Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – AB DNB lizingas, AB DNB bankas, UAB „4finance“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „MCB Finance“, AB SEB bankas, N. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankroto administratorius pateikė 2015 m. rugpjūčio 5 d. parengtą A. G. mokumo atkūrimo planą tvirtinimui, taip pat 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvadą dėl mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo protokolą.

Bankroto administratorius pateikė bankrutuojančio fizinio asmens A. G. 2015 m. lapkričio 2 d. Kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti pateiktą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą ir nutraukė bylą.

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pažymėtina, kad nurodytų tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo.

Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. įvyko bankrutuojančio fizinio asmens A. G. kreditorių susirinkimas (2 t., b. l. 166). Viso buvo užregistruoti du kreditorių susirinkimo dalyviai, kurie pareiškė savo valią raštu: AB SEB bankas ir AB DNB lizingas, turintis atitinkamai 38,72 proc. ir 56,84 proc. balsų nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. AB DNB lizingas pritarė bankrutuojančio A. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui, o AB SEB bankas balsavo prieš projektą, pateikdamas priežastis ir siūlymus. Balsuojant dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, abu kreditoriai, tiek AB DNB lizingas, tiek AB SEB bankas balsavo prieš ir kiekvienas pateikė savo nutarimo projektą. Protokole nurodoma, kad nutarta pritarti AB DNB lizingas pasiūlymui. FABĮ 25 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį (FABĮ 25 str. 6 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog fizinio asmens mokumo atkūrimo planui neturi pritarti visi kreditoriai. Aplinkybė, kad už bankroto administratoriaus pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą, kuri yra mokumo atkūrimo plano sudedamoji dalis, balsuota prieš, nereiškia, jog kreditoriai balsavo prieš fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kadangi dėl administravimo išlaidų sąmatos buvo pritarta AB DNB lizingas pateiktam pasiūlymui. Papildomai pažymėtina, jog 2015 m. lapkričio 2 d. įvykusiame bankrutuojančio fizinio asmens A. G. kreditorių susirinkime kreditoriai nustatė tokią pačią administravimo išlaidų sąmatą, kokia buvo nustatyta 2015 m. rugpjūčio 31 d. įvykusiame susirinkime, kas patvirtina, jog balsų daugumą turintis kreditorius AB DNB lizingas pritaria A. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriai balsų dauguma pritarė fizinio asmens A. G. kreditorių reikalavimų tenkinimui ir jo mokumo atkūrimo planui. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog bankrutuojančio asmens kreditoriai nepritarė fizinio asmens mokumo atkūrimo planui.

Kaip minėta, teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Taigi nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar nebuvo pažeista mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra, nustatyta FABĮ 8 straipsnio 1 – 4 dalyse, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokia FABĮ 8 straipsnio 1 – 4 dalyse nurodyta procedūra buvo pažeista ir ar tokį pažeidimą galima laikyti reikšmingu, sudarančiu pagrindą netvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė naujus įrodymus – A. G. sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašą (2015-04-28 – 2015-11-26) (3 t., b. l. 168), nurodydamas, kad bankrutuojantis asmuo nepaiso teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų ir elgiasi nesąžiningai. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau, t. y. priėmus pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas priima su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas teigia, jog pareiškėjo gaunamos pajamos sudarė žymiai didesnę piniginių lėšų sumą, nei buvo teigiama, teikiant pareiškimą teismui ar nurodoma mokumo atkūrimo plano projekte, taip pat nurodo, jog bankrutuojantis asmuo savo poreikiams naudojo žymiai didesnes sumas, nei buvo nustatyta teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo (2015-09-22 pervesta 160 Eur, 2015-10-15 pervesta 579 Eur, 2015-11-16 pervesta 579 Eur). Taigi atsirado naujos aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjas galimai yra nesąžiningas. Minėta, jog FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, todėl reikėtų įvertinti ar pareiškėjas sąžiningai naudojasi bankroto procesu.

FABĮ 10 straipsnyje 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kai teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, viena iš jų, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 str. 1 d. 3 p.), arba kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 str. 1 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, reikėtų vertinti AB SEB bankas pateiktų duomenų reikšmingumą FABĮ 10 str. 1 d. 3, 6 punktuose nustatytų pagrindų nutraukti bankroto bylą kontekste.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, jog mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (FABĮ 4 str. 1 d., 8 str., CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir A. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.