Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti K. B. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakytas priimti ir grąžintas jį padavusiam asmeniui motyvuojant tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 292 straipsnio 2 dalimi, skundas paduotas ne per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių (toliau – Institucija).Atskirajame skunde K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį, skundą priimti ir grąžinti jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Skunde nurodo, jog Institucija 2016 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė administracinio teisės pažeidimo bylos terminą pratęsti iki vienerių metų, t. y. iki 2017 m. gegužės 23 d. Nesutikdamas su tuo, apeliantas šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi ATPK 296 straipsnyje numatyti 2 pagrindai kuomet atsisakoma priimti skundo, tačiau teismas skundą atsisakė priimti dėl visai kitokio pagrindo nei numatyta minėtoje normoje. Tokiais veiksmais teismas pažeidė teisės normas.Institucijos atsiliepime prašoma palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį ir K. B. atskirojo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

K. B. atskirasis skundas atmetamas.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš teismui pateiktos bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas siekia apskųsti Institucijos 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą, kuriuo buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 35 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, jei tuo metu byla yra teismo žinioje), kuriame konstatuojamos ATPK 35 straipsnyje nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei, nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Tai yra vienas iš tarpinių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje kylančių klausimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ATPK nenumato, jog įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimas, kuriuo pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas, gali būti atskirai skundžiamas teismui. Toks nutarimas nedaro jokios tiesioginės įtakos asmens turimoms teisėms ar pareigoms. Todėl toks nutarimas negali būti vertinamas ir kaip savarankiškas administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu ATPK nustatyta tvarka. Iš turimos bylos medžiagos analizės spręstina, jog Institucijai priėmus nutarimą, kuriuo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, kurie nagrinėjamu atveju suklaidino apeliantą ir suteikė lūkesčius ginti savo teises skundžiant procesinį veiksmą, kuris kaip jau buvo paminėta nėra savarankiškas administracinis aktas ir nei ATPK 35 straipsnyje, nei kitose teisės normose, šiuo klausimu priimto nutarimo apskundimas nėra reglamentuojamas. Tokia praktika numatyta ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (administracinės bylos Nr. N-62-5614/2009; N575-4057/2011) formuojamoje teisminė praktikoje. Be to, toks nutarimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Darytina išvada, kad Institucijos 2016 m. lapkričio 7 d. nutarime nepagrįstai nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminai.Apibendrinant tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į skundo esmę ir priėmė 2016 m. gruodžio 6 d. skundžiamą nutartį atsisakydamas priimti K. B. skundą kitais pagrindais, tačiau nutartyje padaryta galutinė teismo išvada atsisakyti priimti K. B. skundą dėl Institucijos 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo yra teisinga, tačiau motyvai keistini į aukščiau išdėstytus skundą nagrinėjančio teismo motyvus ir nurodytą teisminę praktiką, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog naikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad K. B. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, tame tarpe ir klausimas dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties teisėtumo, vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.