Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Armando Vainausko skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 59-123, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Bausmės pradžia 2019-11-13, pabaiga 2022-10-24. 1/3 bausmės atliko 2020 m. spalio 24 d.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisija 2021 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 59-123, vienbalsiai (5 balsai – už) nutarė taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad M. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, taip pat nustatyta žema pakartotinio smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo elgesio riziką, vykdė Komisijos rekomendacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo profesinę kvalifikaciją, išreiškė motyvaciją dalyvauti mediacijos procese, siekdamas atsiprašyti nukentėjusiojo, laisvės bausmės atliko metu laikosi nustatytų taisyklių bei įpareigojimų, nebaustas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, prokuroro skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su prokuroro skundu, įvertinęs Komisijos 2021 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-123, turinį ir išanalizavęs Nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju M. G. pagrįstai taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Vertindamas M. G. socialinio vertinimo išvadą, teismas pažymi, kad 2020 m. gegužės 20 d., 2020 m. spalio 26 d. buvo atlikti M. G. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant „OASys“ metodiką, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 28 taškais, iš kurių 5 taškai priskiriami statiniams veiksniams, kurių nėra galimybės sumažinti, o 23 taškai – dinaminiai, kuriuos Nuteistasis gali sumažinti. Kaip dinaminiai veiksniai, didinantys M. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nurodyti problemų sprendimo įgūdžiai bei nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Išvadoje nurodyta, kad Nuteistajam būdingas kryptingumas, siekis įgyvendinti savo tikslus, o tai gali tapti svarbiomis prielaidomis, padedančiomis valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Nors dinaminių veiksnių, kuriuos M. G. gali sumažinti, įvertis yra pakankamai didelis (23 taškai), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, egzistuoja pakankamai apsauginių veiksnių, minimizuojančių M. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jam esant laisvėje – formaliai patvirtino galimybę įsidarbinti laisvėje; būdinga aukšta motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje; padengė priteistą ieškinį ir šiuo metu neturi finansinių sunkumų; yra palaikomas artimųjų; išreiškė neigiamas nuostatas kriminalinio elgesio atžvilgiu.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad M. G. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Iki sulaikymo Nuteistasis dirbo, paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja grįžti į tą pačią darbovietę (pateikė įmonės direktoriaus raštą, kuriame nurodyta, kad Nuteistasis įmonėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m., apibūdino asmenį teigiamai). Laisvės atėmimo bausmės laiką šiuo metu naudoja mokindamasis anglų ir ispanų kalbas, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, taip pat dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose. Visa tai rodo, kad Nuteistasis neturės sunkumų adaptuotis darbo rinkoje, o tai vienas iš faktorių mažinančių asmens pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Nuteistasis nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju gyventų su žmona, broliui nuosavybės teise priklausančiame name, pažymėjo, kad netoliese statosi namą. Socialinius ryšius palaiko su broliu, žmona, uošviene, buvusia žmona, skambindamas bei pasimatymų metu. Turi dukrą su kuria gerai sutaria. Tai vertinama, kaip svarbus veiksnys, galintis palengvinti Nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą.

Vertinant Nuteistojo gyvenimo būdą pataisos įstaigoje, atsižvelgiama į tai, kad jis stengėsi atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų, orientavosi į pozityvaus užimtumo veiklas (sporto, užsienio kalbų mokymąsi). Vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad Nuteistasis būtų vartojęs narkotines medžiagas pataisos namuose ar laisvėje. Nuteistasis nurodė, kad alkoholio nevartoja. Nebuvo nustatyta atvejų, kad M. G. būtų įsivėlęs į konfliktus su kitais pataisos namų gyventojais. Vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jas įgyvendino – dalyvavimas programose, lankė kassavaitines psichologo konsultacijas, išsprendė turėtus finansinius sunkumus ir atlygino priteistą civilinį ieškinį (pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį Nuteistasis padengė 3352,36 EUR skolą ir visiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą), mokėsi ir įgijo profesiją, išreiškė motyvaciją dalyvauti mediacijos procese, siekdamas atsiprašyti nukentėjusiojo, įsitraukė į gerbūvio darbų atlikimą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Stengėsi palaikyti pagarbius santykius su pataisos įstaigos personalu, konfliktinių situacijų nėra linkęs inicijuoti. Nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Nors motyvacijos dirbti neišreiškė motyvuodamas daliniu darbingumo lygiu, tačiau nevengė atlikti gerbūvio darbų pataisos namuose. Buvo skatintas. 2020 m. lapkričio 5 d. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas, kurias Nuteistasis vykdė – dalyvavo programose, atliko gerbūvio darbus. Atsižvelgiant į aukščiau išvardytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad M. G. sugebės save realizuoti socialiai tinkamoje aplinkoje, tokiu būdu valdydamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

M. G. anksčiau neteistas. Savo įvykdytą nusikaltimą vertina, kaip netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmę bei vengia pripažinti, kad jo veiksmai buvo nusikalstami. Tačiau jis nesididžiuoja savo kriminaline patirtimi, jaučia gėdą dėl savo situacijos. Jis nemanė, kad teks kada susidurti su problemomis teisėsaugos srityje.

Prokuroras savo pateiktame skunde akcentuoja Nuteistojo atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme, kurioje Nuteistasis kaltinamas kartu su kitais asmenimis, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje. Iš tiesų, minimi nusikaltimai, kurie inkriminuojami Nuteistajam yra sunkūs ir pavojingi visuomenės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjamas nėra baigtas, įrodymų tyrimas yra tęsiamas. Akivaizdu, kad M. G. kaltė dėl jam pareikštų naujų kaltinimų gali būti pripažinta tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą nevertins M. G. atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos kaip jį charakterizuojančios medžiagos.

Teismas daro išvadą, kad Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl Nuteistojo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Teismo vertinimu, pritaikius Nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą atlikti likusios bausmės. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam M. G., suteikiant pastarajam planuojamą, remiamą bei prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas prokuroro Armando Vainausko skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-123, kuriuo taikytas M. G. lygtinis paleidimas, atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti prokuroro Armando Vainausko skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-123.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.