- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-516-361-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- E. G., M. M., E. Š., ir V
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G., M. M. ir E. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip 18 valandų per mėnesį;
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip 18 valandų per mėnesį. Iš nusikalstamos veikos gauti 100 Lt konfiskuoti;
E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip 18 valandų per mėnesį. Iš nusikalstamos veikos gauti 100 Lt konfiskuoti.
Nuosprendžiu nuteistas ir V. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. M. ir E. Š. nuteisti už tai, kad su V. K. 2009 m. kovo 27 d., nakties metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, V. K., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. G., M. M. ir E. Š., nuo R. K. priklausančio automobilio „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė keturis lengvojo lydinio ratlankius su padangomis bendros 2971,87 Lt vertės.
E. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 27 d.– kovo 28 d. laikotarpiu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, duodamas nurodymą M. M. ir E. Š. padėti V. K. pagrobti automobilio ratus, kuriuos jis iš anksto pažadėjo įgyti, ir 2009-03-28 4.00 val. pastariesiems pagrobus nuo R. K. priklausančio automobilio „AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyto prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., bendros 2971,87 Lt vertės keturis lengvojo lydinio ratlankius su padangomis, juos 2009-03-28 iš V. K. įgijo.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jam bylą nutraukti, nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, bei padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d, pažeidė BPK 22 str. 3 d. nuostatas, nes jis, E. G., buvo nuteistas pagal paminėto baudžiamojo įstatymo straipsnį, nors toks kaltinimas nebuvo pareikštas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atiduodant į teismą baudžiamąją bylą, jis buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d., antrą baudžiamosios bylos nagrinėjimo dieną, t. y. 2010 m. gegužės 19 d., Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. Ūsas teisme pateikė prašymą pakeisti kaltinimą. Prašyme prokuroras nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių jo, E. G., dalyvavimą nusikaltime, kaltinimas keistinas pagal teisme esančius ir užfiksuotus duomenis, t. y. jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 189 str. Apeliantas pažymi, kad būtent pagal pastarąjį kaltinimą teisme buvo apklaustas, taigi daroma išvada, kad prokuroras pirminį kaltinimą dėl ratų vagystės atsiėmė. Be to, prokuroras savo kalbose paprašė teismo priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 189 str. 1 d. ir paskirti bausmę – baudą. Todėl teismas pažeidė BPK 22 str. 3 d. nuostatas, nes asmuo buvo nuteistas pagal kitą straipsnį negu buvo kaltinamas. Nuteistasis E. G. teigia, kad pakeitus kaltinimą iš BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. į BK 189 str. 1 d., jis teismo posėdžio metu davė parodymus ir gynėsi pagal prokuratūros pakeistą kaltinimą, todėl mano, kad buvo suvaržyta teisė į gynybą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai nesivadovavo BPK 255 straipsniu, kurio 1 d. numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš minėtos teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla ) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį), įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių nėra perduota teismui. BPK 255 str. 2 d. nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės – kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą. Apeliantas teigia, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos padarytas BPK 255 str. pažeidimas suponavo BPK 44 str. 7 d. pažeidimą, tai pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą.
M. M. ir E. Š. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, nurodo, kad nuosprendis neteisėtas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. ir BPK 44 str. 5 d. yra įtvirtinta kaltinamojo (nuteistojo) teisė į nešališką teismą. Teismas padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržyta įstatymo garantuota teisė į nešališką teismą, ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, vertindamas M. M. parodymus, pažymėjo, jog „kaltinamasis M. M., pasitaręs su advokatu T. Leščinsku, siekdamas sušvelninti savo padėtį, išsiunčia raštą į advokatų tarybą dėl netinkamo advokato E. Vilkio elgesio apklausos metu. Tokie neprocesiniai veiksmai smerktini, moralės ir etikos atžvilgiu nepriimtini, todėl gynėjas T. Leščinskas neturėtų užsiimti panašiais dalykais, siekdamas panašiomis priemonėmis padėti savo ginamiesiems“. Teisė į gynybą yra viena svarbiausių asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, teisių. Teisę į gynybą kaltinamasis įgyvendina gindamasis pats, taip pat gindamasis per gynėją. Jis gali nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų, gali gintis aktyviai, tačiau visais atvejais gynybos taktika ir lygis negali būti susiję su kaltumo nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-523/2008). Teismas M. M. iniciatyva surašytą skundą Lietuvos advokatūrai nepagrįstai įvertino kaip smerktinus jo ir gynėjo T. Leščinsko veiksmus. Pažymėta, kad Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu dėl M. M. skundo skyrė advokatui E. Vilkiui papeikimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas tokį nuosprendį, parodė savo nepalankumą kaltinamiesiems ir jų gynėjui ir taip pažeidė nešališkumo principą, o tai pagal BPK 326 str. 1 d. 4 p. yra pagrindas panaikinti teismo nuosprendį. Be to, abejones dėl teismo nešališkumo patvirtina ir tai, kad teismo posėdžio metu V. K. nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme dirba jo sesuo, tačiau teisėjas, paaiškindamas, kad tai neturi nieko bendra su byla, šios aplinkybės nepatikrino. Esminiu pažeidimu galima laikyti ir tai, jog teismas E. G. nuteisė pagal sunkesnį nusikaltimą, nors prokuroras teisme kaltinimą buvo pakeitęs.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė juos atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų M. M. ir E. Š. apeliaciniai skundai tenkintini, nuteistojo E. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bei, esant pagrindui, ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
Baudžiamąjį procesą reglamentuojančiose normose įtvirtinti reikalavimai, kad baudžiamosiose bylose teisingumą vykdantys teismai privalo vadovautis principu, jog įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs (BPK 6 str.). Esant aplinkybėms, keliančioms pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, toks teisėjas negali nagrinėti bylos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartyse) yra išaiškintas teismo nešališkumo principas subjektyviąja ir objektyviąja prasme. Subjektyvus nešališkumas reiškia, kad teismas (teisėjas) negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo, būti tendencingas; asmeninis (subjektyvus) nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyviąja prasme teismo nešališkumo principas reikalauja, kad teismo procesas vyktų taip, jog nekiltų jokių abejonių dėl teismo (teisėjo) nešališkumo, kad su visais bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog kam nors iš jų reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas; vertinant objektyvųjį nešališkumo aspektą turi būti nustatyti tikri faktai, keliantys dėl to abejonių. Teismo nešališkumo principas negali būti aiškinamas plečiamai ir procesinės klaidos ar pažeidimai patys savaime dar nereiškia šio principo pažeidimo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą.
Kolegijai kilo abejonių dėl teismo šališkumo M. M. bei E. Š.. Šiuos nuteistuosius ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi ginti advokatas T. Leščinskas, bet iki tol M. M. gynė advokatas E. Vilkys. M. M. ir E. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Apylinkės teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį, jog šie kaltinamieji parodymus pakeitė po to, kai jų gynėju tapo T. Leščinskas, pasikeitusius parodymus įvertino kaip gynybinę poziciją. Motyvuodamas savo išvadas dėl parodymų vertinimo, teismas nuosprendyje kritikuoja ir T. Leščinsko bei M. M. veiksmus, kad pastarieji kreipėsi į Advokatų tarybą dėl advokato E. Vilkio elgesio, moralizuoja T. Leščinską ir teigia, kad pastarasis neturėtų užsiimti panašiais dalykais, siekdamas panašiomis priemonėmis padėti savo ginamiesiems.
Jeigu teismas mano, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamo asmens gynėjas gynybai naudoja neteisėtas gynybos priemones, gali imtis veiksmų, kad toks gynėjas būtų nušalintas (BPK 49 str.). Tuo tarpu teismas nuosprendyje gynėją kritikavo ir išreiškė nepasitenkinimą ir net nuteistųjų parodymų keitimą susiejo su naujo gynėjo dalyvavimu byloje. Tai leidžia manyti, jog teismui nepriimtinas gynėjo elgesys galėjo nulemti blogesnę jo ginamų asmenų procesinę padėtį. Teisę į gynybą kaltinamasis įgyvendina gindamasis pats, taip pat gindamasis per gynėją. Jis gali nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų, gali ir gintis aktyviai, tačiau visais atvejais gynybos taktika ir lygis negali būti susiję su jo kaltumo nustatymu. Iš posėdžio protokolo matyti, jog teismas nesiėmė jokių veiksmų gynėjui T. Leščinskui nušalinti, tačiau nuosprendyje dėstydamas argumentus apie E. Š. ir M. M. kaltę, susiejo jų parodymus kaip įrodymų vertinimą su gynėjo taikytomis gynybos priemonėmis, šių atitikimu moralei ir etikai. Priimdamas tokį nuosprendį, apylinkės teismas parodė savo nepalankumą kaltinamiesiems ir taip pažeidė nešališkumo principą, kuris yra garantuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d. ir BPK 44 str. 5 d. Todėl E. Š. bei M. M. apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl teismo šališkumo yra pagrįstos.
Nuteistųjų M. M. ir E. Š. apeliaciniame skunde taip pat užsimenama, kad teismo šališkumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog V. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tame pačiame teisme dirba jo sesuo, tačiau teisėjas paaiškino, kad tai neturi nieko bendra su byla. Tą patį visi apeliantai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimo metu.
Vien ta aplinkybė, jog tame pačiame teisme, kuriame nagrinėjama baudžiamoji byla, dirba kaltinamo asmens artima giminaitė, pati savaime dar nereiškia teismo šališkumo, tačiau teismas neturi ignoruoti proceso dalyvių pastabų apie kaltinamų asmenų ir teismo darbuotojų giminystės ryšius, o priešingai, turi išsiaiškinti, ar tokios pastabos turi realų pagrindą, ir tada vertinti, ar tikrai galės nešališkai nagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti objektyvų galutinį procesinį sprendimą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. K. pripažino, jog jo sesuo iš tikrųjų iki pastojimo dirbo teisėjo padėjėja (b. l. 92, t. 2), tačiau apylinkės teismas taip ir nesiaiškino, ar ši aplinkybė teisinga, ar gali nulemti nešališko ir objektyvaus sprendimo priėmimą. Teismas, nieko nepasisakydamas dėl kaltinamųjų nurodytų aplinkybių apie vieno iš jų giminystę su asmeniu, galbūt dirbančiu bylą nagrinėjančiame teisme, kitų padarytų rimtų proceso pažeidimų kontekste kelia abejonių dėl savo nešališkumo.
E. G. apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų taip pat pagrįsti. BPK 255 str. 1 d. įtvirtinta pagrindinė nuostata, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi čia apibrėžiamos nagrinėjimo teisme ribos, be to, šiame straipsnyje numatyta ir kaltinimo pakeitimo galimybė bei sąlygos. BPK 256 str. nustato tokio kaltinimo pakeitimo teisme procedūrą. E. G. perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d, 178 str. 1 d. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, pradėjus nagrinėti bylą, teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir E. G. veiką kvalifikuoti pagal BK 189 str. 1 d. (b. l. 82, t. 2), be to, kaip matyti iš posėdžio protokolo, kaltinimo pakeitimo klausimas buvo iškeltas teisiamajame posėdyje (b. l. 92, t. 2). Tačiau nuosprendžiu E. G. vis dėlto nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. Nuteistasis apeliaciniame skunde tokius teismo veiksmus laiko kaip teisės į gynybą suvaržymą, nurodo, kad apylinkės teisme vis dėlto buvo apklaustas pagal BK 189 str. Prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat siūlė E. G. nubausti pagal BK 189 str. 1 d. ( b.l.94, t.2). Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė E. G. dėl pakeisto kaltinimo. Nuteistasis nurodė, kad ratus iš V. K. įsigijo nežinodamas, kad šie vogti, o pusbrolio M. M. prašė tik ratus parvežti, nes pats tuo metu negalėjo važiuoti. Taigi, nors apylinkės teismas E. G. nuteisė pagal BK 178 str., apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas dėl pakeisto kaltinimo nuteistasis iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes. Būtų galimą svarstyti, ar apelianto argumentai apie jo teisės į gynybą suvaržymą iš tikro gali būti laikomi pagrįstais, kadangi posėdžio protokole užfiksuota, jog kaltinamieji ir jų gynėjai atsisakė pertraukos pasiruošti gynybai pagal pakeistą kaltinimą (b. l. 92, t. 2), tačiau tai, jog teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo savo sprendimo vadovautis ne prašomu pakeisti lengvesniu kaltinimu pagal BK 189 str. 1 d., o tuo, pagal kurį E. G. buvo perduotas pirmosios instancijos teismui, kelia rimtų abejonių nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.
Įvertinęs padarytus proceso pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, todėl nuosprendis naikintinas ir visa byla (taip pat ir dėl nuteistojo V. K.) perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti kitam to paties teismo teisėjui.