Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2020 m. spalio 20 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,65 promilės girtumo laipsnis, žodinio konflikto su savo broliu P. V.-M. metu, rankoje laikydamas geležinį veržliaraktį, sudavė juo nukentėjusiajam P. V.-M. du kartus į kairį šoną bei vieną kartą į kairį petį, po ko nukentėjusiajam bandant pabėgti bei išbėgus į lauką, nukentėjusįjį pasivijo bei sudavė du kartus į kairę ranką, vieną kartą į kairį petį bei tris kartus į kairį šoną ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiuoju pripažintam P. V.-M. fizinį skausmą.

R. K. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena adresu Parko (duomenys neskelbtini), kartu su savo drauge bei mažamečiu vaiku, tačiau jam nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Minėto buto dalis priklausė ir jo broliui P. V.-M., tačiau jo buto dalį yra areštavę antstoliai, todėl iš esmės be jo leidimo jis ten būti negali. Jo brolis apytiksliai prieš mėnesį grįžo iš įkalinimo įstaigos ir jis jam leido gyventi minėtame bute (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jam kaimynai pradėjo skųstis, kad P. skriaudžia kaimynus, kad iš kaimynės buvo pagrobęs pinigus, kitą kaimyną sumušė ir panašiai. Jis suprasdamas, kad jeigu taip ir toliau tęsis, tai P. ir vėl greitai bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Jis nuvažiavo pas brolį minėtu adresu (duomenys neskelbtini) bei pradėjo su juo šnekėtis, kad taip elgtis negalima, tačiau brolis į jo pastabas nekreipė dėmesio tiesiog įžūliai juokėsi. Jis paaiškino jam, kad jis gyvena namuose, kur pats neįdėjo nei cento ir paaiškino jam, kad jis turi susirasti darbą ir pradėti pats viską išlaikyti, galų gale minėtame bute pakeisti langus, tačiau jis į tai jam kažką įžūliai atsakė, šiuo metu jau nebepamena ką ir tuomet jis nesusivaldė ir sugriebęs pirmą po ranka buvusį daiktą (galimai veržliaraktį) sudavė juo kelis kartus P. į įvairias kūno vietas, galimai rankas, bei šoną. P. iškart išbėgo į lauką, kur jis jį pasivijęs dar kelis kartus sudavė jam į petį, ranką, bei šoną. Taip pasielgė, nes P. savo cinišku, bei įžūliu elgesiu jį išprovokavo. Dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 55).

Nukentėjusysis P. V.-M. tyrimo metu parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jam būnant namuose pas jį į svečius atėjo jo brolis R. K., kuris buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. 2020 m. spalio 20 d. apie 20.30 val. jo brolis R. pradėjo su juo žodinį konfliktą dėl buitinių reikalų, reiškė priekaištus, kad jis neinvestuoja pinigų į namus, kad reikia keisti langus. Jis siekdamas išvengti konflikto, prašė jo išeiti iš namų ir bandė rankomis jį išstumti, nes nenorėjo prisidaryti sau problemų, kadangi jam yra paskirtas namų areštas, yra su apykoja. O jo brolis, tai žinodamas, bandė jį išvaryti iš namų konflikto metu. Po ko R. supyko ant jo, kad prašo jo išeiti iš namų ir jam būnant kambaryje su savo abiejų rankų kumščiais pradėjo jį mušti per abi kojas, su rankų kumščiais sudavė ne mažiau 15 kartų, po ko dar tris kartus spyrė jam su dešinę koją per dešinės kojos blauzdą. Po suduotų jam smūgių, jis išbėgo į verandą kur R. pasiėmęs į dešinę ranką dujinį raktą su juo jam sudavė du kartus į kairįjį šoną ir vieną kartą į kairįjį petį. Jam išsisukus nuo tolimesnių smūgių, išbėgo į lauką prie namų, kur jį pasivijo R., du kartus sudavė su dujinių raktu jam per kairiąją ranką, vieną kartą per kairįjį petį ir tris kartus per kairįjį šoną, todėl jis patyrė fizinį skausmą. Jam pavyko pabėgti nuo R. toliau nuo namų bei pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė sau greitosios medicinos pagalbą bei policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, o atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė jį į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę tolimesnei apžiūrai. Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje jam diagnozuotas kairės rankos ir kairiojo šono sumušimas (b. l. 25).

Iš įvykių registro suvestinės matyti, kad 2020 m. spalio 20 d., 21.17 val. pranešėjas nurodė, kad pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvyko neblaivus brolis ir jį sumušė. Vyrui rankos trauma (b. l. 6).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusiam P. V.-M. buvo padaryti sužalojimai rankos ir pilvo srityse, patinimas. Smurtu įtariamas R. K., konflikto metu būdamas neblaivus (1,65 promilės girtumas), dujiniu raktu kelis kartus trenkė savo broliui P. V.-M. Sužalojo šonkaulius ir kairės rankos dilbį, alkūnę, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą (b. l. 7-8).

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad pranešėjo brolis neblaivus atvyko pas pranešėją namo, sumušė jį. Išvarė iš namų. Vyrui rankos trauma. Pranešėjas paleistas lygtinai, po intensyvia priežiūra (b. l. 9).

Iš įvykio vietos, vietovės ir patalpų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, kiemas ir butas, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 11-18).

Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad P. V.-M. diagnozuotas sumušimas. Kairio šono skausmas. Susimušė su broliu (b. l. 30-31).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133, 2020 m. spalio 20 d. 22.43 val. R. K. buvo nustatytas 1,65 promilės girtumo laipsnis (b. l. 65).

Minėtų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo P. V.-M. parodymai, duomenys iš įvykių registrų, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykių išrašas, įvykio vietos, vietovės ir patalpų apžiūros protokolas ir gyvenamųjų patalpų fotonuotraukos, medicininių dokumentų išrašai, alkotesterio kvitas patvirtina, kad R. K. sukėlė fizinį skausmą savo broliui P. V.-M., t. y. savo šeimos nariui. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 75).

R. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką R. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos kaltininko neadekvačiam elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui. Be to, R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas kaltininkui bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. R. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas (b. l. 66-68), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 71-73), dirba pagal individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus prokurorės prašomos trukmės ir turinio laisvės apribojimo bausmę.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį (b. l. 38-42) dėl 50,97 Eur , kurį savanoriškai kaltinamasis R. K. sumokėjo (b. l. 43-44).

Įvertinus tai, kad R. K. nusikalto prieš artimą asmenį, kartu su laisvės apribojimo bausme vietoj intensyvios priežiūros jam skirtinas savarankiškai baudžiamajame įstatyme nenumatytas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, kas turėtų akivaizdžiai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu 140 straipsniu R. K. laikinai buvo sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. 22.10 val. iki 2020 m. spalio 21 d. 15.57 val. (b. l. 47, 50).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyviosios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su jo darbu ar mokslu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) pirmus mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis ir tą laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2020 m. spalio 21 d. kaip atliktą dviejų dienų laisvės apribojimo bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.