Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-155-425/2010

30.9.1; 30.10; 121.15; 121.21;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. J. B. ir K. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-103-228/2009 pagal ieškovų G. J. B. ir K. B. ieškinį atsakovams J. K. ir B. K. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir savininko teisių gynimo bei pagal atsakovų J. K. ir B. K. priešieškinį ieškovams G. J. B. ir K. B. atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos apskrities viršininko administracija.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

-ieškovų K. B. ir G.J. B. bendros jungtinės nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo patalpas, parengtame projekte pažymėtas: R2-1 (14 m²), R2-2 (3,47 m²), R2-3 (8,57m²), R2-4 (8,86 m²), R2-5 (8,69 m²), G2-1 (29,57 m²), laiptinę, 2-1 (19,60 m²), 2-2 (17,05 m²), 2-3 (9,38 m²), 2-4 (5,87 m²), 2-5 (1,08 m²), 2-6 (4,77 m²), 2-7 (11,43 m²), 2-8 (13,58 m²);

-atsakovų B. K. ir J. K. bendros jungtinės nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo patalpas parengtame projekte pažymėtas: R1-1 (5,55 m²), R1-2 (4,81 m²), R1-3 (5,29 m²), R1-4 (3,60 m²), R1-5 (5,16 m²), R1-6 (4,91 m²), R1-7 (4,50 m²), R1-8 (2,99 m²), G1-1 (20,06 m²), 1-1 (19,60 m²), 1-2 (14, 86 m²), 1-3 (12, 69 m²), 1-4 (7,87 m²), 1-5 (4,57 m²), 1-6 (0,73 m²), 1-7 (7,31 m²), 1-8 (1,02 m²), 1-9 (4,02 m²), 1-10 (17, 91 m²).

2. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

-ieškovai, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi patalpomis: R2-2 (3,47 m²), R2-3 (8,57m²), R2-4 (8,86 m²), R2-5 (8,69 m²), G2-1 (29,57 m²), 2-1 (19,60 m²), 2-2 (17,05 m²), 2-3 (9,38 m²), 2-4 (5,87 m²), 2-5 (1,08 m²), 2-6 (4,77 m²), 2-7 (11,43 m²), 2-8 (13,58 m²);

-atsakovai gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi patalpomis: R1-1 (5,55 m²), R1-2 (4,81 m²), R1-3 (5,29 m²), R1-4 (3,60 m²), R1-5 (5,16 m²), R1-6 (4,91 m²), R1-7 (4,50 m²), R1-8 (2,99 m²), G1-1 (20,06 m²), 1-1 (19,60 m²), 1-2 (14,86 m²), 1-3 (12,69 m²), 1-4 (7,87 m²), 1-5 (4,57 m²), 1-6 (0,73 m²), 1-7 (7,31 m²), 1-8 (1,02 m²), 1-9 (4,02 m²), 1-10 (17,91 m²);

-ieškovai ir atsakovai bendrai naudojasi pirmo aukšto laiptine ir rūsio patalpa, pažymėta R2-1 (14 m²).

2. nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal R. V. tyrinėjimų įmonės pateiktą projektą, pagal kurį:

-ieškovai naudojasi žemės sklypo 187 m² ploto dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 10, 11, 12, 18, 10 ir 9, 17, 19, 20, 21, 22, 1, 8, 9;

-atsakovai naudojasi žemės sklypo 196 m² ploto dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 9,10, 18, 17, 9 ir 15, 14, 13, 1, 2, 23, 24, 15 ir 7, 22, 4, 6, 7;

-ieškovai ir atsakovai bendrai naudojasi 228 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos pažymėtos taškais: 12, 13, 15, 24, 23, 2, 4, 22, 21, 20, 19, 17, 18, 12.

3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

1. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro Utenos filialo parengtą projektą:

- ieškovų K. B. ir G.J. B. bendrojon jungtinėn nuosavybėn skirti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, parengtame projekte pažymėtas: R2-1 (14 m²), R2-2 (3,47 m²), R2-3 (8,57m²), R2-4 (8,86 m²), R2-5 (8,69 m²), G2-1 (29,57 m²), laiptinė, 2-1 (19,60 m²), 2-2 (17,05 m²), 2-3 (9,38 m²), 2-4 (5,87 m²), 2-5 (1,08 m²), 2-6 (4,77 m²), 2-7 (11,43 m²), 2-8 (13,58 m²),

- atsakovų B. K. ir J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn skirti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, parengtame projekte pažymėtas: R1-1 (5,55 m²), R1-2 (4,81 m²), R1-3 (5,29 m²), R1-4 (3,60 m²), R1-5 (5,16 m²), R1-6 (4,91 m² ), R1-7 (4,50 m²), R1-8 (2,99 m²), G1-1 (20,06 m²), 1-1 (19,60 m²), 1-2 (14, 86 m²), 1-3 (12, 69 m²), 1-4 (7,87 m²), 1-5 (4,57 m²), 1-6 (0,73 m²), 1-7 (7,31 m²), 1-8 (1,02 m²), 1-9 (4,02 m²), 1-10 (17, 91 m²), kiekvienai iš šalių suformuojant savarankišką nekilnojamąjį daiktą.

2. nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą projektą ir ieškovų K. B. ir G.J. B. naudojimui skirti sklypo dalį, kurios plotas 187 m², plane pažymėtą indeksu „1“ ir apibrėžtą taškais: 10, 11, 12, 18, 10; 9, 17, 19, 20, 21, 22, 7, 8, 9; atsakovų B. K. ir J. K. naudojimui skirti sklypo dalį, kurios plotas 196 m², plane pažymėtą indeksu „2“ ir apibrėžtą taškais: 9, 10, 18, 17, 9; 15, 14, 13, 1, 2, 23, 24, 15; 7, 22, 4, 5, 6, 7. Bendram ieškovų K. B. ir G.J. B. ir atsakovų B. K. ir J. K. naudojimui nustatyti 228 m² ploto žemę, pažymėtą indeksu „3“, ir apibrėžtą taškais 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 12; pažymėtą indeksu „4“ ir apibrėžtą taškais 16, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 16; pažymėtą indeksu „5“, ir apibrėžtą taškais 24, 23, 2, 3, 4, 22, 21, 20, 19, 17, 16, 15, 24.

3. likusioje dalyje atsakovų priešieškinį atmesti.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovai yra gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Šalys nesutaria dėl naudojimosi gyvenamuoju namu. Teismas nurodė, kad ginčai tarp bendraturčių gali būti sprendžiami dviem būdais: atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, be to atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą. CK 4.80 str. 2 d. nustato, kad pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Nuo pat gyvenamojo namo statybos pradžios abi šalys statė ir plėtė savo gyvenamo namo dalis, siekė atskirumo, kiekviena šalis naudojasi atskiru įėjimu į savo rūsį, gyvenamąją namo dalį bei garažą, kiekviena atskirai turi įsirengusi namo apšildymo sistemą bei katilus. Teismas atmetė atsakovų motyvus, kad negalimas gyvenamojo namo atidalinimas dėl dujotiekio, elektros ir vandens atvadų. Elektros atvadas, du apsauginiai komutaciniai aparatai, kurie tarnauja atskirų abonentų poreikiams, sumontuoti ant gyvenamojo namo sienos, name yra du elektros abonentai. Dujų paskirstymo dėžutė sumontuota ant gyvenamojo namo lauko sienos, dujų vamzdžiai su užsukimo įranga eina kiekvienai iš šalių atskirai. Bendras vandens įvadas yra ieškovams priklausančio rūsio patalpose R2-1, iš kurio vandens įvadai nueina kiekvienai iš šalių atskirai, ir kiekviena šalis atskirai turi įsirengusi vandens užsukimo kranu. Taigi atsakovams visiškai nereikalinga bendrai naudotis ieškovams priklausančiomis patalpomis dėl dujotiekio, elektros ir vandens atvadų. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl dūmtraukio valymo angos, kuri yra ieškovams priklausančiame rūsyje, teismas nustatė, kad pagal projektą gyvenamojo namo apšildymas buvo suprojektuotas malkomis apkūrenamomis krosnimis, tačiau abi šalys įsirengė savo namo dalies centrinio apšildymo katilus. Teismas vertino, kad atsakovai, įrengdami namo apšildymo katilą savo rūsio dalyje, turėjo būti apdairūs ir rūpestingi ir pasirūpinti kamino valymo angos įsirengimu, be to atsakovai gali padaryti angą sienoje, kur yra kaminas, kad per ją būtų galima valyti kaminą. Ieškovų pateiktas ginčo gyvenamojo namo patalpų atidalinimo projektas labiausiai atitinka šalių interesus, nepadaro žalos gyvenamojo namo paskirčiai, padeda išvengti galimų ginčų ateityje, visiškai atitinka nusistovėjusią ir pačių šalių statybos metu sukurtą naudojimosi savo namo dalimi tvarką. Teismas nustatė, kad ieškovų ir atsakovų faktiškai turimo gyvenamojo namo ploto skirtumas yra susidaręs dėl kiekvienos iš šalių savarankiškai vykdomų papildomų statybų, todėl kompensacijos priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Spręsdamas klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pirmos instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovai pagal 2002-03-28 žemės pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo 287/611 dalis žemės sklypo, iš jų – 81 kv. m bendro naudojimo, atsakovai – 324/611 dalis žemės sklypo, iš jų – 80 kv. m bendro naudojimo. Atsakovai prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą naudojimosi žemės sklypu projektą. Teismas atmetė ieškovų teiginį, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta žemės sklypo plane, kuris yra neatskiriama 2002-03-28 žemės pirkimo – pardavimo sutarties dalis. Žemės sklypo planas nėra pasirašytas šalių, todėl nėra išreikšta ir suderinta šalių valia dėl naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, tvarka neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šis žemės sklypo planas nustato tik šalių bendrai įsigyto žemės sklypo ribas, o ne jo naudojimosi tvarką. Šią tvarką nustatyti būtina, siekiant užtikrinti priėjimą prie dviejų apsauginių komutacinių aparatų, kurie yra ant ieškovams priklausančios gyvenamojo namo lauko sienos ir aptarnauja atskirų abonentų (ieškovo ir atsakovo) poreikius. Pagal RST 2008-06-04 raštą turi būti užtikrinta galimybė kiekvienam vartotojui prieiti prie šių aparatų bet kuriuo paros metu. Ant ieškovams priklausančios gyvenamojo namo lauko sienos yra dujų paskirstymo dėžutė, eina dujų vamzdžiai su užsukimo įranga kiekvienai iš šalių atskirai. Dėl nesutarimų tarp šalių, atsakovams kyla problemos dėl priėjimo prie savo namo dalies, siekiant atlikti remonto darbus, langų valymo darbus. Teismas įvertino, kad atsakovų pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo projekte atsižvelgta į kiekvieno iš pastatų savininkų teisėtus interesus tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklype esančiu turtu. Pagal atsakovų pateiktą projektą šalims pagal 2002-03-28 pirkimo – pardavimo sutartį tenkančios žemės sklypo dalys nesikeičia, keičiasi tik bendrai naudojamo žemės sklypo dydis – 228 m²: ieškovams tenka 100 m² bendro naudojimo žemės, atsakovams tenka 128 m², nes atsakovų pateiktame projekte yra numatytas žemės sklypo bendro naudojimo plotas – apėjimas apie namą, kuris užtikrins galimybę netrukdomai prižiūrėti savo turtą, turėti laisvą priėjimą prie elektros bei dujų įrangos, kuri yra ant ieškovų lauko sienos dalies.

Pirmos instancijos teismas taip pat proporcingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde ieškovai G.J. B. ir K. B., jų atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-27 sprendimo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų priteisimo, atsakovų priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovų bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei priimti į bylą naują įrodymą - advokato G. B. 2009-11-26 prašymo Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos rajono Žemėtvarkos skyriui ir šio skyriaus 2009-12-10 rašto Nr.17.2-201 su Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2002-03-22 sutartimi ir priedu -Žemės sklypo planu Ml:500 kopijas.

Ieškovai nurodė, kad nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką nėra jokio pagrindo, nes tvarka jau buvo nustatyta 2002-03-22 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios sutarties priede - Žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta kiekvieno bendraturčio naudojama žemės sklypo dalis: .G.J. B. atskirai naudojama žemės sklypo dalis yra pažymėta indeksu 1 (plotas 206 kv.m.), J. K. - indeksu 2 (plotas 244 kv.m.), o bendrai naudojamo žemės sklypo dalys plane pažymėtos indeksais 3 ir 4 (bendras plotas 161 kv.m.). Šalys nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarką patvirtino pasirašydamos Valstybinės žemės Pirkimo-pardavimo sutartį. Šios tvarkos buvo laikomasi iki šiol ir nėra pagrindo ją keisti. Aplinkybė, kad priedas Žemės sklypo planas Ml:500 nebuvo pasirašytas šalių, neturi teisinės reikšmės, nes Žemės sklypo planas Ml:500 yra neatskiriama Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis (Sutarties 10 p.), todėl pasirašydamos šią sutartį, šalys patvirtino ir šios sutarties priedus. Be to ieškovų atstovui advokatui G. B. pavyko gauti abiejų šalių pasirašytą 2002-03-22 Valstybinės žemės nuomos sutarties priedą - Žemės sklypo planą Ml:500, kurį pateikė Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Utenos rajono žemėtvarkos skyrius. Šios sutarties ieškovai anksčiau negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, nes turėjo tik nepasirašytą priedo Žemės sklypo plano Ml:500 egzempliorių. Šis įrodymas patvirtina, kad šalys iš tiesų buvo susitarimu nustačiusios žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi įstatymo galią šalims, ir jis gali būti pakeistas tik įstatyme ar susitarime numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-563/2007). Šiuo atveju keisti teisėtą ir galiojantį susitarimą dėl žemės naudojimo tvarkos, nustatytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2002-03-22 sutarti ir priedu, nėra jokio pagrindo, be to tokios galimybės nenumato nei įstatymas, nei sutartis.

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad būtina nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, nes šalių valia dėl naudojimosi tvarkos nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Įstatymai nenumato susitarimo šalims pareigos įregistruoti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pagal CK 4.81 str. 2 d. susitarimo įregistravimas viešame registre turi reikšmės tik vėlesniam daikto įgijėjui, todėl pagrindinė naudojimo tvarkos įregistravimo paskirtis yra naudojimosi teisės išviešinimas, o šalims susitarimas turi įstatymo galią net, jeigu nėra neįregistruotas. Teismas žemės sklypo tvarkos nustatymo būtinumą taip pat grindė tuo, kad gyvenamajame name yra sumontuoti du apsauginiai komutaciniai aparatai, dujų paskirstymo dėžutė, eina dujų vamzdžiai su užsukimo įranga kiekvienai iš šalių, atsakovams kyla problemų prieiti prie savo namo dalies. Ieškovų nuomone, šie teismo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2002-03-22 sutartimi (ir jos priedu) nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovas yra suteikiama galimybė prieiti tiek prie apsauginių komutacinių aparatų, tiek prie dujų paskirstymo dėžutės ir dujų įrangos, iki šiol dėl to tarp šalių jokių ginčų nekilo.

Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, kartu iš esmės pakeitė 2002-03-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, nes sutartimi G.J. B. įsigijo savo nuosavybėn 287 kv.m. žemės, iš kurių 81 kv.m. bendro naudojimo, o J. K. - 324 kv.m. žemės, iš kurių bendro naudojimo - 80 kv.m. Teismo sprendimu vietoj bendro naudojimo žemės 161 kv.m., kuri įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre, nustatoma 228 kv.m. bendro naudojimo žemė, tuo pačiu sumažinant asmeninio naudojimo žemę.

Kadangi atsakovų priešieškinis negalėjo būti tenkinamas, todėl atsakovų naudai yra nepagrįstai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir turėtų būti priteista daugiau ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. J. K. ir B. K. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-27 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai nurodė, kad ieškovų nurodytas žemės sklypo plane Ml:500 tiek ieškovai, tiek atsakovai savo parašais patvirtino, jog sutinka su sklypo išorinėmis ribomis, tačiau jis negali būti laikomas bendraturčių susitarimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimosi tvarkos CK 4.75 str., 4.81 str. prasme. Tai patvirtina V.Į. Registrų centro Utenos filialo 2009-12-12 sprendimas Nr. (5.10/2090/02)S-1497 dėl juridinio fakto įregistravimo. 2002-03-22 Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties 10 p. nurodytas priedas - žemės sklypo planas M1:500, kuris yra neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis, tačiau ieškovo planas, pateiktas kartu su ieškiniu, ir planas, pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, yra du skirtingi dokumentai. Vienas iš jų patikrintas ir patvirtintas atsakingų institucijų, kaip pažymėta pačiame plane, - 2002-02-27, antrasis – 2002-03-04. Todėl kyla pagrįsta abejonė, kuriuo planu turėtų vadovautis teismas ir šalys. Pagal planą nėra galimybės nustatyti konkrečių naudojamų sklypo bendraturčių dalių, nes nėra pažymėti vidinių sklypų, kurie pažymėti indeksais 4 ir 2, posūkių koordinačių taškai.

Nepagrįsti ieškovų teiginiai dėl 2002-03-22 Valstybines žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų pakeitimo teismo sprendimu. 2002-03-22 Valstybines žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi tiek ieškovai, tiek atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 611 kv.m. bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai įgijo 287 kv.m. žemės sklypo, o atsakovai įgijo 324 kv.m. žemės sklypo, ir šios dalys CK 4.72 str. 1 d. ir 4.73 str. 2 d. prasme laikomos daline nuosavybe. Naudojimosi tvarkos nustatymas jokiu būdu nepakeičia nuosavybės formos, o tik yra nustatoma vidinė žemės sklypo naudojimosi tvarka, atsižvelgiant į kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį.

Naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkių nustatyta nebuvo. Būtinybę nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką lėmė tai, kad ant gyvenamojo namo sienos yra sumontuoti du apsauginiai komutaciniai aparatai, kurie turi ne tik atjungimo, bet ir apsauginę funkciją, todėl yra reikalinga galimybė prieiti kiekvienam vartotojui bet kuriuo paros metu (RST 2008 06 04 d. raštas). Ant gyvenamojo namo išorinės sienos yra sumontuotas vidutinio slėgio gamtinių dujų dujotiekis su namų dujų slėgio reguliavimo įtaisu, prie kurio yra privalu užtikrinti laisvą priėjimą. (AB Lietuvos dujų Panevėžio filialo Utenos skyriaus 2008-11-12 raštas). Atsakovams priklauso patalpos, esančios gyvenamojo namo pirmame aukšte, prie kurių atsakovai turi turėti galimybę prieiti. Ieškovų teiginys, jog tarp šalių niekuomet nekilo ginčo dėl naudojimosi bendru žemės sklypu neatitinka tikrovės, nes ieškovai savavališkai užsitvėrę tvorą aptverdami sklypo dalį, per kurią galima patekti prie minėtų inžinierinių įrenginių, bei atsakovams priklausančios namo dalies. Teismui nenustačius siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos butų be teisinio pagrindo varžomos tiek atsakovų, tiek ieškovų teises. Be to teismas, spręsdamas naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų klausimus, nėra saistomas vien tik tarp šalių per tam tikrą laiką nusistovėjusią objekto naudojimo tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į naudojamo daikto paskirtį, racionalų jo naudojimą ar kitas aplinkybes, gali nustatyti kitokią nei nusistovėjusi daikto naudojimo tvarką.

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas atsakovų priešieškinio reikalavimą atmesti. (CPK 326 str. 1 d. 2p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CK 4.75str.1d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų ieškinį dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo padaręs išvadą, kad prie 2002-03-28 žemės pirkimo – pardavimo sutarties esantis Žemės sklypo planas M 1:500 (T.1, b.l. 34, kuris yra neatskiriama dalis pirkimo-pardavimo sutarties dalis, nėra šalių pasirašytas, nustatyta tvarka neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas padarė išvadą, kad minimas planas nustato tik šalių bendrai įsigyto žemės sklypo ribas, o ne jo naudojimosi tvarką. Tai konstatavęs teismas tenkino priešieškinį ir nustatė šalims priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų užsakymu R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą Žemės sklypo planą M 1:200 (T.1, b.l.91). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima, kadangi apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė pirmosios instancijos teismo sprendime minimos 2002-03-22 žemės pirkimo – pardavimo sutarties Žemės sklypo planą M 1:500 kurį pasirašė G. J. B. ir J. K. bei 2001-07-03 Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, pasirašytą G. J. B. ir J. K. (T.2, b.l. 118, 119). Pateiktame plane realiai nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, nes šalys susitarė, kad atskirai G.J. B. naudosi 206 kv.m., o J. K. 244 kv.m. žemės plotą, o bendram bendraturčių naudojimui paskirta 7 kv. m. plotas (indeksas 3). Dėl papildomai pateikto įrodymo apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos šalys tarpusavio susitarimu jau yra nusistačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarką ir tai įrodo Žemės sklypo planas M 1:500, patvirtintas 2002-02-27 žemėtvarkos vedėjos pavaduotojos G. P. (T.2, b.l. 119). Kadangi bylos šalys rašytiniu susitarimu yra nustačiusios naudojimosi jiems priklausančios namų valdos žemės sklypu tvarką, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovų K. priešieškinį ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovų užsakymu R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą projektą (CK 4.75str.1d.), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.). Aptartais motyvais naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir šioje dalyje atsakovų priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Atsakovų motyvas, kad nustačius namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal apeliantų prašymą, atsakovai neteks galimybės iš lauko prieiti prie jiems pirmame aukšte priklausančių patalpų lauko sienų, langų, juos nuvalyti, pataisyti, o taip pat prie inžinerinių įrenginių yra iš dalies pagrįstas, nes iš atsakovų pateiktos fotonuotraukos (T.2, b.l.132) nustatyta, kad jau yra įrengti pakabinama spyna užrakinami varteliai ginčo sklype, tarp Žemės sklypo plano Koordinačių žiniaraštyje pažymėtų taškų Nr. 16 ir Nr.17, pro kuriuos patenkama prie dujų įvado, atsakovams priskirtų patalpų lauko sienų ir langų. Atsakovams paaiškintina jų teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo ieškovų netrukdyti arba nustatyti servitutą (CK 4.111str.), sudarant galimybę atsakovams patekti prie jiems priklausančių pastato inžinerinių įrenginių ar pastato dalių priežiūros. Nurodytas atsakovų motyvas tik patvirtina šalių konfliktiškus tarpusavio santykius, todėl pačių šalių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (T.2, b.l. 119, kurioje bendram naudojimui priskirta tik 7 kv.m., atitinka šalių interesus ir sudaro galimybę šalims nekonfliktuoti.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 98str. iš atsakovų turi būti priteistos ieškovų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Apeliantų atstovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir AB SEB bankas Mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina K. B. sumokėjus 2 299,00 Lt advokato G. B. kontorai (T.2, b.l.135, 136). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas, įvertinęs ieškovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, susidariusį šalyje ekonominį nuosmukį, pripažįsta pagrįstomis 1 000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti sumą, todėl tokią sumą priteisia ir atsakovų ieškovei K. B..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

n utarė:

1. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovų G. J. K. ir B. K. pateiktą R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą projektą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atmesti atsakovų J. K. ir B. K. priešieškinio reikalavimą, nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą projektą.

2. Priteisti iš J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt bei iš B. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

3. Priteisti iš J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,00 Lt bei iš B. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.