Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-24 · Civilinė byla Nr. 2S-280-544/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-24
Bylos Nr.
2S-280-544/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07864-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Skolininkas
V. J.
Kreditorius
AB DNB bankas
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-280-544-2012

Rita Dambrauskaitė Proceso Nr. 2-08-3-07864-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 30.1; 32.5.1; 35.5; 42.9; 63.2; 122.3; 128.1;128.17; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2012 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-429-589/2012 pagal kreditoriaus AB DNB bankas (iki 2011-11-11 pavadinimas buvo AB DnB NORD bankas) prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko V. J. įkeisto turto ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kreditorius AB DNB bankas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių ir prašė pradėti priverstinį 40 365,11 EUR skolos, 271 LT žyminio mokesčio bei 5,84 % sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos 30 052,14 EUR nuo 2010-10-11 išieškojimą iš sutartinės hipotekos lakštu neįkeisto, tačiau įkeisto turto priklausiniu esančio turto ir areštuoti šį turtą – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. 4400-0125-2860, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. J.. Nurodė, kad siekiant užtikrinti 2002-08-14 kreditavimo sutarties Nr. 02/08/14-09L įvykdymą, 2002-09-26 hipotekos lakštu Nr. 04120020002333 kreditoriaus naudai buvo įkeistas V. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 157,96 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį nustatyta tvarka ir terminais nebuvo vykdomi, bankas kreditavimo sutartį nutraukė ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2010-08-05 hipotekos skyriaus teisėjo nutartimi Nr. 20-264/10 įkeisti nekilnojamieji daiktai areštuoti. 2010-11-16 priimta hipotekos teisėjos nutartis, kuria nutarta išieškoti iš įkeisto turto 36052,14 EUR paskolos, 1284,56 EUR palūkanų, 150,97 EUR delspinigių, iš viso - 37487,67 EUR, 132 Lt žyminio mokesčio bei sutartinės 5,84 proc. palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos 36052,14 EUR nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2010-10-11) iki visiško skolos išieškojimo ir parduoti iš varžytynių minėtą bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Tačiau pagal viešojo registro duomenis ant bankui įkeisto ir V. J. nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo yra įregistruotas minėto sklypo priklausinys – kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. 4400-0125-2860. Pagal CK 4.171 str. 2 d., kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai, t .y. priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. 2011-12-20 skolininko skola bankui yra 36 052,14 EUR negrąžinto kredito, 4162 EUR nesumokėtų palūkanų, 150,97 EUR delspinigių, viso – 40 365, 11 EUR ir 132 Lt žyminio mokesčio (b. l. 98).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2012 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo DNB NORD bankas prašymą patenkino: nutarė areštuoti V. J. nuosavybės teise priklausantį įkeisto žemės sklypo, priklausinį - kiemo statinius (kiemo aikštelę), esantį (duomenys neskelbtini), skolininkui V. J. išaiškino, kad, areštavus daiktą, jis netenka teisės jo perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į nekilnojamąjį daiktą arba mažinti jo vertę bei jį įspėjo, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teismas nurodė, kad pradėjus priverstinį skolos išieškojimą paaiškėjo, jog po kredito suteikimo hipoteka įkeistame minėtame žemės sklype yra pastatytas ir įregistruotas sklypo priklausinys – kiemo statiniai (kiemo aikštelė). Vadovaudamasi CK 4.12 str.- 4.14 str., 4.19 str., 4.171 str. 2 d. nuostatomis teismas sprendė, jog kiemo statinys (aikštelė) savininko valia įgijo žemės sklypo priklausinio teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kiemo statinį (aikštelę) ištinka įkeisto žemės sklypo (pagrindinio daikto) likimas ir išieškojimas turi būti nukreiptas į pagrindinio daikto priklausinį – kiemo statinius (b. l. 106-107).

Šalies argumentai

Skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. J. atskiruoju skundu prašo atmesti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-03-02 nutartį, sustabdyti kreditavimo sutarties galiojimą, fiksuojant 37 487,67 EUR baigtinį įsiskolinimą, bylas sujungti, šią bylą ir vykdomąsias bylas sustabdyti, pateikti prašymą Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui dėl įstatymų kolizijos išaiškinimo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad įkeistame name gyvena jo buvusi sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai. Minėtas namas 2005-12-15 valstybinės ksomisijos aktu pripažintas tinkamu naudoti ir yra 100 procentų baigtumo. Namo baigtumo procento netinkamas įvertinimas mažina minėto žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo aikštelės vertę, kuriuos vertinti atskirai pagal CK 4.171 str. 2 d. nuostatas yra klaidinga. Nurodo, kad kiemo aikštelė įrengta jau keli metai atgal, tačiau iki šiol bankas į ją pretenzijų nereiškė, todėl manytina, kad vilkino procesą. Abejotina LR CK 4.12-14 str. argumentacija. Neaiškus šioje nutartyje arešto dydžio pagrindas. Nėra pagrįsto realaus minėto žemės sklypo, kiemo aikštelės vertinimo. Neaišku, kodėl įsiskolinimo suma nuo 37487,67 EUR pakilo iki 40365,11 EUR, nors buvo prašęs sustabdyti sutarties galiojimą. Visą bylos nagrinėjimo periodą DNB bankas, matydamas susidariusią situaciją, kad skolininkas yra bedarbis ir gauna socialinę išmoką, nepasinaudojo LR CK 4.196 1 d., 4 d., 5d. teise reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kad būtų nutraukta sutartis ir būtų pareikalauta prieš terminą patenkinti hipotekos reikalavimą. Tai neatitinka CK 1.5 str. 1 d. numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, nes delsti įvykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus bankui naudinga dėl besikaupiančios palūkanų normos sumos. Dėl to fiksuotinas galutinis įsiskolinimo dydis yra 37487,67 EUR. Situacijos esmė atitinka LR CK 1.91 str. l d. numatytą sandorio negaliojimo pagrindą. Mano, kad įvyko įstatymo kolizija, kuria pasinaudota. 2010-08-05 teismo nutartimi įkeisti daiktai areštuoti, tačiau 2010-02-02 tas pats NT objektas vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/00443 areštuotas antstolio A. B. bei padarytas įrašas kadastro registro įmonės duomenų bazėje. Todėl mano, kad nėra objektyvu vykdyti priverstinį išieškojimą tik hipotekos lakšto pagrindu ir neatsižvelgti į antstolio A. B. jam priklausančio NT objekto areštą, kuris atliktas tenkinant skolininko buvusios sutuoktinės D. J. prašymą. Mano, kad norint patenkinti abiejų kreditorių DNB bankas ir D. J. reikalavimus CPK 7 str. pagrindu reikalinga sujungti skunde nurodytas bylas.

Nurodo, kad po santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. 2-2830-589/2008) jam nuosavybėn buvo paskirtas 694 000 Lt vertės turtas, o D. J. iš jo priteista 240 000 Lt kompensacija, kurios jis, būdamas bedarbiu, dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo, dėl teismų pripažįstamos ekonominės krizės, dėl 37487,67 EUR kredito likučio bankui išmokėti negalėjo. Todėl nutartis prasilenkia su teisingumo ir protingumo principu. Nei LR CK, nei LR CPK nesprendžia teisinių ekonominės krizės poveikių ir padarinių, kas pažeidžia jo viešąjį interesą bei teisingumo ir teismingumo principą. Nutartyje nepagrįstai buvo remtasi 2008-06-30 preliminaria išvada dėl turto vertės, kadangi šis įvertinimas buvo atliktas iki prasidedant ekonominei krizei, kurios metu nekilnojamo turto vertė ženkliai sumažėjo, o pakartotinas vertinimas nebuvo atliktas. Įkeistą nekilnojamąjį turtą stengiasi parduoti pats. Byloje 20/264-10 aprašytas turto areštas kreditoriaus DNB bankas naudai 37487,67 EUR sumai. Vykdomoje byloje 0025/10/00443 antstolis areštavo turtą 230 000 Lt sumai pagal D. J. reikalavimą. Areštuotas turtas pagal kreditorių reikalavimų apimtį, o jo interesų nepaisoma, tuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 24 str. bei jo viešasis interesas. Teismai nurodė, kad nekilnojamo turto kainų pasikeitimas negali būti laikomas esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų keisti teismo sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo ir nevertino, kad tai yra šeimos užgyvento turto dalybos, o ne juridinių asmenų sandoris. Teismai neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, kai to reikalavo viešasis interesas ir jo negynė.

Užkirsdamas kelią galimam NT objekto realizavimui prievarta, dėl galimai susiklosčiusių kolizijų įstatymų taikymo eigoje bei remdamasis LR CPK 3 str. teismas, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą, nes bylinėjimasis tęsiasi beveik 4 metus, ekonominė krizė veikia tik V. J., t. y. tik vieną bylos dalyvių ir jo teisinė padėtis nelygi. Kadangi yra bedarbis, neturi galimybės sumokėti vaikų išlaikymui teismų priteistų sumų ir 240 000 Lt kompensacijos buvusiai sutuoktinei. Akivaizdi prievarta realizuojant nuosavybę prieštarauja LR Konstitucijos 23 ir 24 str. Neprotingas proporcingumo principas tarp 7000 Lt skolos sumos ir 694 000 Lt turto vertės. Mano, jog teisinė kolizija yra ir dėl varžytinių procedūros: nuo pradinės vertės (240 000 +134 000= 374 000Lt) minusuojama 20 procentų ir tai įvardijama kaip pradinė objekto kaina (LR CPK 718 str.), taigi, paisoma tik kreditorių interesų. Aukcione kainos kėlimo žingsnis numatytas kas 5 procentai (CPK 713 str. 4 d), kas reikš, jog kaina bus pakelta tik 10 procentų, bus patenkinti tik banko interesai, nes jis turi hipotekinio pirmumo teisę. Buvusiai sutuoktinei liktų skolingas 240 000 Lt - (355 600 -124 000 = 201 000 Lt) = 30 600 Lt sumą. Galimybė užgrobti svetimą turtą kelia nepasitikėjimą visu priverstinio išieškojimo teisiniu institutu, kai vyksta buvusių sutuoktinių turto dalybos (b. l. 114-121).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais, nes priverstinis skolos išieškojimas vykdomas pagrįstai ir teisėtai. Įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles nustato specialią procedūrą – išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 str., CK 4.192 str.). Nagrinėdamas prašymus hipotekos teisėjas tik patikslina Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, nustato, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių. Hipotekos teisėjui sprendžiant tokio pobūdžio bylas įstatymas nesuteikė teisės nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo. Skolininkas tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal sutartį, todėl 2010-07-27 bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. 2010-08-05 Panevėžio m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 20-264/10 įkeisti daiktai buvo areštuoti, o 2011-11-16 nutartimi buvo nuspręsta išieškoti V. J. skolas ir iš varžytinių parduoti įkeistą turtą. Šios nutarties pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdant išieškojimą paaiškėjo, jog įkeistame žemės sklype yra pastatytas ir įregistruotas sklypo priklausinys - kiemo statinys, unikalus Nr. 4400-0125-2860. Kadangi šis kiemo statinys laikytinas įkeisto daikto priklausiniu, į jį gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius visiškai pagrįstai priėmė motyvuotą 2012-03-02 nutartį (b. l. 142-143).

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 2012-03-02 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia 2010-08-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 20-264/10 kreditoriaus AB DnB bankas prašymu buvo areštuoti 2002-08-14 kreditavimo sutarties Nr. 02/08/14-09L su vėlesniais pakeitimais ir papildymais įvykdymo užtikrinimui 2002 m. rugsėjo 26 d. hipotekos lakštu su priedais (identifikavimo kodas 04120020002333) įkeisti skolininko ir įkeisto turto savininko V. J. nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 117-118, 145-148). Pagal pakartotinį AB DnB NORD bankas prašymą įsiteisėjusia 2010-11-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo nuspręsta išieškoti skolininko ir įkeisto turto savininko V. J. pagal minėtą kreditavimo sutartį ir parduoti iš varžytinių minėtos prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistą nekilnojamą turtą - žemės sklypą, 157,96 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas šiuo metu pagal pateiktus aktus ir apelianto paaiškinimą yra 100 procentų (b. l. 175-176, 209-211). Prasidėjus priverstiniam vykdymo procesui paaiškėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėto reikalavimo užtikrinimui įkeistas žemės sklypas turi priklausinį – kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (kiemo aikštelė), kuris įregistruotas minėtame registre 2003-10-28, t. y. po 2002-10-01 įregistruoto įkeitimo (b. l. 5-9), todėl bankas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo ir iš šio turto, o teismas skundžiama 2012-03-02 nutartimi šį jo prašymą patenkino. Nors apeliantas (skolininkas) V. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2012-03-02 nutartį ir prašo ją panaikinti (atmesti), tačiau pats atskirajame skunde pripažįsta, kad žemės sklypas ir kiemo aikštelė turi būti vertinami kartu, kad tai yra priklausiniai ir vadovaujasi CK 4.171 str. 2 d. nuostatomis (b. l. 116-117). CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių išraiška hipotekos santykiuose (CK 4.12–4.14, 4.19 str.). Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę, priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1 d.). Šalių sudarytose virš nurodytose sutartyse nenustatyta, kad dėl pagrindinio daikto priklausinio likimo bus taikomos kitokios (išimtinės) taisyklės. Tokios nuostatos dėl CK 4.171 straipsnyje įtvirtintų hipotekos objekto nustatymo taisyklių aiškinimo laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2010; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010 ir kt.). Nors apeliantas teigia, kad nutartis šališka, tačiau objektyvių argumentų, motyvų ir CPK 65 str., 66 str. numatytų pagrindų teisėjui nušalinti nenurodė. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kokį įsiskolinimą nurodo kreditorius ir kokia skolos suma nutarta išieškoti ankstesnėmis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, tačiau galutinio skolos dydžio šiuo metu nenustatė, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendė tik dėl įkeisto turto arešto ir skolininko įspėjimo, o ne dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Todėl apelianto argumentai šioje dalyje vertinti nepagrįstais. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas užtikrinant skolininko V. J. prievolės įvykdymą areštuoti įkeisto žemės sklypo priklausinį - kiemo statinius (kiemo aikštelę), ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti turtą bei atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar jam priklauso atlikti atitinkamą procedūrą, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, priešingu – jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau ne ginčams dėl teisės nagrinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Taigi civilinio proceso normose nustatytas hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas – tokių bylų nagrinėjimas supaprastinta proceso tvarka užtikrina operatyvų priverstinio skolos išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą, tačiau apriboja ir suvaržo hipotekos teisėjo teisę ir galimybę tirti ir spręsti kilusius hipotekos sutarties šalių ginčus. Hipotekos teisėjas pagal hipotekos lakštą ir viešųjų registrų duomenis sprendžia, kiek ir kokio turto hipotekos lakštu buvo įkeista, ir nukreipia į jį išieškojimą. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais iš kredito sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301, 320, 338 str.). Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su kitomis civilinėmis bylomis, su byla dėl turto padalijimo, dėl antstolio veiksmų vykdant du priverstinius išieškojimus ir kt., kuriose dalyvavo apeliantas, išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų, neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, yra ar gali būti kitų civilinių bylų nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šio pobūdžio argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Šios bylos kontekste kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismą nenustatytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas.

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 337 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2012 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė