- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- A-556-714-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vyr. specialistei Dovilei Fokienei dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 2-3), kurį patikslino (b. l. 11-12), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2006 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 635-06; priteisti iš atsakovo 40 800 Lt materialinės žalos ir 170 000 Lt moralinės žalos atlyginimą; priteisti teismo išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad norėjo apskųsti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 323-275-D/06, kuriuo jai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. B2-96-538/2005 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ridlita” (toliau – ir UAB ,,Ridlita”) bankroto. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjai šioje civilinėje byloje buvo suteikta Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. S/01-176. Todėl ji, 2006 m. liepos 18 d. su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 323-275-D/06 panaikinimo, kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ši institucija prašymą persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri 2006 m. liepos 28 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 635-06, kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja teigė, kad Tarnybos sprendimas priimtas neįsigilinus į situaciją, nepagrįstas, paremtas prielaidomis. Nurodė, kad tokie atsakovo veiksmai padarė tiesioginę žalą (negali gauti darbo užmokesčio nuo 2004 m. rugpjūčio 12 d. iki 2006 m. sausio 23 d.), neigiamai atsiliepė bendrai sveikatos būklei.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 37-39) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2006 m. liepos 18 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 323-275-D/06 panaikinimo nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų minėtame sprendime išdėstytą poziciją, o tik šmeižia advokatą, kuris buvo įpareigotas suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Todėl Tarnyba 2006 m. liepos 28 d. sprendimu priėmė sprendimą dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Sprendimas yra motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu (b. l. 77-80) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII – 1591 (toliau — ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas nurodė, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais bei remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, kyla pareiga patikrinti, ar nėra antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Teismas nustatė, kad advokatas teikęs antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, paaiškėjus Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytai aplinkybei (pareiškėjas piktnaudžiauja savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais), apie tai informavo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (b. l. 73), kuri turėjo spręsti dėl tolesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. S/01-176. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 24 straipsnio 1 dalimi nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. S/01-176 konstatavus, jog pareiškėja teikiant antrinę teisinę piktnaudžiavo savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. 2006 m. liepos 28 d. Tarnyba, išanalizavusi pareiškėjos prašymą (ir kitą medžiagą) suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 323-275-D/06 panaikinimo, priėmė sprendimą Nr. 635-06 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai (b. l. 4) vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus). Teismas konstatavo, kad Tarnybos 2006 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 635-06 yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, 6.246-6.250 straipsniais, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje neįrodyta nei viena iš sąlygų, būtinų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, priteisti. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių ne tik prašomos priteisti žalos dydį, bet ir jos atsiradimo faktą. Kadangi teismas atmetė visus pareiškėjos skundo reikalavimus, todėl atmetė ir pareiškėjos reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 95-97) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant proceso šalims, užkirto kelią į veiksmingą gynybos priemonę. Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėja ir jos atstovas J. Sinkevičius. Dėl advokato nedalyvavimo teismas nepasisakė. Pareiškėjos atstovas buvo areštuotas su visais pareiškėjos dokumentais, susijusiais su nagrinėjama byla. Susidariusioje situacijoje nebuvo galimybių pateikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
2. Tretysis suinteresuotas asmuo D. F. į teismo posėdį neatvyko, nors teismas pripažino jos dalyvavimą būtinu. Iš jos nepateiktas net atsiliepimas.
3. Teismo sprendimas iš esmės be motyvų. Teismas atsiribojo bendru Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo aiškinimu bei priešiškos šalies prielaidų atkartojimu. Nenurodytos net aplinkybės, o tik įvardijami tariami veiksmai. Teismas pasisako, kad įvertino visumą surinktų byloje įrodymų, kurie nepateikiami.
4. Neišreikalauta civilinė byla Nr. B2-96-538/05, nesupažindinta pareiškėja ir jos atstovas su advokato L. Zubanovo teikimu dėl teisinės pagalbos nutraukimo, o Tarnyba sprendė be pareiškėjos nuomonės, palaikydamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo motyvus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 116-119) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja 2006 m. liepos 18 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 323-275-D/06 panaikinimo nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. sprendime Nr. 323-275-D/06 išdėstytą poziciją, o tik šmeižia advokatą, kuris Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2005 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. S/01-176 buvo įpareigotas teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą laikytinas ne tik nepagrįstu, bet ir piktnaudžiavimu savo teisėmis. Atkreipė dėmesį, kad atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą jokiu būdu neapriboja pareiškėjos teisių į teisminę gynybą ir neatima iš pareiškėjos teisės savarankiškai kreiptis į teismą ar sudaryti sutartį su jos pasirinktu advokatu. Tarnybos sprendimai dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą yra būtini, siekiant taupiai ir racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas ir tokiu būdu užtikrinti galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems ši pagalba iš tikro būtina. Priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, Tarnyba vadovavosi Įstatymu, Tarnybos nuostatais, galiojančiais teisės aktais, todėl Tarnybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tarnyba įstatymų nepažeidinėja ir pareiškėjai žalos nepadarė. Atsakovo manymu, pareiškėja savo veiksmais trikdo Tarnybos darbą, tuo darydama žalą valstybei bei pareiškėjams, kuriems tikrai reikalinga antrinė teisinė pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vienas iš apeliaciniame skunde nurodytų skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo motyvų – procesinės teisės pažeidimas, t. y. administracinės bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui J. Sinkevičiui, kuris administracinio arešto atlikimui areštuotas kitame mieste teismo posėdžio dieną. Ši priežastis pareiškėjos atstovui tapo kliūtimi atvykti į Šiaulių apygardos administracinį teismą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kaip sprendimo panaikinimo pagrindas, įvardinta aplinkybė, kada pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, nesant nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Iš normos konstrukcijos, vartojamų sąvokų aišku, jog ji taikytina ir teismo sprendimas naikintinas tik tokiu atveju, kada proceso dalyviui nėra tinkamai pranešama apie posėdžio vietą bei laiką.
Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek pareiškėjas, tiek jos atstovas, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, buvo informuoti apie bylos nagrinėjimą (ABTĮ 73 str., 75 str.; b.l. 55 – 56, 60, 63 – 64). Pareiškėja nurodo apie jos atstovo J. Sinkevičiaus administracinio arešto atlikimui sulaikymą 2006 m. lapkričio 9 d. (posėdžio dieną) ryte, sukliudžiusį atvykti į teismo posėdį atstovauti S. S., bet apie tokią aplinkybę Šiaulių apygardos administracinis teismas tinkamai neinformuotas. Priešingas teiginys, nesant jokių faktinių neabejotinų duomenų, būtų nepagrįstas. S. S., būdama kartu su J. Sinkevičiumi jo sulaikymo momentu, turėdama pakankamai laiko ir laikydama, jog administracinė byla negali būti nagrinėjama nedalyvaujant jos atstovui, tokios pozicijos pirmosios instancijos teismui prieš teismo posėdį oficialiai neišreiškė. Vadinasi, jos pasirinktas elgsenos variantas byloja apie sutikimą dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pačiai pareiškėjai ir jos atstovui bei paneigia aptariamą apeliacinio skundo argumentą. Teismas, nenustatęs aplinkybių bylos nagrinėjimo atidėjimui, siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimą, iškeltus reikalavimus išnagrinėjo nedalyvaujant proceso dalyviams. Taigi nurodyto motyvo pagrindu priežasčių naikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą nėra.
V.
Antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo atvejai išvardinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1-7 punktuose, to paties straipsnio 6 dalyje (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo redakcija galiojusi ginčo metu nuo 2005 m. vasario 8 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d.). Suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai atsisakyta vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti) ir 2 (atstovavimas byloje yra neperspektyvus) punktais.
Prieš vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą šiuo aspektu (dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtų teisės normų pagrindu), pažymėtina, kad, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, atitinkamos teisinės elgsenos bylos nagrinėjimo metu, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga - užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, nagrinėjamos bylos apimtyje padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, draudimas advokatui dalyvauti teismo posėdyje bei ginti atstovaujamojo teises, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Konstatavus tokią faktinę aplinkybę, Tarnyba turi teisę nutraukti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Iš administracinėje byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos ne specialios kompetencijos teisme, nebandė derinti savo veiksmų su advokatu, priskirtu padėti tinkamai įgyvendinti jos teises, dėl ko bylos nagrinėjimas vyko nesklandžiai, neoperatyviai, ignoruojant siekį veikti už kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tokie veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Išvardintos aplinkybės ir sąlygojo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą S. S.
Pareiškėja nesutikdama su tokiu sprendimu išreiškė valią iškelti administracinę bylą ir kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nepaisydama aplinkybių, dėl ko antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba objektyviai įvertino situaciją, atsižvelgė į priežastis, sąlygojusias antrinės teisinės pagalbos nutraukimą, ir neturėjo pagrindo manyti, jog siekiamas iškelti ir nagrinėti teisme reikalavimas yra pakankamai pagrįstas, o atstovavimas byloje bus perspektyvus. Neabejotina, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą. Bet įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pastarosios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo, kaip ir atliktina šiuo atveju, neformuluojant nuostatų, kuriomis galėtų būti saistomas kitas teismas, galimai nagrinėsiantis reikalavimą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 19 d. sprendimo panaikinimo.
Pripažįstant, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei juridinio pagrindo naikinti apskųstą sprendimą dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad padėtis, kai pareiškėja siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutraukimo, prašydama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymą.
VI.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6. 245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).
Administracinėje byloje nenustatyta pirmoji sąlyga. Nėra duomenų, jog atsakovas apkritai būtų pažeidęs kokius tai jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus. Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą bei paneigia pareigą pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Taigi, Šiaulių apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, tinkamai taikė teisės normas, apibrėžiančias antrinės teisinės pagalbos nesuteikimą, civilinės atsakomybės atsiradimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.