- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- 2-32419-996/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26927-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „LTG Cargo“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. Š. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 31–35) akcinei bendrovei „LTG Cargo“ (toliau – atsakovė, darbdavė, bendrovė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. DGKS-3636 darbo byloje Nr. APS-131-14800 (toliau – sprendimas), kuriuo jo prašymas buvo atmestas, ir prašydamas pripažinti, kad jo metiniai darbo rezultatai už 2020 m. turėjo būti įvertinti ne mažiau nei „ATITINKA“ ir priteisti jam iš atsakovės 237,94 Eur premijos dalį už 2020 m. gerus darbo rezultatus.
Ieškovas paaiškino, kad nuo 2009 m. kovo 24 d. dirba pas atsakovę šilumvežio mašinistu, taip pat yra AB (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojas. Nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. nuotoliniu būdu vyko jo ir jo tiesioginio vadovo metinis pokalbis, kurio metu buvo aptariami darbo veiklos rezultatai, jokių priekaištų už 2020 m. jis nesulaukė, tik buvo jam priekaištas dėl bendravo su vadovybe 2019 m. lapkričio 25 d., nors 2021 m. kovo 30 d. vyko metinis įvertinimas už 2020 m. darbo ir veiklos rezultatus, jam nebuvo nurodyta, kad jo veikla vertinama kaip „IŠ DALIES ATITINKA“, tačiau 2021 m. balandžio 28 d. atsakovė pervedė jam 243 Eur premiją už 2020 m., taikydama ne 0,47 koeficientą, kaip kad kitiems jo kolegoms (traukinio mašinistams), o 0,24 koeficientą, todėl premijos jam nepriemoka yra 237,94 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jis išsako savo nuomonę dėl blogai organizuojamo darbo bendrovėje, kas nepatinka jo tiesioginiam vadovui; per metus laiko jis nebuvo gavęs jokių nusiskundimų, priekaištų nei iš tiesioginio vadovo, nei iš kitų darbuotojų; jis mašininstas, dirba vienas kabinoje, tai individualus darbas, komandinio darbo nėra; metinio pokalbio metu tiesioginis vadovas jam nurodė, kad priekaištų dėl darbo neturi, tačiau nurodė, kad jam (ieškovui) trūksta kultūros bendraujant su juo (tiesioginiu vadovu).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas S. F. papildomai paaiškino, kad darbo tvarkos pažeidimai ieškovo atžvilgiu neužfiksuoti; ieškovas kelia daug klausimų bendrovėje dėl visų mašinistų darbo sąlygų, apmokėjimo, todėl toks jo metinis vertinimas yra susidorojimas su juo.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 33–41).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad 2021 m. balandžio 28 d. išmokėjo darbuotojui premiją už 2020 m. rezultatus, kuri buvo apskaičiuota 0,24 koeficientu vadovaujantis 2019 m. kovo 28 d. Darbuotojų veiklos valdymo proceso standarto (toliau – Standartas) nuostatomis, darbuotojų veiklos vertinimas vykdomas pagal Standartą, metinį paskatinimą reglamentuoja Detalios metinio paskatinimo už 2020 m. bendrovės rezultatus skyrimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Nurodė, kad ieškovas metinio veiklos vertinimo metu buvo įvertintas kaip iš dalies atitinkantis pareigybei keliamus reikalavimus, todėl jo metinis paskatinimas buvo paskaičiuotas 0,24 koeficientu. Paaiškino, kad ieškovui nėra nustatomi asmeniniai metiniai tikslai, jam nustatomi bendrieji pareigybės tikslai, todėl vertinamasis pokalbis ir tikslai nėra fiksuojami, taip pat nėra pildoma siektinų tikslų forma. Nurodė, kad padalinio darbuotojų veiklos vertinimo rezultatai yra tvirtinami po kalibravimo grupių susirinkimo, 2021 m. kovo 10 d. įvyko kalibravimo grupės susirinkimas, pasitarimo metu buvo aptarti darbuotojų metiniai rezultatai, buvo nuspręsta, kad ieškovo 2020 metų veiklos vertinimas – iš dalies atitinka. Pažymėjo, kad vertinant darbuotojų metinius rezultatus, atsižvelgiama į darbuotojų potencialą, elgseną bei pastangas siekiant rezultatų – atitikimą įmonės grupės vertybėms, vertinant ieškovo metinę veiklą buvo nustatyti šie darbinės veiklos trūkumai – komandinio darbo trūkumas, kilę klausimai nėra sprendžiami komandoje, darbuotojo bendravimo kultūra neatitinka bendrovės vertybių – nepagarbus, nemandagus bendravimas su vadovais ir kolegomis, darbuotojo elgsena ne visada atitinka Darbo tvarkos taisyklėse nustatytus darbo etikos principus. Paaiškino, kad 2021 m. kovo 30 d. nuotoliniu būdu Microsoft Teams platformoje įvyko ieškovo ir jo vadovo V. J. metinis pokalbis, kurio metu darbuotojui buvo įvardinti aukščiau paminėti jo darbinės veiklos trūkumai, ieškovas nesutiko su jam reiškiamomis pastabomis, elgėsi nepagarbiai ir nedalykiškai, pokalbis nebuvo pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba, nebuvo ramus ir mandagus, pokalbio metu ieškovas buvo informuotas, kad jo 2020 metų veikla buvo įvertinta, kaip „IŠ DALIES ATITINKA“ ir nuo tos dienos ieškovui buvo žinomas toks sprendimas, tačiau ieškovas taip ir nepasinaudojo teise teikti apeliaciją dėl veiklos vertinimo rezultatų, darbuotojas bendrovėje dirba nuo 2009 m., jo veiklos vertinimas vyksta ne pirmą kartą ir jam žinoma veiklos vertinimo tvarka. Paaiškino, kad metinis skatinimas yra darbdavės teisė, o ne pareiga, darbdavė pagal savo finansinius rezultatus kiekvienais metais sprendžia, ar bus skiriamas metinio paskatinimo fondas. Nurodė, kad bendrovės generalinio direktoriaus 2021 m. balandžio 14 d. įsakymu buvo patvirtintos Taisyklės, kurių 14.3 punkte buvo nustatyti bendrovės darbuotojų skatinimo koeficientų dydžiai, kurie dauginami iš mėnesio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į ieškovo metinį veiklos vertinimą „IŠ DALIES ATITINKA“, jam metinis paskatinimas buvo paskaičiuotas pagal 0,24 koeficientą. Pažymėjo, kad ieškovo veiklos vertinimo rezultatas patvirtintas po kalibravimo grupės susirinkimo, o ne po ieškovo ir jo tiesioginio vadovo vertinamojo pokalbio. Paaiškino, kad būtent 2021 m. kovo 10 d. vykusio kalibravimo grupės susirinkimo metu buvo vertinami preliminarūs darbuotojų metiniai rezultatai bei priimti sprendimai dėl darbuotojų veiklos vertinimo, ieškovas už 2020 m. veiklą įvertintas kaip „IŠ DALIES ATITINKANTIS“ pareigybei keliamus reikalavimus, 2021 m. kovo 30 d. nuotoliniu būdu tarp ieškovo ir jo tiesioginio vadovo vyko vertinamasis pokalbis, kurio metu pagal Standarto 19 veiksmą, ieškovas buvo informuotas ne tik apie darbinės veiklos trūkumus, bet ir apie kalibravimo grupės susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl ieškovo 2020 m. veiklos įvertinimo. Paaiškino, kad vertinimo rezultatas gali būti keičiamas, jei pokalbio metu darbuotojas nesutikdamas su vertinimu pateikia savo argumentus ir vadovas juos pripažįsta tinkamais vertinimo rezultato pakeitimui, šiuo atveju vertinimo rezultatas nebuvo keičiamas, ieškovas nepasinaudojo Standarte įtvirtinta teise teikti apeliaciją.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas drausminių nuobaudų neturėjo, tačiau pokalbio metu jam buvo išsakytos pastabos dėl jo elgesio; ieškovo požiūris į darbą, elgesys darbe sudarė pagrindą jį vertinti „IŠ DALIES ATITINKA“; darbuotojų vertinimai buvo įvairūs, nebuvo taip, kad tik ieškovas įvertintas išskirtinai kitaip.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad yra ieškovo tiesioginis vadovas, jis atlieka ieškovo vertinimą, kalibravimo posėdyje tiesioginis vadovas žodžiu pagrindžia, kodėl darbuotojas vertinamas „IŠ DALIES ATITINKA“, po to vykusio apie 1,5 val. pokalbio su darbuotoju metu jam buvo nurodyta, kas yra negerai, ko tikimasi iš jo kitais metais, bendrovėje svarbi pagarba vieni kitiems, tuo tarpu ieškovas elgėsi nepagarbiai tiek su juo, kaip tiesioginiu vadovu, tiek su kitais kolegomis, jis yra pats girdėjęs kaip ieškovas rėkia, nuolat kalba pakeltu tonu su instruktoriais, net ir pokalbio metu jis grasino rusišku žargonu „pakišti po tarka“, ieškovas dirba gerai, bet iš kultūrinės dalies jo elgesys neatitinka bendrovės vertybių, pokalbio metu pasimato, ar vertinimas teisingas, ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl premijos dydžio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2009 m. kovo 23 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 436 pagrindu dirba pas atsakovę traukinio mašinistu (t. II, b. l. 42–45), 2019 m. kovo 28 d. buvo patvirtintas Standartas (t. II, b. l. 47–60), 2021 m. kovo 10 d. įvykusio „Lietuvos geležinkelių“ įmonės grupės kalibravimo grupės susirinkimo metu nutarta apibendrinant metinę darbuotojo veiklą, atsižvelgti ne tik į pasiektus tikslų rezultatus, bet ir į potencialą, elgesną bei pastangas siekiant rezultatų – atitikimą bendrovės vertybėms, ieškovo 2020 metų galutiniai veiklos rezultatai įvertinti „IŠ DALIES ATITINKA“ (t. II, b. l. 66–67), tarp šalių ginčas nekilo, kad 2021 m. kovo 30 d. nuotoliniu būdu Microsoft Teams platformoje įvyko ieškovo ir jo tiesioginio vadovo V. J. metinis pokalbis, 2021 m. balandžio 14 d. buvo patvirtintos Taisyklės (t. II, b. l. 88–98), tarp šalių ginčas nekilo, kad 2021 m. balandžio 28 d. atsakovė ieškovui pervedė 243 Eur premiją, skaičiuodama pagal 0,24 koeficientą („IŠ DALIES ATITINKA“) (Taisyklių 14.3 punktas), ieškovas 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėtos premijos dalies iš atsakovės išieškojimo, Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, vienas Darno ginčų komisijos narys priėmė atskirąją nuomonę (t. II, b. l. 6–14). Darbuotojas siekia, kad jo 2020 m. veiklos vertinimas būtų „ATITINKA“ ir tokiu būtų premija jam būtų skaičiuojama 0,47 koeficientu (Taisyklių 14.3 punktas).
DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
DK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Taigi, pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad būtent DK 139 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagal Taisyklių 6 punktą darbdavė nutarė skatinti/motyvuoti darbuotojus už 2020 m. rezultatus, vadinasi, skirti premiją ar ne yra darbdavės diskrecijos teisė ir būtent ji sprendžia, ar darbuotojas vertas premijos ir jei vertas, kokio dydžio pagal Taisyklių 14.3 punkto nuostatas.
Šiuo atveju kadangi ieškovo veikla 2020 m. tiek „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės kalibravimo grupės susirinkime, tiek tiesioginio vadovo buvo įvertinta „IŠ DALIES ATITINKA“, tai pagal Taisyklių 14.3 punktą jo premija skaičiuota taikant 0,24 koeficientą, o ne 0,47 koeficientą, nes 0,47 koeficientas skaičiuotinas tiems darbuotojams, kurių veikla 2020 m. įvertinta „ATITINKA“. Pastebėtina ir tai, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis (t. II, b. l. 37), 51 bendrovės darbuotojas (tame tarpe ir ieškovas) buvo įvertintas „IŠ DALIES ATITINKA“, taigi, toks įvertinimas bendrovėje buvo priimtas ne vienam išimtinai ieškovui, o iš viso 51 darbuotojui visoje bendrovėje, o padalinyje, kuriame dirba ieškovas, pagal atsakovės pateiktus duomenis (t. II, b. l. 112), 5 to padalinio darbuotojai (tame tarpe ir ieškovas) buvo įvertinti „IŠ DALIES ATITINKA“, taigi, toks įvertinimas padalinyje kuriame dirba ieškovas, buvo priimtas ne vienam išimtinai ieškovui, o iš viso 5 to padalinio darbuotojams. Jokios diskriminacinės sąlygos ieškovą įvertinant „IŠ DALIES ATITINKA“ nenustatytos.
Nors darbuotojas ieškinyje teigė, kad 2021 m. kovo 30 d. nuotoliniu būdu vykusio jo ir jo tiesioginio vadovo metinio pokalbio metu jis jokių priekaištų už 2020 m. nesulaukė, o tik buvo jam priekaištas dėl bendravo su vadovybe 2019 m. lapkričio 25 d., o vyko metinis įvertinimas už 2020 m. darbo ir veiklos rezultatus, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas jau nurodė, kad tiesioginis vadovas metinio pokalbio metu jam nurodė, jog jam (ieškovui) trūksta kultūros bendraujant su savo tiesioginiu vadovu. Darbdavė paaiškino, kad vertinant ieškovo metinę veiklą už 2020 m. buvo nustatyti šie jo darbinės veiklos trūkumai – komandinio darbo trūkumas, kilę klausimai nėra sprendžiami komandoje, darbuotojo bendravimo kultūra neatitinka bendrovės vertybių – nepagarbus, nemandagus bendravimas su vadovais ir kolegomis, darbuotojo elgsena ne visada atitinka Darbo tvarkos taisyklėse nustatytus darbo etikos principus, tuo labiau 2021 m. kovo 30 d. nuotoliniu būdu vykusio ieškovo ir jo tiesioginio vadovo metinio pokalbio metu ieškovas elgėsi nepagarbiai ir nedalykiškai, pokalbis nebuvo pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba, nebuvo ramus ir mandagus iš darbuotojo pusės. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovo tiesioginis vadovas V. J. parodė, kad apie 1,5 val. vykusio pokalbio su darbuotoju metu darbuotojui nurodė, kas yra negerai, ko tikimasi iš jo kitais metais, akcentavo, kad bendrovėje svarbi pagarba vieni kitiems, bendrovės vertybių laikymasis, tuo tarpu ieškovas vertinamaisiais metais elgėsi nepagarbiai tiek su juo, kaip tiesioginiu savo vadovu, tiek su kitais kolegomis, jis (liudytojas) yra pats girdėjęs kaip ieškovas rėkia, nuolat kalba pakeltu tonu su instruktoriais, net ir metinio pokalbio metu darbuotojas jam grasino rusišku žargonu „pakišti po tarka“, ieškovas dirba gerai, bet iš kultūrinės dalies jo elgesys neatitinka bendrovės vertybių. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojo – ieškovo tiesioginio vadovo duotais parodymais teisme, tuo labiau, iš teismo posėdžio metu ieškovo pasisakymų teismas susidarė įspūdį, jog ieškovas linkęs konfliktuoti su tiesioginiu vadovu, linkęs savaip ir jam palankiu būdu interpretuoti teiginius. Vien ta aplinkybė, jog darbuotojas neturėjo drausminių nuobaudų, nesudaro pagrindo jį vertinti ne mažiau nei „ATITINKA“, jei darbdavė įžvelgia jo elgesyje bendravimo kultūros stoką, būtiną tiek bendrovės vertybių kontekste, tiek bendrai darbuotojų bendravimo darbo kolektyve kontekste kaip visuotinai priimtiną elgesio standartą. Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovas akcentavo, kad tiesioginis vadovas atitinkamą vertinimą darbuotojui parinko dar ir dėl ieškovo išsireiškimo rusų kalba jų pokalbio metu, tačiau, pastebėtina, ieškovo tiesioginis vadovas, apklausiamas liudytoju, ne kartą paaiškino, jog ne dėl rusų kalbos, o dėl išsireiškimo turinio, paties teksto (grasinimo „pakišti po tarka“) jis nurodė, kad metinio pokalbio metu ieškovo elgesys taip pat nebuvo tinkamas bendravimo kultūros prasme, kas yra pagrįsta ir savaime suprantama. Pabrėžtina, kad DK 139 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu premijų skyrimas ir jų dydžio parinkimas yra darbdavės diskrecijos teisė. Darbuotojas premiją gavo, o jos dydį darbdavė nustatė atsižvelgusi į darbuotojo bendravimo kultūrą 2020 m., metinio pokalbio metu tiesioginiam vadovui keisti darbuotojo įvertinimą nebuvo pagrindo, nes ir metinio pokalbio metu darbuotojas nepasižymėjo tinkama bendravimo kultūra. Ieškovo subjektyvus situacijos vertinimas savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo vertinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taigi, kaip matyti, darbdavė laikėsi vidinės vertinimo tvarkos, sprendimą motyvavo, dikriminacija ieškovo atžvilgiu nenustatyta, vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo metiniai darbo rezultatai už 2020 m. turėjo būti įvertinti ne mažiau nei „ATITINKA“, toks ieškovo reikalavimas atmetamas, taip pat atmetamas išvestinis ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 237,94 Eur premijos dalį už 2020 m.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau atsakovė nei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nei prašymo tokias išlaidas priteisti nėra pateikusi. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo A. Š. ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. DGKS-3636 darbo byloje Nr. APS-131-14800 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.