Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2016-11-05 06.48 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vectra-B-Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei be valstybinės techninės apžiūros, nepasirinko reikiamo saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas stovėjęs automobilis. Tokiais savo veiksmais A. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220, 226 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017-01-01, 123 str. 1 d. ir 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B., konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadą, kad A. B. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 ir 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., o surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, neįmanoma.

Apygardos teismas negali sutikti su tokiu aplinkybių vertinimu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 str. 4 d. numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įvykyje dalyvavęs liudytojas A. V. iš karto po įvykio duotame savo paaiškinime Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai nurodė, jog jo vairuotą automobilį apgadinusiame automobilyje „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo du vaikinai, su juo bendravęs vaikinas išlipo iš vairuotojo vietos (b. l. 7). Apie tai, kad liudytojas A. V. jam papasakojo analogiškas įvykio aplinkybes savo 2016 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodė ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas M. U. (b. l. 5), o policijos pareigūnas R. P. savo 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad į apklausą iškviestas nukentėjusysis A. V. atpažino A. B. ir nurodė, kad būtent jis vairavo ir išlipo iš automobilio „Opel“ vairuotojo vietos (b. l. 4). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. V. nebegalėjo tiksliai nurodyti iš kurios automobilio vietos po eismo įvykio išlipo A. B., o liudytoja A. G., kurios parodymų patikimumas abejotinas, nes ji yra A. B. gyvenimo draugė, palaikė administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. gynybinę versiją, kad įvykio metu automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne A. B., o būtent ji – A. G., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. B. kaltė padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikas įrodyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565 str. nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcija už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukė baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 7 d. be kita ko numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas BBND 37,66 euro). Taigi, šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato švelnesnę atsakomybę, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 7 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra privaloma administracinio poveikio priemonė, taip pat įstatyme neliko alternatyvios administracinio arešto bausmės, be to, naujai įsigaliojęs įstatymas už šį pažeidimą numato švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 str. 1 d. A. B. veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d.

A. B. taip pat buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatė atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra straipsnio, atskirai numatančio atsakomybę už kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), nesant papildomų požymių, todėl A. B. veika sukeliant eismo įvykį ir iš jo pasišalinant kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d.

A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. ir 5 d. už tai, kad vairavo automobilį „Opel Vectra-B-Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei be valstybinės techninės apžiūros. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 1 d. už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. už šią veiką numatė vairuotojui baudą nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d. už transporto priemonių, kurios yra be valstybinės techninės apžiūros, vairavimą numato baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. už šią veiką numatė baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki keturiasdešimt trijų eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. be kita ko numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. Kaip matyti, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. teisinės padėties dėl jo padarytos veikos vairuojant automobilį, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei be valstybinės techninės apžiūros, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. prasme, nešvelnina, todėl ši jo veika neperkvalifikuotina.

Apygardos teismui A. B. pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 5 d., spręstinas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 2 d. numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 str.), todėl jam skirtinos baudos, atitinkančios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 5 d. sankcijų vidurkius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti A. B. neskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 7 d. numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 725 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir A. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 725 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.

Paskirta bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į banke AB „Swedbank“ esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 1001).

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.