Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2210-658/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
2S-2210-658/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis (pirm.), Žibutė Budžienė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
M. D.
Atsakovas
Z. A. D.
Trečiasis asmuo
Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Kategorijos
  • 121.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2210-658/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis
Procesinio sprendimo kategorija 121.19.1; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš šios kolegijos pirmininko Nerijaus Meilučio, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Egidijaus Tamašausko, rašytinio proceso tvarka, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-2210-658/2011 pagal ieškovės M. D. procesinės atstovės advokatės Rasos Užkuraitienės atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011-08-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4-644/2011 pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei Z. A. D., tretiesiems asmenims Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos bei atsakovės Z. A. D. priešieškinį dėl pažeistų teisių atstatymo, po proceso atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas skundžiama 2011-08-17 nutartimi po proceso atnaujinimo atsisakė tenkinti ieškovės M. D. prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-05/2004 panaikinimo (b.l. 43-48, t.3). Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą, nurodė, kad 2009-10-12 sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei A. Z. D. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį – garažą, sublokuotą su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Prienų rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė, o aukštesnės instancijos teismai priimto sprendimo nekeitė (prijungta civ. byla Nr. 2-10-805/2009, t. 2 b. l. 92-97,192-198). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011 konstatavo, kad atsakovės garažas, kaip namo priestatas, esantis prie jos ir ieškovės žemės sklypų ribos, pastatytas, nepažeidžiant jo statybos metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio statinio statybos neteisėtumo dėl jų nesilaikymo, taip pat ir ieškovės interesų pažeidimo (prijungta c. b. Nr. 2-10-805/2009, t. 2 b. l.192-198). Be to, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2004-09-08 savavališkos statybos akto, kurį ieškovė laiko pagrindu panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimą, pažymėjo, jog šiame akte konstatuota atsakovę Z. A. D. savavališkai įrengus stogą virš garažo, sublokuoto su gyvenamuoju namu (t.2 b.l. 6,7), tačiau, teismo įsitikinimu, savavališko stoginės statybos fakto nustatymas neturi įtakos ribų tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų nustatymui.

Šalies argumentai

Apeliantė - ieškovės M. D. procesinė atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė su Prienų rajono apylinkės teismo 2011-08-17 nutartimi nesutinka, apeliacinės instancijos teismo atskiruoju skundu prašo šią nutartį panaikinti, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei prie bylos prijungti 2011-05-03 žemės sklypo planą (b.l. 52-56, t.3). Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tokiais argumentais:

Esama absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, nes Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Audrius Grauželis 2006-09-22 nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, kurį ieškovė grindė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu Nr. 7-256-D bei 2004-09-08 savavališkos statybos aktu, kuriame nurodyta, jog atsakovė savavališkai įrengė stogą virš garažo, sublokuoto su gyvenamuoju namu, nurodydama, kad tai esančios esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės. Kauno apygardos teismas 2006-12-21 nutartimi šią Prienų rajono apylinkės teismo nutartį panaikino ir sprendė proceso byloje atnaujinimo klausimą iš esmės, t. y. tenkino ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą, byla paskirta nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismo teisėjui Audriui Grauželiui, kuris ir priėmė skundžiama nutartį. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad buvo panaikinta teisėjo Audriaus Grauželio nutartis, kuria jis buvo atsisakęs atnaujinti procesą ir išsakęs savo nuomonę, jog prašymas panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimą yra nepagrįstas (tai patvirtinantys ir minėtos nutarties motyvai), šis teisėjas negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei turėjo nuo jos nagrinėjimo nusišalinti. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas bei civilinio proceso principus, o būtent pareiškėjos teisę į teisingą teismą, LR CPK 42 str. numatytą teisę teikti įrodymus ir civilinio proceso rungtyniškumo principą. Šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2011-08-03 protokoline nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą prijungti prie bylos naują sklypo planą, motyvuodamas tuo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui yra seniai baigtas, apie šią aplinkybę buvo žinoma anksčiau ir prijungus planą, faktiškai pasikeistų ieškinio reikalavimai, dėl to reikėtų atidėti bylą ir būtų užvilkintas procesas. Apeliantės nuomone, taip buvo pažeistas pagrindinis civilinio proceso tikslas – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą civilinių ginčų sprendimą. Dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išnagrinėta byla, nes atmesdamas prašymą prijungti planą, teismas neįvertino to, kad būtinumas šį planą parengti atsirado tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutarties, kurioje teismas nurodė nesant pagrindo konstatuoti atsakovės garažo statybos neteisėtumą.Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos vieningos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos neatitinka pirmosios instancijos teismo išvada, jog įstatyme nėra įtvirtinta teisinė prezumpcija, jog nesudėtingų statinių statybos reikalavimų nesilaikymas kartu reiškia kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nepritaikė materialinių teisės normų, kurias privalėjo ginčo santykiams pritaikyti, o būtent LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 1 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, 1 priedo, kuriame įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-07-02 kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškino, kad reiškiant reikalavimą CK 4.103 str. 2 d. pagrindu ir ginčijant statybos teisėtumą remiantis tuo, kad pažeisti teisės aktų nustatyti reikalavimai, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos. Kasacinės instancijos teismo kolegija taip pat pabrėžė, jog būtina skirti negatorinį reikalavimą (actio negatoria) ir reikalavimą, reiškiamą LR CK 4.103 str. 2 d. pagrindu dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, nutartis naikintina.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos (ieškovės) M. D. procesinės atstovės advokatės Rasos Užkuraitienės atskirąjį skundą, pripažįsta skundžiamą Prienų rajono apylinkės teismo 2011-08-17 nutartį esant neteisėtą ir naikintiną dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, o būtent dėl to, kad nutartis yra priimta neteisėtos sudėties teismo (LR CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

Klausimas dėl proceso atnaujinimo sprendžiamas keliose stadijose: 1. prašymo priėmimas; 2. sprendimas dėl proceso atnaujinimo, 3. bylos nagrinėjimas atnaujinus procesą ir sprendimo, numatyto CPK 371 str. priėmimas. Tačiau galimi atvejai, kuomet proceso atnaujinimo klausimo sprendimas baigiasi tiek pirmoje, tiek antroje stadijoje. Šiuo atveju esminis klausimas yra tas, ar teisėjas, 2-oje stadijoje atsisakęs atnaujinti procesą, gali toliau nagrinėti bylą tuomet, jei jo nutartis panaikinama aukštesnės instancijos teismo ir byla grąžinama nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Žiūrint formaliai, LR CPK 370 str. 5 d. nustato tik vienintelį atvejį, t.y. kuomet nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas. Kitų draudimų proceso atnaujinimo institute nenumatyta. Tačiau teisės normos negali būti aiškinamos pavieniui ir izoliuotai, todėl būtina šią teisės normą kartu aiškinti su CPK 71 str. nuostatomis, o taip pat atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (CPK 4 str.).

CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „teismo sprendimas“ negali būti suprantama tik siaurąja prasme, kai civilinė byla išsprendžiama iš esmės teismui priimant sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 261 straipsniai), o aiškintina kaip apimanti ir teismo nutartį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos” ir kt., bylos Nr. 3K-3-217/2004).

Nekyla jokių abejonių, kad prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą taip pat turi išspręsti nešališkas teismas. Tačiau nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą, įstatyminės teismo nešališkumo garantijos neveikia taip pat, kaip nagrinėjant bylą; jos pradeda veikti, kai procesas atnaujinamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje K. J. ir kt. v. Utenos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2010). Taigi, sutinkamai su aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika, galima būtų daryti išvadą, kad 1-oje stadijoje proceso atnaujinimo klausimą gali spręsti bet kuris to teismo teisėjas, kuris nepatenka į CPK 370 str. 5 d. nurodytą subjektų ratą. Tačiau vėlesnėse stadijose (t.y. šiuo atveju po to kaip aukštesnės instancijos teismas panaikino 2006-09-22 nutartį ir atnaujino procesą) teismo nešališkumo garantijos pradėjo veikti pilna apimtimi, ir skiriant grąžintą nagrinėjimui bylą teisėjui pirmos instancijos teisme reikėjo įvertinti ne tik pačios nutarties motyvus, bet ir tai kokiu pagrindu ir motyvais buvo panaikinta nutartis, bei po to spręsti, ar grąžinta byla gali būti skiriama tam pačiam teisėjui. Bylą gavęs teisėjas taip pat privalėjo įvertinti, ar nėra jam pagrindo nusišalinti vadovaujantis CPK 66 str. nuostatomis, nelaukdamas ar kas jam reikš nušalinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. v O. S. ir R. T. bylos nr. Nr. 3K-3-468/2010).

Šiuo atveju matyti, kad teisėjas A. Grauželis 2006-09-22 nutartyje buvo iš esmės įvertinęs pateiktą naują įrodymą kitų aplinkybių kontekste (nors tai turėtų būti daroma tik 3-oje stadijoje), prieidamas išvados, jog aplinkybė, kad atsakovės stoginei yra konstatuota savavališka statyba, nėra naujai paaiškėjusi ir negali turėti įtakos 2004-03-18 sprendimo teisėtumui. Todėl akivaizdu, kad jau 2-oje proceso atnaujinimo stadijoje jis išdėstė savo nuomonę ne tik dėl proceso atnaujinimo, bet ir iš esmės dėl 2004-03-18 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Esant tokiai situacijai teisėjui A. Grauželiui negalėjo būti skiriama tolimesniam nagrinėjimui ši byla, nes tuo pažeidžiama proceso dalyvių teisė į nagrinėjančio teismo nešališkumą ir neutralumą bei pažeidžiamas principas, jog niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo debet esse judex in propria causa), nes teisėjas, kaip minėta, savo nuomonę dėl bylos perspektyvos iš esmės jau buvo išsakęs.

Konstatavusi esant absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ją besąlygiškai naikina nenagrinėdama kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011-08-17 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Nerijus MeilutisKolegijos teisėjai Žibutė BudžienėEgidijus Tamašauskas