Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-08 · Civilinė byla Nr. e2-771-639/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
e2-771-639/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08668-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,NEO Finance“
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-771-639/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08668-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 771,33 Eur negrąžintos kredito dalies, 35,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019-11-13 kreipimosi į teismą dienos, 11,14 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 771,33 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 44,59 Eur tarpininkavimo mokesčio, 375,41 Eur administravimo mokesčio, 3,34 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-07-08, iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 28,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog su atsakove 2018-05-07 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Atsakovei suteiktas 1000,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 243,68 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 11,14 proc.), 60,93 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 396,85 administravimo mokesčio iki 2022-05-07. Pažymi, jog atsakovė iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis su atsakove yra nutraukta.

Atsiliepimas

2. Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įteikiant atsakovei 2019-12-10 asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2018-05-07 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vartojimo kredito sutartis), kuria atsakovei suteiktas 1000,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 243,68 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 11,14 proc.), 60,93 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 396,85 administravimo mokesčio iki 2022-05-07. Suteiktas 1000,00 Eur vartojimo kreditas, 243,68 Eur palūkanos, 60,93 Eur tarpininkavimo mokestis ir 396,85 administravimo mokestis, ieškovei turėjo būti grąžintas per 48 mėnesinių įmokų. Ieškovė nurodė, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, mėnesinių įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2019-11-06 pranešimu nutraukė su atsakove sutartį nuo 2019-11-12. Atsakovė per papildomą terminą įsiskolinimo nepadengė. Ieškovė nurodo, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 771,33 Eur negrąžintos kredito dalies, 35,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019-11-13 kreipimosi į teismą dienos, 11,14 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 771,33 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 44,59 Eur tarpininkavimo mokesčio, 375,41 Eur administravimo mokesčio, 3,34 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-07-08, iki kreipimosi į teismą dienos. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovei kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų tinkamai nemokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 771,33 Eur negrąžintos kredito dalies, 35,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019-11-13 kreipimosi į teismą dienos. Ieškovės reikalavimas dėl šių priteistinų sumų pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Vartojimo kredito sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas, 3.5.2 punktas, 5.1, 5.2, 5.3 punktai).

5. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju 2018-05-07 vartojimo kredito sutarties 6.1. punkte šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Specialiosiose sutarties sąlygose numatyta metinė palūkanų norma (MPN) – 11,14 proc. CK 6.221 straipsnio 3 dalis numato, jog sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovei iš atsakovės priteistinos sutartinės palūkanos pagal 2018-05-07 vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas – 3,34 Eur, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo t. y. nuo 2019-07-08, iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019-11-13, taip pat 11,14 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos (771,33 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-11-13) iki kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 44,59 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 375,41 Eur administravimo mokesčio. Pagal vartojimo kredito sutarties 1.28 punktą, sutarties tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat - komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Be to, kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų, Tarpininkavimo mokestis (60,93 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Remiantis Specialiųjų vartojimo kredito sąlygų 5.10 punktu, Šalys susitaria, kad Vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies Bendrovei sumokėti Mokėjimai pagal šią Sutartį yra paskirstomi tokia tvarka: Pirma eile – skiriami išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimui padengti; Antra eile – skiriami Palūkanoms už vėlavimą mokėti; Trečia eile – skiriami mokėti Palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; Ketvirta eile – skiriamos Vartojimo kreditui (pirmiausia tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) padengti; Penkta eile – skiriami Tarpininkavimo mokesčiui ir Sutarties administravimo mokesčiui padengti. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.13 punkte numatyta, jog Mėnesinė įmoka – tai konkreti pinigų suma, kuri susideda iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos palūkanų sumos, ir į šią įmoką nėra įskaičiuoti komisinis (tarpininkavimo) bei administravimo mokestis.

7. Pagal Sutarties 1.30 punktą, administravimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Pagal Sutarties 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant Palūkanas, Komisinį mokestį, Sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys tinkamai ir laiku ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Ieškovė nurodo, jog administravimo mokestis apskaičiuojamas remiantis Sutarties 5.4. bei 5.14. punktais. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne didesnis negu 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui Eur tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo Sutartį. Vartojimo kredito gavėjui Sutartį vykdant netinkamai, vadovaujamasi Sutarties 5.14. punkte numatytomis nuostatomis. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui (Sutarties 5.14. punktas).

8. Ieškovė, vadovaudamasi šiais vartojimo kredito sutarties punktais, prašo priteisi 44,59 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 375,41 Eur administravimo mokesčio. Teismas sprendžia, kad sutarties bendrosios dalies sąlygos dėl tarpininkavimo bei administravimo mokesčių yra neaiškios. Nėra aiški šių mokesčių paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas. Nors teigiama, kad tarpininkavimo ir administravimo mokesčiai yra skirti bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra, tačiau yra neaišku kokie veiksmai turi būti atliekami tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku nevykdo savo įsipareigojimų. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas.

9. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais

8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019). Pažymėjo, kad įvertinus ginčo mokesčio paskirtį, sprendžia, kad ginčo mokestis vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tai ne kas kita, kaip prievolės užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia netesybų forma. Taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos kitaip, nesikeičia. Savo esme tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, laikytinas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1697-258/2019 ir kt.).

9. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Kitoks vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio aiškinimas būtų nesuderinamas ir su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu ir CK 6.261 straipsniu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 3,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019-07-08 iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad vartojimo kredito sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs vartojimo kredito sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, ieškovei prašant priteisti 44,59 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 375,41 Eur administravimo mokesčio, savo esme šie mokesčiai laikytini netesybomis. Pripažintina, kad vartojimo kredito sutarties 5.14 punkto sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 straipsnis). Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad bus mokamas 60,93 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis ir 0 Eur su nuolaida administravimo mokestis. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 44,59 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 375,41 Eur administravimo mokesčio priteisimo yra pagrįstas iš dalies. Teismas mano, kad ieškovo reikalavimo dalis dėl 375,41 Eur dydžio administravimo mokesčio priteisimo yra aiškiai nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, prašoma priteisti minėta suma yra neprotingai didelė. Teismas priteisia ieškovei iš atsakovės reikalaujamą 44,59 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį.

10. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 28,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur už advokato teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 70 procentų reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos iš viso 192,21 Eur bylinėjimosi išlaidos (20 Eur žyminis mokestis ir 172,21 Eur išlaidos advokatui).

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 1,79 Eur. Kadangi ši suma nesudaro minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos – 3 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355), todėl ji nepriteisiama valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. S. 771,33 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt vieną Eur 33 ct) negrąžintos kredito dalies, 35,28 Eur (trisdešimt penkis Eur 28 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019-11-13 kreipimosi į teismą dienos, 11,14 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 771,33 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-11-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 44,59 Eur (keturiasdešimt keturių Eur 59 ct) tarpininkavimo mokestį, 3,34 Eur (tris Eur 34 ct) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-07-08, iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-15) už 854,54 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių Eur 54 ct) sumos iki teismo sprendimo įvykdymo, 192,21 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt dviejų Eur 21 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Neo Finance“, į. k. 303225546.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas