Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nustatytas neįgalumas, teistas, paskutinį kartą: 2020 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams 28 dienoms, 2022 m. balandžio 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis, 2023 m. liepos 29 d., apie 03.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, konflikto metu, tyčia du kartus rankos delnu trenkė į galvos sritį savo motinai S. Ž., ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Iš įtariamojo T. Ž. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jie kartu su tėvu K. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, mama tuo metu miegojo. Tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas, todėl T. Ž. išsikvietė policijos pareigūnus. Tėvas su policijos pareigūnais nenorėjo važiuoti, todėl namuose kilo triukšmas, kurį išgirdo mama. Atėjus mamai, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Mamai leidžiantis laiptais į apačią, jis ranka jai brūkštelėjo per viršugalvį. Mano, kad jo veiksmai sukėlė nežymų fizinį skausmą. Anksčiau su tėvais yra konfliktavęs, jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kadangi turi protinę negalią, nori važiuoti gydytis, susitaikyti su tėvais ir gydytis, nes jo toks elgesys pasireiškia tik tada, kai yra išgėręs. Mamos dėl šio įvykio atsiprašė, ji jam atleido ir jiedu susitaikė; alkoholio nebevartoja jau antras mėnuo, todėl su mama santykiai gerėja. T. Ž. nurodė, kad dėl neįgalumo nedirba, jo gaunamą neįgalumo išmoką jo interesais kontroliuoja sesuo, todėl jis nelabai turės iš ko įmokėti įmokos į nukentėjusių asmenų fondą. Pažada nebevartoti alkoholio ir nuolat lankyti Priekulės dienos centrą, kad tik neturėtų problemų su savo šeima. Šiuo metu taip pat gydosi nuo alkoholizmo, nuolat dėl to vartoja vaistus (1 t., b. l. 98-101, 180-183)

Iš 2023 m. liepos 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja S. Ž. nurodė, kad 2023 m. liepos 29 d., apie 04.16 val., adresu (duomenys neskelbtini), sūnus T. Ž. du kartus rankos (kurios nepamena) delnu trenkė į galvos pakaušį (1 t., b. l. 1-11).

Liudytoja S. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 29 d., 03.00 val., pas juos, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kuriuos išsikvietė sūnus T. Ž. dėl to, kad galimai prieš jį smurtavo jo tėvas K. Ž., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Ar tarp jos vyro K. ir sūnaus T. įvyko žodinis konfliktas atsakyti negali, kadangi ji jau miegojo, kai atvyko policijos pareigūnai ir atsikėlė išgirdusi namuose šurmulį, manė, kad T. parsivedė draugų, su kuriais vartoja alkoholį. Išėjusi iš kambario pamatė, jog tai ne T. draugai, o policijos pareigūnai, kurie spausdino orderį, kad tas orderis spausdinamas jos vyrui, ji suprato tik tada, kai K. pradėjo nervintis ir sakyti, kad rašote orderį ne tam žmogui, teigė, kad jis prieš T. nesmurtavo. Policijos pareigūnai jos vyrui K. liepė rengtis ir eiti. Policijos pareigūnams einant kartu su jos vyru iš antro aukšto laiptais ir jai būnant antrojo aukšto koridoriuje, sūnus T. du kartus rankos delnu, kurios rankos nepamena, trenkė jai į pakaušį, sakydamas „kū*va tu“. Kad T. jai trenkė, ji policijos pareigūnams pasakė iš karto, aiškino, kad smurtautoją palieka namuose, o nekaltą žmogų išsiveda, tačiau policijos pareigūnai į jos pasakymą nesureagavo, įsodino vyrą į policijos automobilį ir jį išsivežė. Dėl sūnaus veiksmų pajuto momentinį fizinį skausmą, jeigu vertintų skausmą balais nuo 1 iki 10, sakytų, jog tai atitiktų kokį 1 balą, skausmas buvo mažareikšmis. Sūnus ne pirmą kartą smurtavo prieš ją ir jos vyrą K., yra ne pirmas kartas, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ji savo sūnui T. Ž. pretenzijų neturi, sūnus po šio įvykio jos atsiprašė, jis tapo šiek tiek geresnis, pagarbiau su ja bendrauja, vartoja jam paskirtus vaistus skirtus gerinti psichinei sveikatai. Sūnus yra traumuotas, turi psichinės sveikatos problemų, kai vartoja vaistus, grįžus po gydymo su juo viskas kaip ir normaliai, o kai nebegeria vaistų, pradeda vartoti alkoholį ir palieka toks nervingas. Šiuo metu sūnus lanko Priekulės dienos centrą, dėl ko jo elgesys yra pasikeitęs. Sūnus yra neįgalus, todėl nedirba, tik lanko dienos centrą, neturėtų pinigų sumokėti įmokos į nukentėjusių asmenų fondą. Sūnui ji atleidžia, jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 158-164, 169-171).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0123000441054) nustatyta, kad 2023 m. liepos 29 d. 04.20 val. pranešėja S. Ž. pranešė, jog sūnus jai trenkė ranka per galvą. Pranešėja išbėgo, bijo eiti namo, kadangi sūnus yra namuose (1 t., b. l. 71-74).

Iš 2023 m. liepos 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos R. V. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje aplinkybių nustatyta, kad dirbant kartu su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK tyrėju E. Š. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad dabar namuose sūnus pranešėjai su ranka trenkė per galvą. Pranešėja išbėgo, bijo eiti namo, sūnus namuose. Nepilnamečių nėra, GMP atsisako, pareigūnų lauks netoli namo. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja S. Ž., kuri nurodė įvykio aplinkybes. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, jie apžiūrėjo moterį, į gydymo įstaigą nesivežė, kadangi pasak medikų jokių sužeidimų nesimatė, guzų galvoje, pakaušio srityje neapčiuopė. T. Ž. buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0190, patikros Nr. 1936257, bei jam buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. T. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę (1 t., b. l. 35-37).

Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip atvykusius pareigūnus pasitinka T. Ž.. Policijos pareigūnams paklausus kas nutiko, T. Ž. nurodė, jog mama ir jis turi skausmų su galva, buvo trauma. Prie pareigūnų ateina moteris, S. Ž., T. Ž. pamatęs moterį sako „aš ne smurtautojas, mama“. Moteris pasako, kad T. Ž. trenkė du kartus į galvą; pareigūnas nuveda T. Ž. į tarnybinį automobilį. Moteris pasako, kad sūnus pripuolęs prie jos delnu trenkė du kartus į pakaušį, dėl ko jai svaigsta galva, tačiau medikų nereikia. Pareigūnei pasiteiravus, kodėl moteris nesakė nieko įvykio vietoje buvusiems pareigūnams, pastaroji nurodė, kad sakė, tačiau pareigūnai išsivežė jos vyrą, o sūnų paliko namuose. Paklausta, ar pajuto fizinį skausmą, moteris sako, jog ir dabar galvą skauda, kažkokia keista paliko. Tuo tarpu T. Ž. policijos pareigūnui aiškina, jog nėra nusikaltėlis, rankos prieš mamą nekėlė, pati mama su tėvu smurtauja; tikrintis neblaivumą atsisakė. Pareigūnas iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnei paklausus, ar nuo suduoto smūgio jai skaudėjo, moteris nurodo, jog ne, tik paskui, kai ji išėjo į lauką, pradėjo jausti galvos skausmą ir padidėjo kraujospūdis (1 t., b. l. 165-168).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo matyti, kad T. Ž. 2023 m. liepos 29 d., 05.06 val., nustatytas 2,03 promilių neblaivumas.

Iš 2023 m. liepos 29 d. asmens apžiūros protokolo ir fotofiksacijų nustatyta, kad apžiūrint S. Ž. galvos, pakaušio srityje jokių sužalojimų nesimato, guzai nejaučiami (1 t., b. l. 40-41, 80-83).

Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 835/2023 (03) nustatyta, kad S. Ž. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta, todėl nėra objektyvaus pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo masto. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas, jeigu bylos medžiagoje yra duomenų patvirtinančių buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 8 (1 t., b. l. 127).

Iš 2023 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 95TKP-228 nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad T. Ž. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kuris nepaisant defektinio intelekto, skurdžių žinių, netrukdo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti elementariose socialinėse ir buitinėse situacijose, dėl to jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (1 t., b. l. 126).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis T. Ž., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – mamą S. Ž., sukėlė jai fizinį skausmą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Specialisto išvada ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis T. Ž. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – mamą. T. Ž. anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas sumokėjęs. T. Ž. nedirba, jam nustatytas neįgalumas, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas; organinis asmenybės sutrikimas. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, kurie, manytina, teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti, t. y. kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

T. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Ž. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą.

T. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.