- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- I-10-386/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00314-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- V. J., G. J., G. E. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos kultūros centrui, R. V., J. A. V.
- Advokatai
- Jelena Pališaitienė, Liudvikas Ragauskis
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Remigijaus Armino,
atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo pavaduotojai R. Č.,
trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. U.,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,
trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K.,
2014 m. vasario 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J., V. J., V. J., V. J., G. E. J. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo pavaduotojai R. Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos kultūros centrui, R. V. ir J. A. V. dėl 2011-07-25 įsakymo Nr. 16VĮ(14.16.2)-312 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai G. J., V. J., V. J., V. J. ir G. E. J. (toliau – ir pareiškėjai) 2014-01-06 patikslintu skundu (teisme gautas 2014-01-08, reg. Nr. 2-91, IV t., b. l. 84-86) atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir Palangos skyrius) vedėjo pavaduotojai R. Č. (toliau – ir atsakovė), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), Palangos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), Palangos kultūros centrui, R. V. ir J. A. V. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2011-07-25 įsakymą Nr. 16(VĮ-(14.16.2.)-312 (toliau – ir ginčijamas įsakymas).
Šalies argumentai
Pareiškėjai mano, jog atsakove laikytina valstybės tarnautoja R. Č., kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą skunde nurodomas tarnautojas, kurio veiksmai skundžiami, kuriam yra suteikta viešojo administravimo įgaliojimai priimti individualius administracinius aktus.
Pareiškėjai paaiškina, kad jie kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Palangos miesto savivaldybe yra administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nurodo, kad ginčijamu įsakymu buvo pakeisti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas žemės sklypas), kadastro duomenys, padidinant jį 0,1804 ha žemės plotu. Teigia, kad vadovaujantis ginčijamu įsakymu Kadastrų registre 2011-07-27 įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas, kuriuo šio sklypo plotas padidintas nuo 0,6794 ha iki 0,8598 ha.
Teigia, kad ginčijamo žemės sklypo dalis buvo padidinta žemės teritorija, kurioje pagal paveldosaugos dokumentus turi būti atstatyta kultūros paveldo objekto – minėto administracinio pastato priklausinys vasaros pavėsinė – rotonda, o nepriskiriant minimo žemės ploto prie žemės sklypo, kuris skirtas aptarnauti šį pastatą, pažeidžiamos pareiškėjų teisės, kadangi jie negali atstatinėti minimo objekto bei tinkamai formuoti kultūros paveldo objekto aplinką.
Be to, pareiškėjai mano, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, nes jį priėmė neįgaliotas asmuo, jame nenurodyta, kad pasirašo laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas atsakovė bei nenurodyta jokių teisinių pagrindų, kuriais jai buvo suteikti įgaliojimai.
Taip pat mano, jog ginčijamas įsakymas neteisėtas, nes priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos ir dėl to, kad pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius turėti žemės sklypą tokio dydžio, kuris būtų tinkamas eksploatuoti minėtą pastatą.
Pažymi, kad šis administracinis pastatas yra valstybinės reikšmės saugotinas kultūros paveldo objektas, kurio naudojimui yra priskirtina kultūros objekto teritorija, kurioje esantiems žemės sklypams, ar pakliūvančioms jų dalims nustatomas konservacinės paskirties naudojimas, o kultūros paveldo objekto teritorija turi sutapti su žemės sklypų ribomis.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Č. atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą (IV t., b. l. 132-137) prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai yra Tarnybos vidinės struktūros sudedamoji dalis ir nėra savarankiški juridiniai asmenys – teritorinių skyrių specialistai atstovauja Tarnybai teismuose pagal jiems suteiktus Tarnybos direktoriaus įgaliojimus ir veikia Tarnybos vardu, todėl mano, kad atsakove turėtų būti Tarnyba.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pagal jos pareigybės aprašymą ji vykdo Palangos skyriaus vedėjo funkcijas nesant skyriaus vedėjo jo atostogų, komandiruočių, laikino nedarbingumo laikotarpiu. Ji Palangos skyriaus vedėjo buvo įgaliota priimti sprendimus dėl Tarnybos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, esančių Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, parengti ir pasirašyti dokumentus, reikalingus nurodytiems sprendimams priimti ir įgyvendinti. Teigia, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu Palangos skyriaus vedėjai buvo suteiktos kasmetinės atostogos.
Atsakovė paaiškina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2011-07-19 raštu kreipėsi į Palangos skyrių, prašydama suformuoti, nustatyti servitutus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) bei su šiuo prašymu pateikė nekilnojamojo daikto – 0,8598 ha dydžio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, o 2011-07-22 raštu papildomai nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas pagal galiojantį Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą. Teigia, kad Palangos miesto savivaldybės užsakymu UAB „Domo projektas“ pagal minėtą Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, parengus naujus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo kadastro duomenys – padidėjo žemės sklypo plotas bei pasikeitė specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pažymi, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nebuvo padalytas, atidalytas, sujungtas ar atliktas jo perdalijimas, taip pat nebuvo formuojamas naujas žemės sklypas valstybinėje žemėje, todėl jam neturėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą (IV t., b. l. 109-113) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų patikslintu skundu ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą nurodo argumentus ir motyvus, analogiškus atsakovės atsiliepime pateiktiems argumentams ir motyvams. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nėra gretimų žemės sklypų žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai ar nuomininkai, o Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai nėra nuginčyti, jie yra galiojantys ir privalomi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą (IV t., b. l. 106) nurodo, kad su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka ir prašo šį skundą atmesti. Mano, kad atsakove turėtų būti Tarnyba. Teigia, kad ginčijamas žemės sklypas yra suformuotas pagal galiojantį Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, todėl Tarnyba negalėjo patvirtinti kitokio žemės sklypo, nei yra suformuotas detaliuoju planu. Be to, nurodo, kad ginčijamas žemės sklypas prieš 14 metų buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris buvo viešai apsvarstytas bei patikrintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą (IV t., b. l. 104-105) prašo pareiškėjų patikslintą skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjų teiginys, jog ginčijamas įsakymas užkirto kelią tinkamai formuoti kultūros paveldo objekto aplinką nepagrįstas, kadangi įrodymų tokiam teiginiui pagrįsti nepateikia. Nurodo, kad pareiškėjai apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamas aktas turėjo ar turi įtakos jų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.
Tretieji suinteresuoti asmenys Palangos kultūros centras, R. V. ir J. A. V. atsiliepimų į pareiškėjų patikslintą skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos V. J. atstovė advokatė Jelena Pališaitienė ir pareiškėjo G. J. atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis patikslintą skundą palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentu pagrindu. Jie laikosi pozicijos, jog atsakove turi būti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Č.
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Č., trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas A. U., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė V. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K. teismo posėdžio metu atsiliepimus į pareiškėjų patikslintą skundą palaiko ir prašo šį patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kitos administracinės bylos proceso šalys ar jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šioms administracinės bylos proceso šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-07-25 įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-312 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ (IV t., b. l. 152).
Dėl ginčijamo įsakymo
Ginčijamu įsakymu (IV t., b.l. 152) , be kita ko, pakeistas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,8598 ha, t. y. plotas pagal atliktus kadastrinius matavimus padidintas 0,1804 ha (1.1 punktas). Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 94 punktu ir Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 bei atsižvelgiant į atliktus kadastrinius matavimus (IV t., b. l. 153-164) ir 2011-07-19 gautą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės prašymą Nr. (4.17.)-D3-2490 (IV t., b. l. 150-151).
Kaip matyti iš pareiškėjų patikslinto skundo (IV t., b. l. 84-86), ginčijamo įsakymo neteisėtumas grindžiamas argumentais, jog pažeidžiamos pareiškėjų, kaip administracinio pastato – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių teisės (IV t., b. l. 57-59).
Pareiškėjai nurodo, kad 1997-06-10 Kultūros paveldo centras nustatė (duomenys neskelbtini) paminklinę teritoriją, kurios plotas 1,381 ha ir kuri apima dalį ir ginčijamo žemės sklypo, o 2005-04-29 Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas valstybės saugotinu nekilnojamuoju kultūros objektu. Pareiškėjai teigia, kad ginčiju įsakymu ginčijamo žemės sklypo dalis buvo padidinta žemės teritorija, kurioje pagal paveldosaugos dokumentus turi būti atstatyta kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) priklausinys vasaros pavėsinė – rotonda. Pareiškėjai mano, kad nepriskiriant minimo žemės ploto prie žemės sklypo, kuris skirtas aptarnauti (duomenys neskelbtini), pažeidžiamos pareiškėjų teisės toje apimtyje, kai negalima būtų atstatinėti minimo objekto bei tinkamai formuoti kultūros paveldo objekto aplinką, taip pat teisė turėti žemės sklypą tokio dydžio, kuris būtų tinkamas eksploatuoti statinį, kaip numatoma Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Palangos miesto savivaldybės administracija 2011-07-19 raštu Nr. (4.17.)-D3-2490 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)“ (IV t., b. l. 150) prašė suformuoti, nustatyti servitutus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), o 2011-07-22 raštu Nr. (4.17.)-D3-2544 „Dėl 2011-07-19 rašto Nr. (4.17.)-D3-2490 papildymo“ (IV t., b. l. 151) informavo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32. Pagal byloje pateiktą UAB „Domo projektas“ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto (žemės sklypas) kadastrinių matavimų bylą (IV t., b. l. 153-164) matyti, kad ginčijamas žemės sklypas ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) ribojasi atkarpoje, pažymėtoje 17-19. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, schemą, pateikiamą Palangos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje www.palanga.lt matyti, jog kadastrinių matavimų byloje minėta riba tarp ginčo žemės sklypo ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), išlikusi tokia pati. Byloje nėra duomenų, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai būtų nuginčyti ar negaliojantys.
Nustatyta, kad tiek 0,5274 ha ploto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 0,8598 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Lietuvos Respublika (II t., b. l. 10-13, IV t., b. l. 57-59), šie sklypai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Ginčijamame žemės sklype yra pastatas – (duomenys neskelbtini), tvora ir kiemo aikštelė, nuosavybės teise priklausantys Palangos miesto savivaldybei. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjams ginčijamame žemės sklype nuosavybės teise priklausytų kokie nors statiniai ar pareiškėjai būtų šių statinių naudotojais, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai būtų ginčijamo žemės sklypo ar sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, o pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektu yra Nacionalinė žemės tarnyba.
Teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus) ir ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).
Kadangi ginčijamas administracinis aktas susijęs su kadastro duomenų nustatymu, ginčo teisiniam santykiui visų pirma yra taikytinos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normos (Nekilnojamojo turto įstatymo 1 straipsnis).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje yra pateikti šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus įstatymas apibrėžia kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Šių definicinių teisės normų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Nustatant kadastrinius duomenis, turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2013-12-31) numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (2005 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (2005 m. liepos 1 d. redakcija).
Pagal Taisyklių 25 ir 29.7 punktus žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas pagal Taisyklių 2 priedą. Pabrėžtina, jog Taisyklės nustato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida (Taisyklių 23 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakciją, galiojusią ginčijamo įsakymo priėmimo metu (nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31), miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai – esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2006-06-13 iki 2013-12-31) buvo nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Kaip minėta, nenustatyta, jog ginčijamo žemės sklypo ribos UAB „Domo projektas“ Nekilnojamojo daikto (žemės sklypas) kadastrinių matavimų byloje nesutaptų su šio sklypo ribomis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, schemoje.
2010-07-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (galiojusio nuo 2010-08-01 iki 2013-12-31) 6 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypai formuojami ar pertvarkomi kultūros paveldo objektų teritorijose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi nuo 2008-08-25 iki 2013-06-30) nurodyta, kad jeigu norima dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Ginčijamo žemės sklypo planas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriumi (IV t., b. l. 156).
2010-07-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (galiojusio nuo 2010-08-01 iki 2013-12-31) 8 punkte pažymėta, kad žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos, tačiau byloje nenustatyta, jog pareiškėjai atitiktų nors vieną iš šių kriterijų.
Kadastrinių duomenų nustatymas ar patikslinimas negali įtakoti nekilnojamojo daikto civilinio teisinio statuso, negali būti pagrindas civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti vienašališkai įtvirtinama vieno asmens civilinio teisinio pobūdžio subjektinė teisė paneigiant kito asmens tokią pat teisę, taip pat vienašališkai negali būti apginama kito asmens ginčijama teisė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-55-13, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-357-14).
Pareiškėjai, ginčydami sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo, reikalavimą siejo su savo nuosavybės teisėmis į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančius statinius, tačiau nenurodė ir neįrodė ginčijamo akto įtakos šioms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.
Pareiškėjų argumentai, jog dėl ginčijamo įsakymo jie negali atstatinėti kultūros paveldo objekto bei tinkamai formuoti šio objekto aplinką, laikytini niekuo nepagrįsta nuomone, o ne subjektinių ar objektinių teisių pažeidimo faktu, kadangi įrodymų tokiam teiginiui pagrįsti nepateikta. Analogiškai pasakytina ir apie pareiškėjų argumentą, jog pažeidžiama jų teisė turėti žemės sklypą tokio dydžio, kuris būtų tinkamas eksploatuoti statinį, kaip numatoma Lietuvos respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kaip minėta, pareiškėjai nėra ginčijamo žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai, be to, byloje nenustatyta, kad ginčijamo žemės sklypo ribos būtų pakeistos ir nesutaptų su Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane nustatytomis ribomis.
Kadangi skundo argumentai nepagrindžia individualizuotų neigiamų pasekmių pareiškėjams buvimo fakto, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, nes esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, negali būti nustatytas pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, todėl reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-07-25 įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-312 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo valstybiniame žemės sklype Vytauto g. 43, Palanga“ laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kiti pareiškėjų argumentai dėl ginčijamo įsakymo – kad įsakymą pasirašė neįgaliotas asmuo bei kad ginčijamo sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos nenagrinėtini, kadangi remiantis tokiais argumentais reikalavimą panaikinti ginčijamą įsakymą galėtų reikšti tik asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai galėtų būti pažeisti ginčijamu įsakymu.
Dėl tinkamo atsakovo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodoma tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, administravimo subjekto) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
Pareiškėjai patikslintame skunde atsakove nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo pavaduotoją R. Č. – konkretų asmenį, kuris pasirašė ginčijamą įsakymą.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymo Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Pagal šių nuostatų 11 punktą Nacionalinės žemės tarnybos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reguliuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas, struktūrinių padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai ir kiti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymais tvirtinami teisės aktai.
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-859 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai (nuo 2010-07-01 iki 2012-04-01 – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai žemėtvarkos skyriai, nuo 2012-04-01 – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai) yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidinės struktūros sudedamoji dalis ir nėra savarankiški juridiniai asmenys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams skyriams, taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui yra suteikta teisė priimti sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Nacionalinės žemės tarnybos, kaip vieno iš valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų, funkcijų vykdymą. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių specialistai atstovauja Nacionalinei žemės tarnybai ir priima sprendimus pagal jiems suteiktus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgaliojimus ir veikia Nacionalinės žemės tarnybos vardu. Atsižvelgiant į tai, tinkamu atsakovu šioje byloje laikytina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas (LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. AS662-991/2013). Administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109 – 124 p.).
Be to, ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis, suteikianti teisę teismui tikslinti proceso šalis skundo priėmimo stadijoje, kartu nustato, kad galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Pagal ABTĮ 54 straipsnį, jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu; jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.
Pažymėtina, kad 2014 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos V. J. atstovė advokatė Jelena Pališaitienė ir pareiškėjo G. J. atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis nesutiko netinkamą atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo pavaduotoją R. Č. pakeisti tinkamu atsakovu – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad toks nesutikimas yra įstatyminis pagrindas atmesti pareiškėjų skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-10-00484-01; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-1029-06; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1396-08), vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų G. J., V. J., V. J., V. J., G. E. J. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo pavaduotojai R. Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos kultūros centrui, R. V. ir J. A. V. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-07-25 įsakymo Nr. 16VĮ(14.16.2)-312 panaikinimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.