Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-404/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
1-30-404/2012
Teisminio proceso Nr.
1-78-00603-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
E. A., P. J., P. L., A. B.
Advokatai
Angelija Morkvėnienė
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-30-404/2012
Proceso Nr. 1-78-00603-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.6; 1.1.8.1; 1.1.4.7; 1.1.8.3; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9.
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2012 m. kovo 15 d.Plun­gė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vilijai Budrikienei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui Mindaugui Vilniui,gynėjai advokatei Angelijai Morkvėnienei,nukentėjusiesiems E. A., P. J., P. L., A. B.,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je M. Č., gim. 1991 m. rugsėjo 26 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, neve­dęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – šaltkalviu montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Palangos m., tei­stas: 1) 2008-11-24 pagal BK 178 str. 2 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 10 mėn., vadovaujantis BK 92 str. 1 ir 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2009-06-16 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę, 2010-06-04 paliestas iš PĮ atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

K. K., gim. 1992 m. rugpjūčio 16 d., Plungės r., sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nesimokantis ir nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kal­ti­na­mieji pažeidė viešėją tvarką.

2010 m. spalio 8 d., apie 23²⁵ val., viešoje vietoje - Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamieji M. Č. ir K. K. veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu prieš nukentėjusiuosius P. J. ir A. B., nukentėjusiojo E. A. automobilio sugadinimu. Kaltinamasis M. Č. tyčia, be jokios priežasties, koja vieną kartą spyrė P. J. į galvą, nuo kurio P. J. nugriuvus ant žemės M. Č. koja vieną kartą įspyrė į jam dešinį šoną, P. J. atsistojus M. Č. kumščiais ne mažiau kaip šešis kartus jam sudavė į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam P. J. fizinį skausmą. Tuo pačiu metu kaltinamasis K. K. pribėgęs prie nukentėjusiojo A. B. tyčia, be jokios priežasties, koja vieną kartą spyrė A. B. į liemenį, nuo kurio A. B. nugriuvus ant žemės K. K. paėmęs nuo žemės ratui atsukti skirtą raktą juo trenkė A. B. per galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą. Tuo pačiu metu kaltinamasis M. Č. tyčia spardydamas koja įskėlė E. A. automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, kurio vertė 200 Lt, nulaužė dvi šviesų ir posūkių svirtis, kurių bendra vertė 50 Lt, sulaužė priekinį automobilio bamperį, kurio vertė 300 Lt, įlenkė priekines keleivio pusės dureles, kurių vertė 50 Lt, įlenkė abu priekinius automobilio sparnus, kurių bendra vertė 50 Lt, nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 50 Lt, taip padarė nukentėjusiajam E. A. turtinę žalą už 700 Lt. Tokiu būdu abu kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis M. Č. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis M. Č. duodamas parodymus teisme savo kaltę pagal jam pareikštą įtarimą pripažino visiškai. Teisme parodė, kad tikslios nusikaltimo padarymo datos ir laiko neprisimena, pripažįsta, kad tai buvo kaltinime nurodytu laiku. Po darbo, būdamas neblaivus, ėjo į namus ir prie bažnyčios pastebėjo lengvąjį automobilį remontuojančius nukentėjusiuosius. Nors jų nepažinojo, atėjo pasisiūlyti pagalbos, tačiau kilo konfliktas ir jis paskambinęs K. K. kvietė atvažiuoti prie bažnyčios, kadangi jam nepatiko P. J., todėl nusprendė juos „paauklėti“. Netrukus atvažiavo K. K., A. G. ir M. G.. Kai nuėjo prie nukentėjusiųjų jis P. J. koja spyrė į galvą, nuo smūgio P. J. nugriuvo ant žemės, tada gulinčiam P. J. dar spyrė koja, o atsistojusiam kelis kartus sudavė smūgius kumščiais. Tikslaus smūgių skaičiau neprisimena dėl girtumo ir praėjusio laiko. Pripažįsta spardydamas kojomis apgadinęs stovėjusį E. A. automobilį. Po to jis išėjo į namus. Kodėl taip pasielgė nežino, buvo išgėręs ir piktas. Pripažįsta, kad girtumas turėjo įtakos nusikalsti, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis K. K. duodamas parodymus teisme savo kaltę pagal jam pareikštą įtarimą pripažino visiškai, davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir kaltinamasis M. Č.. Papildomai parodė, kad į įvykio vietą atvyko pagal M. Č. telefoninį skambutį. Minėjo, kad jam reikia pagalbos ir kvietė atvažiuoti prie bažnyčios. Ten atvyko su A. G. automobiliu, kartu buvo ir M. G.. Sustojo prie M. G. ir paprašė vykti kartu. Nuvažiavo prie bažnyčios, iš automobilio pirmieji išlipo jis ir M. G.. M. Č. pradėjus mušti P. J., jis A. B. koja spyrė į šoną, o šiam nugriuvus ant žemės, paėmė netoli buvusį ratui atsukti skirtą raktą ir juo vieną kartą trenkė A. B. į galvą. Po to visi nukentėjusieji išsilakstė, tada pamatė kaip M. Č. pradėjo spardyti automobilį. Jis, A. G. ir M. G. ramino M. Č., prašė nespardyti automobilio. Kai M. Č. nustojo spardyti automobilį jie išsiskirstė. Nuoširdžiai galisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusysis P. J. teisme parodė, kad prie E. A. automobilio jis atėjo iš jo paties sužinojęs, kad automobilis sugedo. Kartu su juo atėjo ir P. L.. Bandant išsiaiškinti gedimą atvažiavo D. M., kuris atvežė A. B. ir išvažiavo. Remontuojant automobilį atėjo neblaivus kaltinamasis M. Č., kuris klausė ar nereikia pagalbos. M. Č. pasiteiravus dėl rakto, pastarasis nuėjo. Maždaug po 10-15 minučių vėl parėjo M. Č., netrukus atvažiavo lengvasis automobilis iš kurio išlipo K. K., M. G., A. G.. Tada M. Č. pradėjo klausinėti kuris čia mandriausias ir jam koja spyrė į kaktą, ko pasėkoje jis nugriuvo ant žemės. Gulinčiam M. Č. dar kartą koja spyrė į dešinį šoną. Kai jis atsistojo M. Č. jį pradėjo mušti kumščiais, sudavė ne mažiau šešis kartus. Jis tuo metu gynėsi nuo smūgių pridengdamas rankomis galvą. Po to jis pamatė prie automobilio gulintį A. B., kuriam K. K. sudavė smūgį raktu į galvą. E. A. ir P. L. nebebuvo, todėl pradėjo bėgti ir jis, jį pasivijo A. B.. Pabėgę paskambino į policiją. Grįžę po 20 minučių į įvykio vietą rado apgadintą E. A. automobilį. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Parodymo atpažinti pagal nuotrauką ikiteisminio tyrimo metu, P. J. atpažino M. Č. kaip asmenį, prieš jį naudojusį fizinį smurtą. (b.l. 21-23).

Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad jam paskambino D. M. ir pasakė apie (duomenys neskelbtini) esantį sugedusį E. A. automobilį, jis ten ir nuvežė. Kai jis, E. A., P. L. ir P. J. remontavo automobilį, prie jų priėjo kaltinamasis M. Č., siūlėsi pagalbos. Kadangi jis buvo pastebimai girtas, jo pagalbos atsisakė, todėl pastarasis nuėjo. Kai vėliau M. Č. vėl grįžo prie jų, netrukus atvažiavo automobilis su kitu kaltinamuoju ir liudytojais, tada M. Č. koja spyrė P. J. į galvą, o kaltinamasis K. K. spyrė jam į dešinį šoną. Kai jis nugriuvo ant žemės K. K. paėmęs nuo žemės ratui atsukti skirtą raktą trenkė jam per galvą. Po to jis atsistojo ir vengdamas didesnių sužalojimų pabėgo. Vėliau grįžo prie automobilio ir rado jį apgadintą. K. K. pretenzijų neturi, kaltinamasis jo atsiprašė, jie susitaikė. Į medikus nesikreipė, jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nukentėjusysis E. A. teisme parodė, kad jo automobilis „Audi 80“ sugedo prie bažnyčios. Kadangi pats jo suremontuoti nesugebėjo, skambino draugui, kuris atvežė A. B., P. J. ir P. L., kurie atėjo pėsti. Vėliau pas juos atėjo kaltinamasis M. Č., teiravosi kas nutiko. Paprašius atitinkamo rakto jis pareiškė neturįs ir nuėjo. Vėliau M. Č. grįžo, automobiliu atvažiavo K. K., M. G. ir A. G.. Matė kaip M. Č. kojomis spardė P. J., kitų įvykio aplinkybių nežino, nes vengdamas sužalojimų pabėgo. Būdamas netoli įvykio vietos matė kaip kažkuris kojomis spardė jo automobilį. Atėjęs prie jo pastebėjo sugadinimus: įskeltas priekinis automobilio stiklas, kurio vertė 200 Lt; nulaužta šviesų ir posūkių svirtys, kurių bendra vertė 50 Lt; sulaužytas priekinis automobilio bamperis, kurio vertė 300 Lt; aplankstytos priekinės keleivio pusės durelės, kurių vertė 50 Lt; aplankstyti abu priekiniai automobilio sparnai, kurių bendra vertė 50 Lt; nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kurio vertė 50 Lt, bendra padaryta turtinė žala už 700 Lt, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Kad M. Č. buvo neblaivus suprato iš jo eisenos ir sklindančio alkoholio kvapo. Jį labai papiktino toks kaltinamųjų elgesys.

Nukentėjusysis P. L. teisme parodė, kad prie sugedusio E. A. automobilio atėjo kartu su P. J.. Atvažiavus A. B. pradėjo žiūrėti kas nutiko automobiliui, prie jų atėjo kaltinamasis M. Č., kuris buvo neblaivus, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pasiteiravęs ar nereikia pagalbos išėjo. Kai M. Č. grįžo prie jų antrą kartą, automobiliu atvažiavo K. K., M. G. ir A. G.. Tada M. Č. P. J. koja spyrė į galvą, pastarasis nugriuvo. Pastebėjęs, kad kiti artinasi link jų, jis iš įvykio vietos pabėgo vengdamas sužalojimų. Pas jį į parką vėliau atbėgo P. J. ir A. B.. P. J. paskambino į policiją. Po 15 minučių grįžus prie E. A. automobilio, jį rado apgadintą. Jį labai papiktino toks kaltinamųjų elgesys.

Parodymo atpažinti pagal nuotrauką ikiteisminio tyrimo metu, P. L. atpažino M. Č. kaip asmenį, vartojusį smurtą prieš P. J.. (b.l. 28-30).

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad M. Č. skambino telefonu ir kvietė atvažiuoti prie bažnyčios, reikėjo pagalbos, kažkas prie jo kabinėjosi. Važiuodami kartu su K. K. pamatė einantį M. G., pakvietė ir jį vykti kartu. Nuvažiavus prie bažnyčios stovinčio automobilio, išlipo M. G. ir K. K., kurie nubėgo prie automobilio. Jis išlipo paskutinis, todėl nuėjęs prie automobilio pamatė tik į parką nubėgančius nukentėjusiuosius ir M. Č. spardantį automobilį. Įkalbėję M. Č. liautis visi išsiskirstė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr.(duomenys neskelbtini). (b.l. 4-5).

Kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką ir šis sutrikdymas buvo realus.

Ištirtais įrodymais nustatyta viešoji vieta – Plungės rajonas, (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini) gatvė, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamiesiems prieš nukentėjusiuosius vartojant smurtą ten bet kuriuo metu galėjo atsirasti kitų asmenų, todėl pripažintini įžūliais. Šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Surinkti ir teisme ištirti įrodymai įrodo kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamųjų veiksmai dėl fizinio smurto pavartojimo prieš nukentėjusiuosius P. J. ir A. B., kuriais jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, vandališki veiksmai dėl E. A. automobilio apgadinimo, vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kadangi nenustatyta jokia netinkama nukentėjusiųjų veika kaltinamųjų atžvilgiu. Kaltinamieji savo įžūliu elgesiu demonstravo elgesio taisyklių ir moralės normų visuomenėje nepaisymą, siekimą pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, dėl ko buvo kviečiama policija, todėl jų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Bausmių skyrimas.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Abu kaltinamieji teisiami už tyčinį nesunkų nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, K. K. anksčiau neteistas, M. Č. turi neišnykusį teistumą, juos charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, M. Č. dirba. Yra jų atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės. Abiejų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, abiejų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, M. Č. dar ir tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Pagal BK 55 str. nuostatas pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

M. Č. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas. (BK 27 str.). Pagal BK 56 str. nuostatas recidyvistui paprastai skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir jam pa­skir­ti 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

M. Č. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir jam pa­skir­ti arešto bausmę 55 (penkiasdešimt penkias) paras, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo faktinio sulaikymo 2012 m. sausio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2012 m. kovo 15 d. ir laikyti atlikusiu arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, nuteistąjį paleisti iš suėmimo posėdžių salėje ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skundu ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.

Teisėjas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis