Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą (LVAT 2010 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-781/2010). Pažymėtina, kad nenustačius bent vienos iš paminėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 49S-858 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. J. tenkančią buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, dalį – 0,27 ha žemės, grąžinant natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą (skl. Nr. 1982) (b. l. 3 – 4). 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P., notarinio reg. Nr. 1249, J. J. 0,27 ha ploto žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė A. D. už 243 000 Lt (b. l. 24 – 31).

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2014 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. J., A. D., I. Š. ir R. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarei J. S. ir Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei V. P. dėl aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo ir teismo prašė be kita ko: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 49S-858 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“; pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P., notarinio reg. Nr. 1249, sudarytą tarp J. J. ir A. D. dėl 0,2700 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją natūra – 0,2700 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). grąžinti valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą tenkinti, bei panaikinti tame tarpe: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 49S-858 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“; pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P., notarinio reg. Nr. 1249, sudarytą tarp J. J. ir A. D. dėl 0,2700 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo; taikyti restituciją natūra - 0,2700 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). grąžinti valstybės nuosavybėn; priteisti A. D. iš J. J. už 0,2700 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). sumokėtus 70 377,67 eurus (sandorio metu 243 000 Lt).

Sprendime pasisakyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre registruoto kelių (gatvių) inžinerinio statinio užimtas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, inžinerinės paskirties statiniu užimtas sklypas apskritai negalėjo būti traktuojamas kaip laisvas (neužstatytas). Nacionalinė žemės tarnyba prieš priimdama sprendimus priskirti ginčo žemę laisvos valstybinės žemės fondui turėjo įvertinti, ar planuojamame sklype nėra statinių. Nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. automobilių stovėjimo aikštelė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Sklypas turėjo būti formuojamas esamam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba teritorijos, užimtos savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu statiniu - automobilių stovėjimo aikštele, negalėjo suformuoti atskirais žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir atkurti nuosavybės teisės į po ja esančią žemę fiziniams asmenims, dėl to padaryta išvada, kad skundžiami aktai naikintini kaip neteisėti.

LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutarė juos atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. LVAT nutartyje konstatavo, kad surinkti duomenys ne tik patvirtina aplinkybę, kad 4 048 m² ploto automobilių stovėjimo aikštelė Bitėnų gatvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. gruodžio 13 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise, bet ir kad minėta aikštelė nuo jos įrengimo nepertraukiamai iki šiol yra naudojama visuomenės reikmėms. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad automobilių stovėjimo aikštelė greta Karaliaučiaus, Gilužio ir Bitėnų gatvės sankirtos, įvertinus greta esančių nekilnojamojo turto objektų statybos metus, buvo įrengta 1990 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento eismo organizavimo skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. pranešime dėl Bitėnų žiedo yra nurodyta, kad minėta aikštelė yra eksploatuojama nuo 2005 m., skirta 3 maršrutinių autobusų atstovoms; esamą transporto atstovos vietą, galutinę stotelę ir autobusų žiedą įrengti kitoje vietoje nėra galimybės; tai galutinė vieta, kurios infrastruktūra pritaikyta viešojo transporto eismui, nes toliau esančios Narduvos ir M. P. gatvės yra akligatviai. Teismas konstatavo, kad automobilių stovėjimo aikštelė Bitėnų gatvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ilgą laiką naudojama Vilniaus miesto viešosioms reikmėms, yra viešojo transporto infrastruktūros dalis, pritaikyta viešojo transporto eismui, ir nėra pateikta įrodymų, kad ji gali būti įrengta kitoje vietoje, todėl aplinkybė, kad aikštelės užimamas žemės sklypas yra būtinas viešiesiems poreikiams tenkinti, ir jis yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, laikytina įrodyta byloje.

Pažymėtina, kad pareiškėja turtinę žalą kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų priimant sprendimą, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu panaikintas.

Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad LVAT savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Civilinės atsakomybės už tariamai padarytą žalą klausimas sprendžiamas dėl kiekvieno subjekto individualiai, kuriam toks reikalavimus pareikštas, t. y. turi būti nustatomi to asmens atlikti arba neatlikti veiksmai, teisės požiūriu vertintini kaip neteisėti, žalos faktas bei jos dydis, priežastinis ryšys tarp nustatytų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos). Teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje byloje, o aplinkybių, nagrinėtų kitoje byloje, teisinis vertinimas CK 6.246 ir 6.271 straipsnių kontekste nelaikytinas šio sprendimo prejudicinės ir (arba) res judicata galios paneigimu. Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initio (LVAT 2008 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010, 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, sprendžia, kad pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų neteisėtumą kildina iš veiksmų priimant 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 49S-858 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste J. J.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjai, ir kuris anksčiau aptartu teismo sprendimu buvo panaikintas kaip nepagrįstas grindžiant tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba užimtos savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu statiniu - automobilių stovėjimo aikštele, negalėjo suformuoti atskirais žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir atkurti nuosavybės teisės į po ja esančią žemę fiziniams asmenims. Būtent dėl šio Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo panaikinimo taip pat buvo pripažinta negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp J. J. ir A. D. dėl 0,2700 ha žemės sklypo bei pritaikyta restitucija. Šiuo atveju administracinėje byloje Nr. 1-2703-473/2016 konstatavus Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų priimant sprendimą neteisėtumą, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atstovo teiginiai, jog Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų panaikinimas susijęs su viešojo intereso gynimo, o ne su pačių administracinių aktų neteisėtumu. Atitinkamai konstatavus neteisėtus veiksmus, toliau vertintinos kitos atsakomybės sąlygos: žala ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos patirtos prašomos priteisti turtinės žalos ir konstatuotų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių.

Faktų nurodymas administraciniame procese priklauso byloje dalyvaujančių asmenų diskrecijai. Pareiškėja, kreipdamasi su skundu į teismą, išdėsto faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tokiu būdu suformuluoja skundo pagrindą, taip pat pateikia tą pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėja, kreipdamasi dėl turtinės žalos atlyginimo, privalo pagrįsti turėtų nuostolių faktą. Pareiškėjos teigimu, ji patyrė tokius nuostolius: už žemės sklypo kadastrinius matavimus sumokėta 144,81 Eur (500 Lt) (b. l. 5 – 7); už žemės sklypo teisinę registraciją VĮ Registrų centrui sumokėta 70,88 Eur (244,74 Lt) (b. l. 8 – 9); 2014 m. balandžio 11 d sudarant su A. D. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,2700 ha žemės sklypo (b. l. 24 – 31) sumokėta 183,37 Eur (244,74 Lt); už atstovavimą administracinėje byloje Nr. 1-2703-473/2016 pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. teisinių paslaugų sutartį advokatei L. G. sumokėta 200 Eur (b. l. 22 – 23). Kaip matyti, šie veiksmai, dėl kurių buvo patirti piniginiai nuostoliai, buvo atliekami Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 49S-858 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste J. J.“, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, pasėkoje, taigi konstatuotina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų atkuriant nuosavybės teises. Teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai (mokėjimo nurodymai, kvaitai, sąskaitos faktūros), patvirtina, kad pareiškėja dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų atkuriant nuosavybės teises patyrė realius nuostolius: už žemės sklypo kadastrinius matavimus sumokėjo 144,81 Eur (500 Lt) (b. l. 7); už žemės sklypo teisinę registraciją VĮ Registrų centrui sumokėjo 70,88 Eur (244,74 Lt) (b. l. 9), taigi 215,69 Eur suma (144,81 Eur + 70,88 Eur) priteistina pareiškėjai.

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti 183,37 Eur už 2014 m. balandžio 11 d sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo sumokėtas atlyginimas notarui (b. l. 31), taip pat pirkimo-pardavimo sutarties 9.5 punkte numatyta, kad šalių susitarimu sutarties sudarymo išlaidas moka šalys lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė nuostolius dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl jos prašoma suma 183,37 Eur priteistina.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 200 Eur už atstovavimą administracinėje byloje Nr. 1-2703-473/2016 pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. teisinių paslaugų sutartį (b. l. 22). Pinigų sumokėjimo faktą patvirtina pinigų priėmimo kvitas (b. l. 23). Kaip matyti, administracinėje byloje Nr. 1-2703-473/2016 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo pateiktas ir šis klausimas nebuvo spręstas. Vis tik šiuo aspektu teismas daro išvadą, nuostoliai dėl pareiškėjos atstovavimo teismo posėdyje faktiškai buvo patirti, ir tokie nuostoliai nebūtų buvę patirti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas vertina, kad šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos gali būti vertinamos kaip žala CK 6.249 straipsnio prasme, taigi ši suma priteistina pareiškėjai.

Skunde pareiškėja prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėja prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašyme nurodyta, kad už skundo parengimą advokatui buvo sumokėta 120 Eur, tą patvirtina 2018 m. rugsėjo 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1013106. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).Skundas buvo pasirašytas ir teismui pateiktas 2018 m. liepos 31 d. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas yra 2,5. Atsižvelgiant į tai, kad maksimali priteistina suma už skundo parengimą sudaro 2 238 Eur (895,2 Eur x 2,5), o prašoma priteisti suma (120 Eur) yra ženkliai mažesnė, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, taigi priteistinos,

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjos skundą dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti pareiškėjai 599,06 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 120 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos J. J. skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai J. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 599,06 Eur (penki šimtai devyniasdešimt devyni eurai ir šeši centai) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjai J. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.