Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų T. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, priimtos T. K. individualios įmonės bankroto byloje, trečiasis asmuo – A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi iškelta T. K. individualios įmonės bankroto byla; 2016 m. birželio 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teimą, prašydamas nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės T. K. individualios įmonės savininko T. K. bei jo sutuoktinės A. K. turimą nekilnojamąjį turtą, esantį Kelmijos sodų 57-oji g. 9, Vilniuje ir

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi leido įmonės bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į T. K. ir jo sutuoktinės A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir asmeninės nuosavybės teise sutuoktinei A. K. priklausantį turtą, neviršijant finansinių reikalavimų sumos.Teismas nustatė, kad įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje sudaro 81 793,56 Eur, taikos sutartis su įmonės kreditoriais nebuvo sudaryta, įmonė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismas nustatė, kad įmonės savininkui T. K. ir jo sutuoktinei A. K. bendrąja jungtine nuosavybe priklauso žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys Kelmijos sodų 57-oji g. 9, Vilniuje. Be to, A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4/24 dalys gyvenamojo namo, esančio Panevėžio g. 20, Vilniuje. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti įmonės bankroto administratoriaus prašymą nukreipti išieškojimą į T. K. priklausantį turtą, įskaitant ir bendrosios jungtinės nuosavybės turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde apeliantai T. K. ir A. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria leista nukreipti išieškojimą į abiejų apeliantų turtą ir leisti nukreipti išieškojimą į T. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, neviršijant finansinių reikalavimų sumos. Apeliantai nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, bankroto administratorius turėjo įrodyti, kad T. K. individuali įmonė buvo abiejų sutuoktinių verslas. Šis faktas pagal minėtoje nutartyje pateiktą išaiškinimą nėra preziumuojamas. Šią aplinkybę turėjo įrodinėti įmonės bankroto administratorius, tačiau neįrodinėjo. Įmonės savininko T. K. sutuoktinė A. K. nedalyvavo šiame versle, ji nei finansiškai, nei intelektiniu indėliu nedalyvavo T. K. individualioje įmonėje. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutavusios T. K. individualios įmonės bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad T. K. individuali įmonė yra įregistruota po apeliantų santuokos sudarymo. Kai individuali įmonė veikia santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas. Todėl pagal T. K. individualios įmonės prievoles apeliantai atsako solidariai. Be to, A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausanti namo dalis (esančio adresu Panevėžio g. 20, Vilniuje), buvo pagerinta abiejų sutuoktinių lėšomis, todėl šis gyvenamasis namas pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Kasacinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, pakeitė iki tol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės savaime pripažintos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu; individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje; individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 str.).Nagrinėjamu atveju nors pateiktame prašyme įmonės bankroto administratorius prašė leisti nukreipti išieškojimą į abiejų sutuoktinių turtą. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ar savininko sutuoktinė dalyvavo įmonės veikloje ir ar yra teisinis pagrindas reikalauti iš jos atlyginti įmonės skolas. Tokių aplinkybių teismas nenustatinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.Bankroto byloje, kurioje sprendžiamas prašymas dėl išieškojimo iš įmonės savininkui priklausančio turto, savininko sutuoktinė atsakove nėra patraukta (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ji dalyvauja bankroto byloje trečiuoju asmeniu). Kadangi jai reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, atitinkamai, ji turi būti patraukta atsakove.Iš bankroto administratoriaus pateikto prašymo turinio matyti, kad buvo prašoma leisti nukreipti išieškojimą į konkretų turtą. Teismas leido nukreipti išieškojimą į visą įmonės savininko ir jos sutuoktinės turtą. Bankroto administratorius šios nutarties dalies neskundžia. Būtina patikslinti, koks yra pareiškėjo prašymas ir spręsti, kokia apimtimi jis nagrinėtinas.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismo nutartis panaikinama ir perduodamas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą perduoti spęsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.