui galėtų naudoti žemės sklypo dalį, kurioje statinys yra sugriuvęs. Tačiau kaip jau minėta pirmiau, ieškovas nurodo ne statinį, o statinio 1A2/p dalį, kuris negali būti laikomas sugriuvusiu. Todėl ieškovės argumentai aptariamu aspektu nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo išvados, kad atsakovė pagrindė savo siūlomame naudojimosi žemės sklypu plane nurodomą teritoriją, plane pažymėtą „B“, 102 kv. m, ploto, kaip racionalų ir patogų naudojimą dėl galimybės apsisukti su transporto priemone, kuomet šia teritorija galės naudotis abi šalys. Teismas teisingai sprendė, kad įvertinus šalių turimas idealiąsias dalis, pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą, asmeniškai ieškovas galės naudotis 87,67 proc. (384/438*100 ) žemės sklypo dalimi, atsakovė – 87,69 proc. (342/390*100), todėl nei vienos šalies interesai nebus iš esmės labiau pažeidžiami.
17. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios taisyklės, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
18. Remiantis šiais išaiškinimais vertinat abiejų šalių pirmosios instancijos teismui pateiktus pasiūlymus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos konstatuotina, kad pagal ieškovo iniciatyva parengtą 2018-03-08 (2018-03-21) A. P. IĮ žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovas naudotųsi 437/828 dalimi (413+(48:2)) žemės sklypo, o atsakovė – 391/828 dalimi (367+(48:2)).Tai reiškia, kad ieškovui skirta naudotis realioji dalis 1 kv. m. mažesnė už jo turimą idealiąją dalį, o atsakovei tokia pat dalimi realioji dalis yra didesnė. Pirmosios instancijos teismas nustatė šalių naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal UAB „Topolinija“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. parengtą žemės sklypo planą naudojimo tvarkai nustatyti (M 1:500) (šios nutarties 9 punktas), pagal kurį ieškovas naudotųsi 435 kv. m. žemės sklypo (384 + (102:2)), o atsakovė – 393 kv. m. žemės sklypo dalimi (342 + (102:2)). Tai reiškia, kad ieškovui skirta naudotis realioji dalis yra maženės 3 kv. m. už jo turimą idealiąją dalė, o atsakovei tokia pat dalimi realioji dalis yra didesnė.
19. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius ieškovo pateikto pasiūlymo dėl naudojimosi žemės sklypu esminius trūkumus (nutarties 14 –15 punktai), teismas nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, nukrypdamas nuo šalių turimų idealiųjų dalių nuosavybės teisėje į ginčo žemės sklypą 3 kv. m. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokią naudojimosi tvarką, teisingai pažymėjo, kad kiekvienam bendraturčiui atitenka žemės sklypo dalys, pagal savo naudingąsias savybes nevienodo vertingumo vien jau todėl, kad atsakovei tenkanti didžioji žemės sklypo dalis yra užstatyta statiniais (nutarties 11 punktas), todėl atsakovės pasiūlytą naudojimosi tvarką pagrįstai laikė tinkamesne.
20. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė naują naudojimosi ginčo žemės sklypu projektą, o atsakovė, atsiliepdama į jį taip pat pateikė savo projektą, kurie abu buvo priimti, todėl teisėjų kolegija vertina ir šiuos šalių pasiūlymus, siekdama šalių ginčą išspręsti iš esmės, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka geriausiai užtikrintų savininkų teises.
21. Ieškovas su 2019 m. sausio 29 d. prašymu dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atnaujinimo (2 t., b. l. 114-116) pateikė 2019 m. sausio 14 d. A. P. IĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį V. M. atskirai skirta naudotis 421 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „A“, o UAB „Gaivilė“ – 344 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „B“ ir 63 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, šalys naudosis bendrai. Tokiu atveju ieškovui tektų naudotis 452,50/828 dalimi (421+(63:2)) žemės sklypo, o atsakovei – 375,50/828 dalimi (344+ (63:2)).Tai reiškia, kad ieškovui skirta naudotis realioji dalis yra 14,50 kv. m. didesnė už turimą idealiąją dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios pateisintų tokį didelį realiųjų dalių nukrypimą nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas nepašalino jo siūlomos naudojimosi tvarkos esminio trūkumo, kuris pagrįstai buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo – tai vieno metro žemės sklypo ruožo priskyrimo atsakovei prie jos statinio 3MG. Ieškovas tik sutrumpino šio žemės ruožo ilgį, palikdamas kitus plano trūkumus, kurie nurodyti šios nutarties 14 – 16 punktuose.
22. Atsakovė, su 2019 m. kovo 19 d. atsiliepimu į apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktą naują pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, pateikė UAB „Topolinija“ 2019 m. kovo 18 d. parengtą žemės sklypo planą (M 1:500), pagal kurį UAB „Gaivilė“ ir V. M. bendrai naudosis 79 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; V. M. atskirai naudosis 396 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Gaivilė“ atskirai naudosis 353 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“. Tokiu atveju ieškovui tektų naudotis 435,50/828 dalimi (396 + (79:2)) žemės sklypo, o atsakovei – 392,50/828 dalimi (353 + (79:2). Tai reiškia, kad ieškovui skirta naudotis realioji dalis yra 2,50 kv. m. mažesnė už jo turimą idealiąją dalį, o atsakovei -tokia pačia dalimi didesnė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši atsakovės apeliacinės instancijos teismui pasiūlyta naudojimosi tvarka labiau atitinka bendraturčių interesus, nei patvirtinta skundžiamu teismo sprendimu, kuomet bendram naudojimui skirta žemės sklypo dalis sumažėjo nuo 102 kv. m. iki 79 kv. m., o realiosios dalies neatitikimas bendraturčių idealiosioms dalims sumažėjo nuo 3 kv. m. iki 2, 50 kv. m. Be to, atsakovė pakoregavo bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies ribos konfigūraciją prie abiem bendraturčiam atskirai skirtos naudotis žemės sklypo dalies, ją (lanką) labiau ištiesinant, todėl nėra pagrindo manyti, kad šios dalies žemės sklypo naudojimas gali būti nepatogus.
23. Ieškovas nurodo, kad greta atsakovės statinio 3MG jai skirtą atskirai naudotis žemės sklypo dalį (koordinačių taškai 10-23-24-27) atsakovė naudos transporto priemonių parkavimui, todėl tuo bus pažeidžiami ieškovo interesai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie ieškovo argumentai nesuponuoja pagrindo atsakovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarką laikyti netinkama, nes nėra teisinio pagrindo riboti žemės savininkės teise turimą turtą valdyti ir juo naudotis savo interesais, nepažeidžiant bendraturčio teisių, ar preziumuoti jų pažeidimą.
24. Teisėjų kolegija pastebi, kad šalys savo projektus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo teikė ne tik pirmosios instancijos teismui, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui, kuris ėmėsi priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 straipsnis), šalys laisvai disponavo savo procesinėmis teisėmis, laikantis rungimosi principo (CPK 12, 13 straipsniai). Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas išaiškino, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali nustatyti, kad visi šalių į bylą pateikti projektai yra ydingi. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė tinkamesnį, negu teikė pirmosios instancijos teismui, naudojimosi ginčo žemės sklypu projektą. Pagal šį projektą kiekvienam bendraturčiu atitenkanti naudotis realioji dalis nedaug nukrypsta nuo bendraturčio turimos idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Kaip nurodyta pirmiau, kad ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktas projektas turi esminių trūkumų, kurių ieškovas neištaisė, teikdamas naują naudojimosi tvarkos projektą apeliacinės instancijos teismui. Be to, pagal ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą projektą, kiekvienam bendraturčiui skirta naudotis realioji žemės sklypo dalis net 14,50 kv. m. neatitinka ieškovo turimai idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad racionalumo, patogumo ir realiosios dalies atitikimo bendraturčio turimai idealiajai daliai nuosavybės teisėje reikalavimus geriausiai atitinka žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal UAB „Topolinija“ 2019 m. kovo 18 d. parengtą žemės sklypo planą (M 1:500) (2 t., b. l. 131-132). Todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas ir naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu nustatoma pagal pirmiau paminėtą atsakovės pasiūlytą projektą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškovo atstovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, tačiau teismas atsakovei priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors teismas turėjo jas priteisti abiem šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
27. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
28. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčių ieškinį. CPK 17 straipsnyje įtvirtinta, kad šalių procesinės teisės lygios. Ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas – gintis nuo pareikšto ieškinio. Įstatyme nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio. Atsikirtimai į ieškinį gali būti materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalūs). Nagrinėjamoje byloje atsakovė pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo ir juos pagrindė pateiktu projektu. Pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė pagal atsakovės materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus, o ne pagal ieškovo ieškinį ir visiškai pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė, taikydamas CPK 93 straipsnio 1 dalies, o ne 2 dalies nuostatas. Todėl ieškovo argumentai dėl šių procesinių teisės normų netinkamo taikymo yra neteisingi.
29. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 849,40 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti bei jų apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 103-105). Atsakovės atstovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 726,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei jų apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 173-176).
30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, šalių ginčą išsprendžia ne pagal ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2019 m. sausio 14 d. A. P. IĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o pagal atsakovės su 2019 m. kovo 19 d. atsiliepimu į ieškovo naują planą pateiktą UAB „Topolinija“ 2019 m. kovo 18 d. parengtą žemės sklypo planą (M 1:500). Todėl teisėjų kolegija ieškovo nelaiko laimėjusiu apeliaciją ir priteisia atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pakeisti.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Topolinija“ 2019 m. kovo 18 d. parengtą žemės sklypo planą (M 1:500), pagal kurį: UAB „Gaivilė“, įmonės kodas 134535039, ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai naudosis 79 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; V. M. atskirai naudosis 396 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; UAB „Gaivilė“ atskirai naudosis 353 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Gaivilė“, įmonės kodas 134535039, 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.