Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-02-15 · Civilinė byla Nr. e2SP-3274-860/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
e2SP-3274-860/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00520-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
UAB „Julianus Inkaso“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-3274-860/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00520-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Julianus Inkaso“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo patvirtinti taikos sutartį, suinteresuotas asmuo – B. J..

Prašyme nurodė, kad pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“ ir pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ 2017-03-06 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą B. J. vardu. 2018-01-12 B. J. su pareiškėju pasirašė taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo grąžinti įsiskolinimą pagal sutartyje nustatytą grafiką (sutarties 2 p.). Remiantis taikos sutarties 4 punktu, prašo patvirtinti taiko sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

2. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, nurodyta, kad taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, jog, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Be to, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad derybiniame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis.

4. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

5. Pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“ ir suinteresuotas asmuo B. J. taikos sutartimi aptarė teises ir pareigas, kildinamas iš vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp UAB „Mokilizingas“ ir B. J.. Tačiau teismui nėra pateikta minėta vartojimo kredito sutartis, iš kurios būtų galima matyti kokią kredito sumą, kada, kokiomis sąlygomis ir pan. UAB „Mokilizingas“ suteikė B. J..

6. Pareiškėjas prie prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo pateikė 2016-03-14 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Mokilizingas“. Tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Julianus Inkaso“ perėmė reikalavimą į konkretų skolininką, t.y. suinteresuotą asmenį B. J..

7. Be to, prašymą dėl taikos sutartis patvirtinimo pateikė tik pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“, vadovaudamasis taikos sutarties 4 punktu, kuris numato, kad skolininkui praleidus bent vieną įmoką arba įmokėjus mažesnę sumą nei nurodyta 2 d. mokėjimų grafike, kreditorius turi teisę vienasmeniškai pateikti teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir gauti vykdomąjį dokumentą <...>.

Tuo tarpu bendras šalių – pareiškėjo UAB „Julianus Inkaso“ ir suinteresuoto asmens B. J., pasirašytas prašymas patvirtinti taikos sutartį teismui nėra pateiktas.

8. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas negali daryti išvados, jog tarp taikos sutarties šalių nėra ginčo dėl taikos sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Kaip minėta, kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas.

9. Kita vertus, pareiškėjas, vienasmeniškai teikdamas prašymą patvirtinti taikos sutartį ir vadovaudamasis taikos sutarties 4 punktu, nepateikė teismui jokių duomenų, kad skolininkas B. J. praleido bent vieną įmoką arba įmokėjo mažesnę sumą nei nurodyta 2 punkto mokėjimų grafike.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad tokio pobūdžio bylose nėra trūkumų šalinimo instituto, tvirtinti taikos sutartį atsisakytina.

11. Tai neatima iš pareiškėjo teisės pašalinus trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (LR CPK 582 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 290 – 291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais, teismas

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti pareiškėjo UAB „Julianus Inkaso“ pateiktą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Saulius Jakaitis