Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams G. Ž., advokatui Jonui Bložei, atsakovės atstovėms Mildai Deimantei, Daivai Safranavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Interneto partneris” skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Interneto partneris” kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011 04 29 nutarimą Nr. 12NKV-15 (t. 1, b. l. 1-9).

Pareiškėja skunde aiškino, kad vartotojams, kurie rezervavo bilietus internetu, oro uoste buvo taikomas papildomas mokestis už kartu gabenamo bagažo registraciją. Šie vartotojai nurodė, jog bilietai skrydžiui buvo įsigyti elektroniniu būdu (online) per UAB ,,Interneto partneris” administruojamą interneto svetainę (duomenys neskelbtini). Pateiktų skundų esmė: tarpininkaujant UAB ,,Interneto partneris” vartotojai, užsisakę skrydžius internetinėje svetainėje pateikiamos sistemos būdu, elektroniniame biliete ir užsakymo patvirtinimo formoje matydavo informaciją, jog leistinas nemokamo bagažo svoris yra 20 kg. Nežiūrint į tai, atvykus į oro uostą ir pateikus bagažą registracijai, aviakompanija „AirBaltic Corporation“ iš vartotojų pareikalaudavo susimokėti bagažo registracijos mokestį. Tarnyba konstatavo, kad pareiškėja žinojo apie aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ informacijos neatskleidimą ir klaidinimu atsiradusius vartotojų interesų pažeidimus, todėl kaip sąžiningas bei atsakingas pardavimų tarpininkas galėjo ir privalėjo imtis priemonių tinkamam vartotojų informavimui. Prieš vartotojams įgyjant bilietą, pareiškėja, neva, nesuteikė galimybės susipažinti su oro vežėjų taisyklėmis ir nepateikė informacijos, reikalingos vartotojui, kurios pagrindu pastarasis galėtų priimti sprendimą dėl sandorio. Tokiu būdu pareiškėja laikoma pažeidusi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 punkto reikalavimus ir jai paskirta 2 000 Lt bauda. Pareiškėjos teigimu nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes komisija nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl padarė teisiškai nepagrįstas išvadas. Nesutinka, kad bendrovė yra nubausta administracine tvarka, nors UAB „Interneto partneris“ veiksmuose nėra administracinės atsakomybės pagrindų. Jos veikoje nėra jokių neteisėtų bei teisei prieštaraujančių veiksmų, nes, būdama tarpininku tarp vežimo paslaugų šalių, pareiškėja yra neatsakinga už informacijos turinį ir pateikimą eiliniam vartotojui bei negali įtakoti viešai skelbiamos informacijos duomenų bazėje pakeitimo, todėl nėra objektyviosios teisės pažeidimo pusės. Mano, jog UAB „Interneto partneris“ veiksmuose nėra kaltės - būtino atsakomybės atsiradimo pagrindo, kadangi atsakomybė už inkriminuojamus teisės pažeidimus tenka kitam subjektui, t. y. oro vežėjui aviakompanijai „AirBaltic Corporation“, kuri galimai tyčia nustatė klaidinančią kainų politiką, neužtikrino teisingos informacijos pateikimo eiliniam vartotojui bei neįvykdė vežimo sutarties tomis sąlygomis, kuriomis buvo parduota paslauga eiliniam vartotojui. Bendrovė Tarnybai aiškiai nurodė, jog UAB „Internete partneris“ yra priskiriama „online“ agentų grupei, kurie veikia tik kaip tarpininkas tarp oro susisiekimo paslaugų teisinių santykių šalių - oro vežėjo ,,AirBaltic Corporation“ ir galutinio vartotojo. Pateikė įrodymus, jog bendrovės veikla apsiriboja tik pigių skrydžių paieška per bendrą tarptautiniu mastu sukurtą elektroninės skrydžių paieškos sistemą („Amadeus“ ir „Galileo“; angl. globai distribution services - GDS), į kurią tikslius ir išsamius duomenis išimtinai pateikia tik avialinijų bendrovės. Tokią pačią išvadą pateikė ir Civilinės aviacijos administracija. Tai reiškia, jog bet kuris užsakymas elektroniniu būdu ir jame atsispindinti informacija yra sugeneruojama ne bendrovės, bet oro susisiekimo paslaugas teikiančios kompanijos pateiktos informacijos pagrindu, šiuo atveju avialinijų „AirBaltic Corporation“. Eilinis vartotojas, užsakinėdamas skrydį internete svetainėje (duomenys neskelbtini). gauną visą informaciją pagal iš anksto nustatytą šabloną ir sistemoje pateiktus duomenis, todėl bendrovė neturi jokių techninių, teisinių ar net teorinių galimybių teikti vartotojui kitokią informaciją. Tarnybos komisija plečiamai aiškina 2008 09 24 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrų taisyklių (toliau - Reglamentas) teisės normas, todėl nepagrįstai išplėtė administracinės atsakomybės ribas. Pačių kiekvienos iš aviakompanijos vidaus taisyklių nepaskelbimas (duomenys neskelbtini) tinklapyje negali būti laikomas atitinkamų sąlygų vartotojui su jomis susipažinti nesudarymu. Pateikta informacija internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) bei elektroninio bilieto rezervavimo metu laikytinas pakankamu sąlygų sudarymu vartotojui, kad susipažinti su atitinkamo oro vežėjo taisyklėmis, todėl bendrovė negali būti laikoma pažeidusia minėtą teisės normą. Nutarimą priėmusi komisija neatsižvelgė į teisinius santykius bei jų pobūdį, kurių pagrindais yra teikiamos elektroninių bilietų įsigijimo paslaugos. Tarnyba neatsižvelgė, jog dėl klaidinančios ir neišsamios informacijos pateikimo pareiškėja kaltinama tik dėl to, jog vartotojai užsisakinėjo „AirBaltic Corporation“ paslaugas per tarpininką, kuris tik suteikia prieigą prie globalinės informacinės sistemos. Pareiškėjo veika, suteikti prieigą prie informacinės duomenų bazės, kuri iš esmės pagal savo turinį ir pateikimą yra neteisinga bei klaidinanti, negali būti laikytina priešinga teisei. Paslaugų įstatymo 14 str. įtvirtinta atsakomybės nuo skleidžiamos internete informacijos išimtis (t.y. atvejai, kai paslaugų teikėjai neatsako už informaciją) turi būti taikoma ir svetainėje (duomenys neskelbtini) talpinamos informacijos atžvilgiu. Atsakovė pažeidė administracinėje teisėje taikomus administracinės nuobaudos skyrimo principus, nesiėmė jokių veiksmų per šešis mėnesius nuo sužinojimo/galėjimo sužinoti (2010 01 26 pasirodžius pirmam skundui) apie inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 65-74) nurodė, kad Reglamente nėra nuostatų, nurodančių, kad šis Reglamentas yra taikytinas tik oro vežėjams. Reglamento taikymo sritis nėra apribota oro susisiekimo paslaugų šalimi - oro vežėju. Reglamento 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad šiame Reglamente nustatoma licencijų Bendrijos oro vežėjams išdavimo tvarka, Bendrijos oro vežėjų teisė teikti Bendrijos vidaus oro susisiekimo paslaugas ir Bendrijos vidaus oro susisiekimo paslaugų kainų nustatymo tvarka. Be to, Reglamento preambulėje (15, 16 punktai) nurodomi vieni iš šio Reglamento priėmimo tikslų/priežasčių yra siekis/būtinybė užtikrinti vartotojams galimybę gauti visas oro susisiekimo paslaugų kainas ir tarifus, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą Bendrijoje, pilietybę arba kelionės organizatorių įsisteigimo Bendrijoje vietą, taip pat sudaryti vartotojams galimybę veiksmingai palyginti skirtingų oro linijų oro susisiekimo paslaugų kainas. Reglamento preambulėje yra akcentuojama, jog visuomet turėtu būti nurodyta galutinė vartotojo mokėtina Bendrijos kilmės oro susisiekimo paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir mokėjimus. Taigi bagažo mokestis, nekvestionuojant klausimo, ar tai privalomas kainos priedas, turi būti nurodomas aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai bet kurio rezervavimo proceso pradžioje. Ši pareiga taikoma ne tik oro vežėjams arba jų agentams, bet ir kitiems bilietų pardavėjams, t. y. ir UAB „Interneto partneriui“. Vertinant UAB „Interneto partneris“ profesinį atidumą, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Tarnyboje gautų vartotojų skunduose nurodyta, jog pirkdami lėktuvo bilietus per UAB „Interneto partneris“ administruojamą interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini), jie nebuvo informuoti apie aviakompanijos taikomą bagažo registravimo mokestį (rezervacijos patvirtinime buvo nurodytas leistinas bagažo svoris 20 kg), kurį vartotojams skrendant su aviakompanija „AirBaltic Corporation“ teko sumokėti oro uoste. Tarnybai nei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, nei kitais teisės aktais nėra nustatyta pareiga nustatyti ir sankcijas taikyti tik post factum už užfiksuotą konkretų ir realų vartotojo ekonominio elgesio iškreipimą. Siekiant iš anksto užkirsti kelią galimiems vartotojų teisių pažeidimams bei prevenciškai reaguoti į galimai nesąžiningus komercinės veiklos subjektų veiksmus, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos, kurią šis įstatymas perkelia, nesąžiningos komercinės veiklos, klaidinančios ir agresyvios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokios veikos apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Tarnyboje gauti dešimties vartotojų skundai patvirtina, jog interneto tinklalapyje nepateikdama informacijos apie aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ taikomą bagažo mokestį arba šią informaciją pateikdama neaiškiai ir dviprasmiškai UAB „Interneto partneris“ ne tik teoriškai galėjo suklaidinti vartotojus, bet juos realiai suklaidino. UAB „Interneto partneris“ savo interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bilieto rezervavimo metu iki pat galutinio kainos nurodymo bilieto apmokėjimui stadijos nepateikia informacijos, jog į aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ vykdomus skrydžius registruotam bagažui už kiekvieną skrydžio segmentą yra taikomas 50 Lt arba 70 Lt mokestis, tokiu būdu nebuvo pateikta aiški ir nedviprasmiška informacija, kad vartotojai gali patirti papildomų išlaidų.

UAB „Interneto partneris“, nors ir teigė, jog dėl klaidinančio aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ informacijos neatskleidimo nėra atsakinga, apie šią problemą ir vartotojų interesų pažeidimus žinojo, ir, kaip sąžiningas bei atsakingas pardavimų tarpininkas, galėjo ir privalėjo imtis priemonių tinkamam vartotojų informavimui. Ši aplinkybė, kaip ir visos kitos aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, buvo įvertintos nutarimo priėmimo metu, ir konstatuojant pareiškėjos UAB „Interneto partneris“ atsakomybę dėl nesąžiningos komercinės veiklos, platinant lėktuvų bilietus bei nepateikiant teisingos ir visapusiškos informacijos apie oro susisiekimo paslaugas vartotojams. Tokiu būdu, pareiškėjos teiginys, kad UAB „Interneto partneris“ negali būti laikomas kaltu subjektu, kuriam taikytina administracinė atsakomybė, yra atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja apie klaidinantį aviakompanijos „Airbaltic Corporation“ informacijos neatskleidimą ir vartotojų interesų pažeidimus žinojo, ir kaip sąžiningas bei atsakingas pardavimų tarpininkas galėjo ir privalėjo imtis priemonių tinkamam vartotojų informavimui, ypač dėl to, kad Reglamento prasme pareiga nurodyti bagažo mokestį aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai bet kurio rezervavimo proceso pradžioje yra taikoma netik oro vežėjams arba jų agentams, bet ir kitiems bilietų pardavėjams, t. y. ir UAB „Internete partneriui“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai negali būti taikoma Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta atsakomybės dėl skleidžiamos internete informacijos išimtis. Pareiškėja, žinodama apie aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ realiai taikomą bagažo mokestį ir dėl to kylančius vartotojų teisių pažeidimus, siūlydama įsigyti bilietus šios vartotojams esminės informacijos aiškiai ir suprantamai nepateikė. Dėl tinkamos informacijos apie registruoto bagažo mokestį nesuteikimo bilietų pirkimo metu vartotojai galėjo būti ir buvo skatinami priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis (t.y., žinodami esminę informaciją apie bagažo mokestį) galimai nebūtų priėmę. Esminę vartotojams informaciją pateikdama neaiškiai, nesuprantamai ir dviprasmiškai bei nesuteikdama galimybės susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis, pareiškėja pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Nurodė, kad nepažeidė administracinės nuobaudos skyrimo principų ir išdėstė tai įrodančius faktus.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010 m. sausio – balandžio mėn. gavo 10 vartotojų skundus dėl papildomo mokesčio už bagažą paėmimo aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ vykdytų skrydžių metu, kuriems bilietus vartotojai įsigijo tarpininkaujant UAB „Interneto partneris“. Vartotojai nurodė, kad per UAB „Interneto partneris“ administruojamą svetainę, adresu (duomenys neskelbtini), užsisakė lėktuvo bilietus ir gavo užsakymo patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad leistinas bagažo svoris yra 20 kg. Tačiau atvykus į oro uostą, iš jų buvo pareikalauta už bagažą (kiekvieną lagaminą) į abi puses sumokėti po atitinkamą sumą pinigų (t. 1, b. l. 89, 104-105, 120-121, 125, 131, 138-139, 157-158, 168-169, 176-177, t. 2, b. l. 52-53, 63-64).

Tarnyba dėl minėtų skundų kreipėsi į UAB „Interneto partneris“, 2010 02 09 raštu Nr. 4-1116 - į Civilinės aviacijos administraciją, 2010 03 15 raštu Nr. 4-2044 - į aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ atstovybę Lietuvos Respublikoje, 2010 02 23 raštu Nr. 4-1563 - į UAB „Amadeus Lietuva“ ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl vartotojų prašymuose išdėstytų aplinkybių(t. 1, b. l. 147-148, 149, 150-151, 152).

Tarnyba, išanalizavusi surinktą medžiagą, atliko tyrimą ir 2011 04 29 nutarimu Nr. 12NKV-15 konstatavo, kad pareiškėja žinojo apie aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ informacijos neatskleidimą ir klaidinimu atsiradusius vartotojų interesų pažeidimus, todėl kaip sąžiningas bei atsakingas pardavimų tarpininkas galėjo ir privalėjo imtis priemonių tinkamam vartotojų informavimui. Prieš vartotojams įgyjant bilietą, pareiškėja, nesuteikė galimybės susipažinti su oro vežėjų taisyklėmis ir nepateikė informacijos, reikalingos vartotojui, kurios pagrindu pastarasis galėtų priimti sprendimą dėl sandorio ir nutarė, kad tokiu būdu pareiškėja pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir skyrė 2 000 Lt baudą (t. 1, b. l. 76-88).

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas nustato nesąžiningos komercinės veiklos draudimą. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad profesinis atidumas - specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnis apibrėžia klaidinantį informacijos neatskleidimą ir nustato, kad atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs, t. y. esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimas arba esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, arba komercinės veiklos tikslo, jeigu jis neaiškus pagal kitas aplinkybes, neatskleidimas. Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomas esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, tokiu būdu skatinant vidutinį vartotoją priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs. Kaip numatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte, esmine komercinio pasiūlymo informacija, be kita ko, laikoma galutinė produkto kaina arba apskaičiavimo būdas, galimos papildomos vartotojo išlaidos, arba informacija apie tai, kad gali tekti patirti tokių papildomų išlaidų.

Kaip nustatyta byloje aviakompanija ,AirBaltic Corporation“ nuo 2009 11 16 įvedė bagažo vieneto registravimo mokestį, kuris yra nustatytas aviakompanijos taisyklėse, skelbiamose interneto tinklalapyje, adresu www.airbaltic.com. Šis mokestis skiriasi priklausomai nuo to, kokios klasės bilietas yra įsigyjamas ir nuo to, kada šis mokestis yra mokamas: bilieto rezervavimo metu, ar registruojant bagažą oro uoste. Byloje nustatyta, kad pirkdami lėktuvo bilietą per UAB „Interneto partneris‘ administruojamą interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini), vartotojai nebuvo supažindinti su aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ vežimo taisyklėmis. Civilinės aviacijos administracija 2010 02 18 rašte Nr. 12R-360 nurodė, konstatavo, kad UAB „Interneto partneris“ nagrinėjamu atveju pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 04 20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 9 punkto nuostatas, kadangi bilietų rezervavimo metu neužtikrino galimybės vartotojams susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis bei neinformavo apie oro susisiekimo paslaugos kainą Reglamento IV skyriuje nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 100-101).

Reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuria forma, įskaitant internetu, visuomenei siūlant ar skelbiant oro susisiekimo kainas ir oro susisiekimo tarifus už oro susisiekimo paslaugas <...> kartu nurodomos taikomos sąlygos. Visada nurodoma galutinė mokėtina kaina, kuri turi apimti taikomą oro susisiekimo kainą ar oro susisiekimo tarifą ir visus taikomus mokesčius, rinkliavas, papildomas rinkliavas ir įmokas, kurių neįmanoma išvengti ir kuriuos galima numatyti skelbimo metu. Minėtas straipsnis taip pat reikalauja, jog neprivalomi kainos priedai būtų aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai nurodyti bet kurio rezervavimo proceso pradžioje ir vartotojui turi būti suteikta galimybė juos laisvai pasirinkti nepriklausomai nuo to kaip atliekama rezervacija

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

Pareiškėja teigė, kad nėra atsakinga už tai, kad „AirBaltic Corporation“ nepateikė informacijos apie keleivio ar bagažo registracijos mokesčius, kad internetiniame puslapyje visiems vartotojams aiškiai skelbia pardavimo taisykles, kuriose nurodyta, kad visa informacija, taip pat ir kaina už parduodamą bilietą yra nustatoma oro linijos, o ne UAB „Interneto partneris“. Mano, jog teigti, kad pareiškėja atsakinga už nepateiktą informaciją, kurią klaidindamas pateikė pats oro vežėjas, negalima. Nesutiko, kad buvo nesąžininga ir nesiėmė visų įmanomų veiksmų teisingai informuoti vartotojus. Gavusi porą klientų skundų, įkėlė pranešimą apie tai, kad oro uoste gali būti taikomi papildomi bagažo mokesčiai, kreipėsi ir į GDS sistemas, į kurias informaciją įkelia pati bendrovė „AirBaltic Corporation“, kad turi žinių, jog „AirBaltic Corporation“ taiko kitokią apmokestinimo sistemą nei skelbiama GDS tinklalapyje, GDS taip pat kreipėsi į „AirBaltic Corporation“, tačiau kreipimasis buvo ignoruotas. Taip pat kreipėsi ir pačią bendrovę „AirBaltic Corporation“, kuri taip pat nieko neatsakė. Įgyvendinant visus išvardytus veiksmus susirašinėjimo procesas užtruko. O negavusi tam tikrų paaiškinimų ir patvirtinimų iš oro vežėjo vienašališkai pakeisti informacijos pareiškėja negalėjo. Laukdama atsakymų iš oro vežėjo, įdėjo pastabas klientams, kad gali būti taikomi papildomi mokesčiai, su nuoroda į „AirBaltic Corporation“ tinklalapį. Vėliau, pažeisdama Reglamento nuostatas ir imperatyvius draudimus keisti bet kokius oro bendrovės skelbiamus duomenis, pareiškėja pakeitė informaciją, kad bagažas yra mokamas, t. y., nurodė „ nemokamas bagažas yra 0 kg.“. Mano, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad ėmėsi visų aktyvių veiksmų. Neneigė, kad privalėjo informuoti savo klientus apie informacijos neatitikimus, tačiau nenorėjo imtis drastiškų priemonių.

UAB“Amadeus Lietuva“ 2010 01 26 informavo pareiškėją, kad Air Baltic Corporation A/S netaiko nemokamo bagažo sąlygos bilietams nuo 2009 11 16 /t.1 b.l.47-50/.

V. B. – keleivis, kuris 2009 12 12 užsisakė bilietus naudodamasis UAB“Interneto partneris“ teikiama paslauga per interneto portalą (duomenys neskelbtini) skrydžiui, vykdomam oro vežėjo Air Baltic Corporation maršrutu Vilnius-Briuselis-Vilnius 2009 12 28 -2009 12 31 dienomis. Šis asmuo jau 2010 01 04 informavo pareiškėją , kad pareiškėjo skleidžiamoje- pateikiamoje informacijoje nurodoma, jog „leistinas bagažas suaugusiam‘ yra 20 kg, kad kaina nurodyta su visais mokesčiais, o faktiškai oro uoste buvo pareikalauta apmokėti bagažą, t.y. jam buvo paaiškinta, kad nemokamo bagažo paslauga neteikiama, kad pareiškėjo nurodoma informacija buvo neteisinga. /t.1 b.l.89-90/.

2010 01 27 Civilinės aviacijos administracija informavo ir įspėjo pareiškėją, kad šis , siūlydamas ir skelbdamas oro susisiekimo kainas nesilaiko2008 09 24 Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo bendrijoje bendrųjų taisyklių (toliau –reglamentas) IV skyriuje nustatytų informavimo apie oro susisiekimo paslaugų kainas bei tarifus ir šių kainų bei tarifų taikymo sąlygų ir pateikia klaidinančią informaciją apie galimybę vežti 20 kg. bagažo be papildomo mokesčio. (t.1 b.l.97).

Į Civilinės aviacijos administraciją internetu 2010 02 05 kreipėsi asmuo vardu D., kuris savo rašte nurodė analogiškas B. aplinkybes : įgijo bilietą per (duomenys neskelbtini) , kur buvo nurodyta, jo nemokamas bagažas 20 kg., o oro uoste teko mokėti už bagažą. Šis asmuo nurodė skambinęs į (duomenys neskelbtini) ir pastarieji atsakė neva nežinoję, jog pasikeitė Air Baltic vežimo taisyklės. Šis asmuo pirko bilietą sausio mėnesį, o taisyklės buvo pakeistos lapkričio mėnesį. (t.1 b.l.103).

Asmuo vardu J. K. 2010 01 05 kreipėsi į Civilinės aviacijos valdybą, nurodydama, kad pirko bilietą per (duomenys neskelbtini); biliete buvo nurodytas 20 kg. nemokamas bagažas, o oro uoste buvo reikalaujama už bagažą susimokėti. Skrydis vyko 2009 metų pabaigoje. (t.1 b.l.119).

R. K.-K. savo skunde nurodė analogiškas aukščiau minėtoms aplinkybes: 2009 12 02 per :Interneto partnerį“ užsisakė bilietus , kuriuose buvo nurodyta 20 kg. Svorio nemokamo bagažo paslauga, o oro uoste buvo reikalaujama už bagažą susimokėti. (t.1 b.l.131-132).

D. T., analogišku būdu pirkusi bilietus 2010 03 02 taip pat buvo priversta susimokėti bagažo mokesčius oro uoste, nors biliete aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad leistinas bagažas 20 kg. Biliete buvo prierašas, kad oro uoste aviakompanija gali rinkti papildomus mokesčius, pvz. bagažo.(t.1b.l.182-183).

Teismui pateikti bilietai liudija, jog ir 2010 m. vasarą /liepą, rugpjūty/ buvo nurodoma, jog nemokamas leistinas bagažas 20 kg. (t.2 b.l.129-140).

Visos nurodytos aplinkybės liudija, kad pareiškėjas jei ne nuo taisyklių pakeitimo, tai nuo 2010 0104 turėjo informaciją apie aviakampanijos reikalaujamus mokėti bagažo mokesčius. Nežiūrint į tai, ir toliau parduodamuose bilietuose nurodydavo neteisingą ir klaidinančią informaciją, jog į bilieto kainą įeina nemokamo bagažo paslauga iki 20 kg.

Teismui pateiktas T. G. 2010 07 12 pirktas bilietas, kuriame nurodoma, jog „nemokamas leistinas bagažas 0 kg.“(t.2 b.l.180-181).(kitų asmenų analogiški bilietai: t.2 b.l.181-200).

Šie įrodymai liudija, kad pareiškėjas keitė pateikiamą informaciją, tačiau darė tai netiksliai, klaidindamas pirkėjus. Todėl pareiškėjo nurodomi argumentai, kad jis neva negalėjo savo iniciatyva keisti oro vežėjo pateikiamos informacijos, neatitinka faktinių aplinkybių. Šias teismo išvadas patvirtina pareiškėjo pozicija , užfiksuota pažeidimo nagrinėjimo posėdžio protokole, kad pareiškėjo direktorius pripažino galintis savo nuožiūra keisti duomenis apie oro vežėjo teikiamas paslaugas: oro vežėjas numato galimybę keisti ir grąžinti bilietus, o pareiškėjas pripažino naudojęsis turima teise, keitęs šias sąlygas ir pranešinėjęs, jog bilietai negali būti keičiami ir grąžinami.(t.3 b.l.18; 14-18).

Pareiškėja buvo nubausta už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą. Nesąžininga pareiškėjos komercinė veikla pasireiškė nesąžiningais veiksmais ir klaidinančios informacijos neatskleidimu. Klaidinančios informacijos neatskleidimas dėl esminės informacijos, reikalingos vartotojui, norinčiam priimti informacija paremtą sprendimą, neatskleidimas arba tokios informacijos skleidimas neaiškiai, neskaidriai ir dviprasmiškai. Esmine informacija laikoma ta informacija, kuri pagal kitus teisės aktus yra privaloma nurodyti. Minėto Reglamento preambulėje yra akcentuojama, jog visuomet turėtų būti nurodyta galutinė vartotojo mokėtina Bendrijos kilmės oro susisiekimo paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir mokėjimus. Todėl bagažo mokestis, turi būti nurodomas aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai, bet kurio rezervavimo proceso pradžioje. Pagal reglamento nuostatas ši pareiga taikoma ne tik oro vežėjams arba jų agentams, bet ir kitiems bilietų pardavėjams, t. y. ir pareiškėjai. Žinodama apie aviakompanijos taisyklėse nustatytą bagažo vieneto registravimo mokestį, pareiškėja savo interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) bilieto rezervavimo metu iki pat galutinio kainos nurodymo bilieto apmokėjimui stadijos nepateikė informacijos, jog į aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ vykdomus skrydžius registruotam bagažui už kiekvieną skrydžio segmentą yra taikomas nustatytas mokestis, arba darė tai dviprasmiškai, klaidindama vartotoją. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovų argumentai, kad bendrovė oro vežėjo nebuvo informuota apie bagažo mokesčio pasikeitimus, pažeidimo esmės nekeičia, kadangi pagal Reglamento nuostatas vartotojas turi būti supažindintas ne tik su oro vežėjo taisyklių atskirom nuostatom, bet su pilnu jo variantu. Vartotojui nebuvo pateikta informacija, kad jis gali patirti papildomų išlaidų. Bilietų rezervavimo metu vartotojai neturėjo galimybės susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis bei nebuvo informuoti apie oro vežėjo taikomą neprivalomą kainos priedą, o pateikti pasiūlymai bei įsigyti bilietai, kuriuose buvo nurodyta, kad leistinas bagažas - 20 kg, leido jiems pagrįstai tikėtis, jog už pasiūlymuose nurodytą sumą jie gali nemokamai vežtis 20 kg bagažą. Visos šios aplinkybės pirkėjus skatino priimti sprendimą, kurio nebūtų priėmę, žinodami visas sąlygas.

Bendrovė žinojo tą informaciją ir privalėjo ją pateikti rezervavimo procedūros pradžioje, tačiau to nepadarė, t.y., elgėsi neatsakingai ir neapdairiai. Teismas daro išvadą, kad Tarnybos išvados teisingos - pareiškėja savo veiksmais pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, todėl skundas nepagrįstas ir netenkinamas.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad nutarimas pradėti arba atsisakyti pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos. Teisingumo ministro 2008 02 5 įsakymu Nr. 1R-68 patvirtintų Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių 6.6 p. numato, kad terminas yra taikomas tik tais atvejais, kai yra gaunamas vartotojo skundas, kuriame tiesiogiai nurodomas prašymas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pradėti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimą, nurodant konkrečius skundžiamo komercinės veiklos subjekto veiksmus. Priešingu atveju, t.y. vartotojui savo skunde Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nenurodžius prašymo pradėti/atlikti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo, jo pradėjimui nėra taikomi 16 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai. Tokiu atveju tyrimai dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo yra/gali būti pradedami minėto įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pagrindu - t.y. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai sužinojus pakankamai duomenų apie galimą įstatymo pažeidimą. Minėto straipsnio nuostatos numato, kad tarnyba šio įstatymo pažeidimus, priskirtus jos kompetencijai, nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarimo pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą priėmimo dienos, o motyvuotu nutarimu šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Tarnybos komisija, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 d. pagrindu 2010 05 19 priėmė nutarimą Nr. NKV-24 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Interneto partneris“ galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ - nusprendė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Interneto partneris“ veiksmų, galimai pažeidžiančių įstatymo nuostatas. 2010 11 24 nutarimu Nr. NKV-38 „Pratęsti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Interneto partneris“ galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“, vadovaudamasi įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių 22.2 p., nutarė pratęsti UAB „Interneto partneris“ galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą iki 2011 04 30 (t. 2, b. l. 106-110, 156-157). Nutarimas, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta pažeidusi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas priimtas 2011 40 29. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas bei bauda paskirta nepažeidžiant teisės aktų nuostatomis nustatytų terminų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB ,,Interneto partneris“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.