Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, nuspręsta konfiskuoti 120 Lt, paimtus iš K. M. kratos metu.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. S., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad 2010 m., tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir savo namuose Tauragėje, Gedimino g. 8-59, laikė nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino – kurios šešias pakuotes (bendras kiekis nenustatytas) 2010 m. kovo 18 d., apie 14.00 val. pardavė už 120 Lt R. S., pas kurį tą pačią dieną, 15.30 val., kratos metu rasta viena iš šešių pakuočių su 0,009 g heroino.

Be to, pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti BPK 264 straipsnio reikalavimai, nes liudytojui policijos pareigūnui P. D. po parodymų davimo teisiamojo posėdžio metu buvo leista išeiti iš posėdžių salės, nors už durų savo eilės duoti parodymus laukė kiti policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė šio pažeidimo vertinti, nurodydamas, kad tokių aplinkybių nėra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Tačiau kasatorius nurodo, kad teismo proceso metu buvo daromas garso įrašas, todėl galima lengvai nustatyti šį pažeidimą bei jį įvertinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nebuvo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas netyrė pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių ir pakarotinai neištyrė tų turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymų, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio įrodymų ištyrimo. Dėl to šioje byloje liko neišaiškinta dalis aplinkybių, nepatikrinti duomenys ir nesurinkta įrodymų, kurie turi svarbią reikšmę sprendžiant kasatoriaus kaltės ir atsakomybės klausimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo K. M. apeliacinį skundą, nepatikrino jo argumentų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, kaip to reikalaujama BPK 320 straipsnio 3 dalyje. Šie kasaciniame skunde nurodyti pažeidimai laikytini esminiais, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kasatoriaus teisės.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo teiginių dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiriant bylą ir nagrinėjant ją teisme

Kasacinio skundo teiginiai iš esmės analogiški išdėstytiesiems apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis BPK 320 straipsnio reikalavimų, atsakydamas į visus esminius skundo argumentus, kurie buvo siejami su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant ją teisme. Kasatorius viso bylos proceso metu neigia savo kaltę dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis, tvirtindamas, kad retkarčiais vartoja narkotikus, tačiau jais neprekiauja; teigia, kad buvo apkalbėtas R. S. ir kad byla policijos pareigūnų prieš jį sufabrikuota dėl jo ryšių su asmenimis, kurie yra policijos dėmesio centre. Kasacinis skundas iš esmės paremtas teiginiais, kuriais ginčijamas teismų sprendimų pagrįstumas, ir visi šie klausimai buvo pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo objektas. Šiame bylos teisminio nagrinėjimo procese nuteistasis dalyvavo aktyviai reikšdamas prašymus, pateikdamas klausimus liudytojams, pareikšdamas nuomonę nagrinėjamais klausimais, naudodamasis gynėjo pagalba, todėl yra pagrindas išvadai, kad teismo procesas vyko laikantis rungimosi principo. Kasaciniame skunde taip pat išdėstyti teiginiai dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bylos ikiteisminio tyrimo metu. Vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriais paremtas R. S. dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, yra R. S. kratos ir kratos K. M. namuose duomenys, kurie patvirtina faktą, kad tarp R. S. ir K. M. buvo ryšys dėl narkotinių medžiagų (heroino) pardavimo, nes pas R. S. rastas heroinas buvo supakuotas popieriaus lapelyje, kuris pagal ekspertų išvadą sudaro bendrą visumą su popieriaus lapelio dalimi, rasta kratos metu K. M. namuose. Analizuojant kratos duomenis pažymėtina ir tai, kad K. M. namuose kratos metu rasti švirkštai, svarstyklės ir kiti daiktai, o specialisto išvadoje konstatuota, kad ant metalinio šaukštelio, plastikinio maišelio, veidrodžio yra heroino mikrodalelių. Šie duomenys objektyviai patvirtina, kad K. M. namuose buvo atliekami veiksmai, susiję su narkotikų svėrimu, pakavimu. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliekant kratą K. M. namuose, yra nepagrįsti. Šis procesinis veiksmas atliktas laikantis BPK 145 straipsnio reikalavimų. Teismai išsamiai išnagrinėjo visus nuteistojo argumentus dėl, jo manymu, padarytų įstatymų pažeidimų atliekant kratą, apklausė kaip liudytojus kratą atlikusius ikiteisminio tyrimo pareigūnus P. D., A. L., M. P., M. T., įvertino kratos protokole užfiksuotas šio procesinio veiksmo atlikimo aplinkybes, jų atitikimą BPK 145 straipsnio nuostatoms. Teismai pagrįstai pripažino, kad krata atlikta nepažeidžiant BPK reikalavimų, teisingai pažymėdami, jog nepareiškė pastabų ar prieštaravimų dėl kratos atlikimo tvarkos bei protokolo turinio nei kasatorius K. M., nei jo brolis G. M. Pažymėtina ir tai, kad K. M. šio procesinio veiksmo atlikimo neskundė, taip pat dėl jo nepareiškė pastabų ar prieštaravimų susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu. Visos šios aplinkybės rodo, kad K. M. teiginiai dėl pažeidimų atliekant kratą yra gynybos pozicija, siekiant sukelti abejones dėl kratos metu gautų bylos duomenų patikimumo ir atitikties įstatymo reikalavimams. Kitas reikšmingas bylos įrodymas yra R. S. asmens kratos duomenys ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui; šie duomenys buvo reikšmingi ikiteisminio tyrimo eigai ir nusikaltimo aplinkybių atskleidimui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. S. tik iš dalies pripažino šiuos parodymus, o apklaustas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuo jų atsiribojo teigdamas, kad buvo priverstas apkalbėti K. M.. Apeliacinės instancijos teismas šių parodymų pakeitimą įvertino skeptiškai, pripažindamas, kad tokia pozicija neparemta jokiais duomenimis ar motyvais, kurie argumentuotai pagrįstų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų neteisingumą. R. S. tokiu būdu siekia paremti K. M. gynybos poziciją, nes jis pats vartoja narkotikus, yra pripažinęs, kad pažįsta K. M. ir ne kartą pirko iš jo narkotikų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis grindžiami įvairių rūšių įrodymais, kurie sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą ir nekelia abejonių jų patikimumu, nes atitinka įstatymo reikalavimus. R. S. parodymais teismai rėmėsi ne kaip pagrindiniu K. M. kaltės įrodymu, o rezervuotai, kaip papildomu, patvirtinančiu nuoseklią visų kitų įrodymų visumą. Teismai pagrįstai atmetė K. M. teiginius, kad iš esmės buvo pažeistos jo teisės ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, kai, pratęsiant jo suėmimo terminą, dalyvavo ta pati gynėja, kuri gynė ir R. S., nors jų gynybos pozicijos ir procesiniai interesai buvo prieštaringi. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo motyvams šiuo klausimu, kad minėtu atveju nebuvo laikomasi BPK 61 straipsnio 1 dalies reikalavimo nedalyvauti procese kaip gynėjui, jei toje pačioje byloje teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams. Tačiau šis procesinis pažeidimas nesuvaržė nei K. M., nei R. S. gynybos interesų ir neturėjo jokios įtakos sprendžiant jų kaltės klausimą bei skiriant bausmę, nes gynėja S. J. tik epizodiškai dalyvavusi R. S. apklausoje, kurioje jis patvirtino savo ankstesnius parodymus, o pratęsiant suėmimą K. M., paprašė prokuroro prašymo netenkinti. Visos šios aplinkybės rodo, kad tai negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Taip pat pritartina ir apeliacinės instancijos teismo motyvams dėl liudytojo P. D. bei kitų policijos pareigūnų apklausos; šio teismo poziciją galima papildyti tuo, kad minėtų liudytojų garso įrašo, padaryto teismo posėdžio metu, nebuvo reikalo perklausyti, nes jie tik patvirtino tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos kitais bylos įrodymais. Apibendrindama kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byla ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant ją teisme išnagrinėta iš esmės nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teisme BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti, byla išsamiai išnagrinėta pagal K. M. prašymą atliekant įrodymų tyrimą, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. M. kasacinį skundą atmesti.