Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

A. M. atžvilgiu taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 7 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. sausio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta bausme, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinės bausmės vykdymo pradžios, ir į arešto bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2025-01-24 nutartį (sulaikytas 2025-01-07, bausmės pabaiga 2025-02-21).

Priteista iš A. M. 170,75 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt du eurai 75 ct) civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) ” naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką A. M. buvo paskirta arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 7 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su 2025 m. sausio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta bausme, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Nuteistasis su paskirta arešto bausme sutinka, tačiau prašo pakeisti jam skirtą subendrintą bausmę – baudą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

9. Už apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijose numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės A. M. skyrimo klausimą, vertino jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti, t. y., sistemingai darantį vagystes, daugybę kartų teistą už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat baustą ir administracine tvarka, niekada nedirbusį, kas leido teismui padaryti išvadą, kad bausmės tikslų galima siekti paskyrus jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę.

10. Kaip minėta, apeliantas dėl šios jam paskirtos bausmės nesiskundžia. Jis prašo pakeisti jam paskirtą baudą kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, tačiau tokio prašymą neargumentuoja, todėl aukštesnysis teismas bendra tvarka patikrina, ar skiriant bausmę, buvo tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, A. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – areštą subendrindamas su anksčiau jam paskirta bausme - bauda, laikėsi BK numatytų bausmių bendrinimo taisyklių.

11. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartimi dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės –30 parų arešto ir 10 MGL bauda, ir galutinė bausmė A. M. buvo paskirta 45 paros arešto ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžiu A. M. paskirta bausmė buvo subendrinta su šia, 2025 m. sausio 24 d. teismo nutartimi jam nustatyta bausme.

12. Teismų praktikoje išaiškinta kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014 ir 2K-196-139/2016, 2K-349-1073/2018).

13. Be to, BK 64 straipsnio 3 dalyje, kuri reglamentuoja bausmių dalinį sudėjimą, numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. O BK 47 straipsnyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skirta – nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. yra neatlikęs 10 MGL dydžio baudos, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, kuri yra mažesnė už minimalią skirtiną baudą, todėl teismas bendrindamas bausmes, pagrįstai pridėjo visą šią neatliktą baudą.

14. Kaip minėta, BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys numato nuteistajam paskirtos baudos keitimą kitomis bausmės rūšimis tik bausmės vykdymo metu, kai asmuo neturi galimybių susimokėti paskirtos baudos, todėl šioje proceso stadijoje keisti A. M. paskirtą baudą kita bausme nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

15. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 116, 67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. M. išlaidas.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistasis nedirba, neturi jokių legalių pajamų, eilę kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, patvirtina, jog iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant nuteistajam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nebus objektyvių galimybių, todėl šios išlaidos iš nuteistojo A. M. valstybės naudai priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.