- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-514-210/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- BUAB „Auberneda“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07457-2012-0
SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 19 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Auberneda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Auberneda“ ieškinį atsakovui A. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Auberneda“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas pripažinti UAB „Auberneda“ 2009-08-31 kasos išlaidų orderį Nr. 11 negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo 6750 Lt bei bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Ieškovas nurodė, kad 2012-09-10 UAB „Auberneda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės sudarytus sandorius, nustatė, kad UAB „Auberneda“ akcininkui A. A. 2009-08-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 11 buvo išmokėta 6750 Lt suma kaip grąžinamas akcininko įnašas. Patikrinus įmonės finansinę būklę nustatyta, kad jau nuo 2006 m. įmonė dirbo nuostolingai, įmonės nuosavas kapitalas taip pat buvo neigiamas (minus 25272 Lt), tačiau nei 2007 m., nei vėliau LR akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 11 d. nustatyta tvarka bendrovės įstatinis kapitalas nebuvo atkurtas. Bendrovės turtas nuolat buvo mažinamas, tuo tarpu skolos nebuvo dengiamos ir nuolat didėjo, bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 102647 Lt. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Auberneda“ akcininkui A. A. 2009-08-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 11 išmokant 6750 Lt buvo pažeistos ieškovo ir kreditorių teisės, sustiprintas bendrovės nemokumas. Atsakovas, būdamas UAB „Auberneda“ akcininku, žinojo įmonės finansinę būklę, bei tai, jog įmonė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Todėl ieškovas teigė, kad atsakovas, išmokėdamas pinigus sau, pažeidė kreditorių interesus.
Atsakovas A. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nurodė, kad UAB „Auberneda“ įsteigė jis ir B. D. 2006 m., įmonės steigimui iš banko paėmė 17885,20 Lt dydžio paskolą. Tam, kad bendrovė galėtų vykdyti savo veiklą (teikti automobilių plovimo paslaugas), atsakovas kartu su B. D. į kasą iš savo asmeninių lėšų įnešė po 6570 Lt: 2006-06-05 įnešė po 3750 Lt, 2006-10-01 – po 1500 Lt ir 2006-10-31 – dar po 1500 Lt. Šie pinigai buvo paskolinti tikslu padidinti įmonės apyvartines lėšas, kad ji galėtų įsigyti savo veikloje naudojamas chemines medžiagas automobilių plovimui. Nurodė, kad 2006 m. atsakovas savo vardu, nes įmonė neturėjo jokių pajamų, išsimokėtinai bendrovei nupirko automobilių plovimo įrangą – aukšto spaudimo aparatą automobiliams plauti, kurio kaina buvo apie 12000 Lt, bei profesionalų dulkių siurblį, kainuojantį apie 2000 Lt. Pažymėjo, kad nors visa ši įranga liko UAB „Auberneda“, atsakovas iki šiol vykdo finansinius įsipareigojimus lizingo bendrovei. Iki 2008 m. pabaigos atsakovas dirbo UAB „Auberneda“ direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2009 m. balandžio mėn. įsidarbino V. I. ūkyje už 700 Lt mėnesinę algą, šių pajamų neužteko išlaikyti šeimą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl, atsižvelgus į UAB „Auberneda“ veiklos rodiklius per 2009 m. I-III ketvirčius, buvo nuspręsta grąžinti jam iš jo asmeninių lėšų įneštus pinigus įmonės apyvartinėms lėšoms padidinti. 2009-08-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 11 jam buvo išmokėta 6750 Lt dydžio suma. Šie pinigai į bendrovės kasą buvo įnešti su sąlyga, kad jie bus grąžinti. Atsakovo teigimu, susigrąžindamas savo asmeninius pinigus jis veikė sąžiningai ir nepažeidė įmonės kreditorių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo BUAB „Auberneda“ atsakovui A. A. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovas A. A. kartu su kitu akcininku B. D. bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti įnešė po 6750 Lt, viso 13500 Lt. 2009-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 atsakovui A. A. išmokėta 6750 Lt, nurodant, kad akcininkui A. A. grąžinamas akcininko įnašas. Pažymėjo, kad atsakovui 6750 Lt suma grąžinta 2009-08-31 kasos išlaidų orderiu, tuo tarpu bankroto byla UAB „Auberneda“ iškelta tik 2012-09-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Iš teismui pateiktų UAB „Auberneda“ kasos ir banko įplaukų ir išmokų sąrašo, banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2009 m. buvo atsiskaitoma su įvairiais kreditoriais, tame tarpe ir su priverstinį skolų išieškojimą vykdančiais antstoliais, todėl, teismo vertinimu, teigti, kad 2009-08-31 išmokėjus pinigus atsakovui A. A. bendrovė tapo nemoki ir su kitais kreditoriais dėl to nebegalėjo atsiskaityti, nėra pagrindo. Be to, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti atsakovą nesąžiningu, nes jam buvo išmokėti jo asmeniniai bendrovei paskolinti pinigai, kuriais bendrovė naudojosi trejus metus. Teismas pripažino, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo prašomu nuginčyti sandoriu buvo pažeisti kitų UAB „Auberneda“ kreditorių interesai, kad atsakovas šio sandorio sudaryti neprivalėjo ar buvo nesąžiningas. Todėl teismas konstatavo, kad nesant actio Pauliana sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Auberneda“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės bylos aplinkybės, jog sandorio sudarymo metu UAB „Auberneda“ buvo nemoki. Pažymėtina, jog įmonė nuo įsteigimo dirbo nuostolingai, minėta suma, kaip ir nurodyta orderiuose laikytina, jei ne akcininko įnašu kapitalo formavimui, tai akcininko įnašu nuostoliams padengti (ABĮ 14 str.). Be to, „Įnašai“ apyvartinėms lėšoms turi būti apiforminti kaip akcininko paskola, sudaroma paskolos sutartis, tai padaryta nebuvo. Jeigu akcininko paskolos suma didesnė yra didesnė už 2000 Lt, tokiu atveju mokesčių administratoriui teikiama metinė deklaracija FR0711. Tokia deklaracija taip pat nebuvo pateikta. CK 6.871 str. 1 d. nustato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, tačiau tokios sutarties taip pat sudaryta nebuvo. Net ir laikant, kad tai buvo atsiimta akcininko paskola, šis sprendime išdėstytas motyvas prieštarauja byloje liudytoju apklausto buvusio UAB „Auberneda“ direktoriaus B. D. parodymams, kuris nurodė, jog skolinama buvo laikotarpiui iki tol, kol įmonės finansinė būklė pagerės. Tačiau įmonės finansinė būklė negerėjo, ji tik blogėjo.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindė LAT išaiškinimais kitose bylose. Šios bylos faktinės aplinkybės aiškiai skiriasi nuo cituojamose nutartyse nurodytų faktinių aplinkybių. Esant įmonei nemokiai, susijusiam asmeniui - akcininkui lėšų išmokėjimas, negali būti laikomas atitinkančiu įprastą verslo praktiką (atsakovas nėra nei žaliavų, būtinų įmonės veiklai vykdyti tiekėjas, nei kitas asmuo, su kuriuo atsiskaitymas užtikrintų tolimesnės veiklos tęstinumą, be to, ir pinigai, pasak atsakovo, buvo perduoti apyvartinėms lėšoms papildyti, t.y. atsiskaityti su kreditoriais už prekes ir paslaugas, be kurių įmonės veikla negalima), nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
3. Teismas nepagrįstai pripažino, jog neva nėra pagrindo laikyti atsakovą nesąžiningu, nes jam buvo išmokėti jo asmeniniai bendrovei paskolinti pinigai, kuriais bendrovė naudojosi trejus metus. Akcentuotina tai, jog atsakovas yra ir buvo UAB „Auberneda“ akcininku (be to, pats kurį laiką tvarkė bendrovės apskaitą) ir pastarajam buvo žinoma, jog jau 2008-12-31 įmonė nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, įmonė per 2009 m. atleido iš esmės visus darbuotojus ir nutraukė veiklą. Tokiu būdu abu akcininkai, tiek atsakovas, tiek liudytoju apklaustas B. D., prieš nutraukdami įmonės veiklą patenkino tik savo finansinius interesus, o ne visų kreditorių proporcingai. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą priešingai išvadai, t. y., jog atsakovas buvo nesąžiningas.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad jo turtinė padėtis 2009 metais buvo sunki. Atsakovas pateikė duomenis tik apie savo darbo užmokestį iš vienos darbovietės, duomenų iš NTR ar kitų registrų apie turimą turtą nepateikė, nepateikė informacijos apie sutuoktinės turtą ir pan. Be to, atsakovas valdė 50 procentų UAB „Auberneda“ akcijų, tai yra taip pat turtas, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaityti su jo asmeniniais kreditoriais. Kita vertus, net ir akcininko nepatenkinama turtinė padėtis nesudaro pagrindo pažeisti kitų kreditorių interesus. Be to, kaip matyti iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų - antstolės V. Š. raštų (patvarkymų), ginčo sandorio sudarymo metu jokie priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai atsakovo atžvilgiu nebuvo vykdomi. Joks dokumentas (nei perdavimo aktai (perduodant ir grąžinant), nei panaudos sutartis), patvirtinantis plovimo įrangos perdavimo faktą bendrovei nebuvo perduotas nei administratoriui kartu su įmonės dokumentais, nei buvo pateiktas į bylą. Pažymėtina, kad panaudos pagrindu naudojamas turtas yra inventorizuojamas kaip nuosavas, tačiau administratoriui kartu su įmonės dokumentais toks dokumentas nebuvo perduotas, nebuvo ir pateiktas į bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Apeliantas apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teisme metu laikėsi pozicijos, jog 2009-08-31 kasos išlaidų orderis Nr. 11, kurio pagrindu atsakovui buvo išmokėta 6750 Lt suma, yra sandoris. Apeliantas, teigdamas, kad minėtas išlaidų orderis yra sandoris, privalo įrodyti, kokias civilines teises ir pareigas, išrašant jį, buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti (CK 1.63 str. 1 d.). Apeliantas nei vienos iš šių aplinkybių neįrodė. Actio Pauliana institutas taikomas siekiant nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis neprivalėjo sudaryti. Šiuo atveju minėto instituto taikymas yra negalimas, nes ginčijamas kasos išlaidų orderis nėra sandoris CK 1.63 str. 1 d. prasme. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog įmonė nuo pat įkūrimo buvo nemoki, o jos finansinė padėtis tik prastėjo. Šią aplinkybę apeliantas įrodinėja pateikdamas balanse įrašytus duomenis, iš kurių matyti, kad 2007 m. per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 54480 Lt, 2008 m. - 105162 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, įvardindamas šias sumas, visiškai neatsižvelgė į įmonės turimus piniginius ekvivalentus, ilgalaikį turtą, per vienerius metus gautinas sumas. Nustatant įmonės nemokumą, turėtų būti vertinamas šių faktorių visetas. Be to, sprendimas grąžinti atsakovui 6750 Lt dydžio akcininko įnašą buvo priimtas įvertinus įmonės situaciją per 2009 metų I - III ketvirčius. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2009-01-01 dienai skolos kreditoriams sudarė 60856,72 Lt, o 2010-01-01 dienai sudarė 45839,08 Lt. Taigi per 2009 m. skolos kreditoriams sumažėjo 15017,64 Lt, kas rodo, kad jos buvo mažinamos. Dėl tos priežasties apelianto teiginys, kad su UAB „Auberneda“ kreditoriais nebuvo atsiskaitoma, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp atsakovo ir UAB „Auberneda“ buvo susiklostę paskoliniai santykiai ir atsakovui pagrįstai buvo grąžinta 6750 Lt dydžio suma. Atsakovas UAB „Auberneda“ pinigus skolino tris kartus: 2006-06-05 į įmonės kasą įnešė 3750 Lt, 2006-10-01 įnešė 1500 Lt, 2006-10-31 - dar 1500 Lt. Paskutiniuosius du kartus paskolos suma neviršijo 2000 Lt, todėl su įmone buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis. Skolinant 3750 Lt dydžio sumą, su UAB „Auberneda“ rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šiuo atveju rašytinės formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančios. Paskolos sutarčių sudarymo faktas buvo įrodytas dokumentais. Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių 5.3 p. numatyta, kad juridiniai asmenys privalo pateikti duomenis apie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gautas paskolas, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 2000 Lt. Deklaracijos apie 2006-10-01 ir 2006-10-31 įmonei suteiktas paskolas nepateiktos, nes jos neviršijo 2000 Lt ir pareigos teikti deklaracijas nebuvo. Deklaracija apie 3750 Lt dydžio paskolą pateikta nebuvo, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga tik sprendžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl deklaracijos nepateikimo klausimą. Civilinių teisinių santykių egzistavimo faktui nustatyti ši aplinkybė nėra esminė.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsiskaitant su atsakovu, BUAB „Auberneda“ akcininku, pastarajam buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Be to, apeliantas, teigdamas, kad atsakovas buvo nesąžiningas, susigrąžindamas 6750 Lt, nutyli tą aplinkybę, kad įrangą, kurią atsakovas įsigijo savo vardu - dulkių siurblį ir aukšto spaudimo automobilių plovimo aparatą, paliko UAB „Auberneda“. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad UAB „Auberneda“, išmokėdama atsakovui 6750 Lt dydžio sumą, nevisiškai atsiskaitė su pastaruoju, nes tuo metu atsakovas turėjo teisę reikalauti ne tik grąžinti jai suteiktas paskolas, bet ir atiduoti minėtą įrangą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi konstatavus jų buvimą kyla atitinkamos pasekmės – priimtasis pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla turi būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija vertindama visumą šalių ir jų atstovų teikiamų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimas nebuvo patenkintas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai sprendė, jog pagal bylos aplinkybes nėra būtinų actio Pauliana sąlygų, todėl be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo ieškinį atmetė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-09-10 UAB „Auberneda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės sudarytus sandorius už trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad UAB „Auberneda“ akcininkui A. A. 2009-08-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 11 buvo išmokėta 6750 Lt suma kaip grąžinamas akcininko įnašas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimą, nurodė, jog bylos duomenų pagrindu nėra pagrindo išvadai, kad 2009-08-31 išmokėjus atsakovui A. A. 6750 Lt bendrovė tapo nemoki ir dėl šios priežasties nebegalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Be to, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti atsakovą nesąžiningu, nes jam buvo išmokėti jo asmeniniai bendrovei paskolinti pinigai, kuriais bendrovė naudojosi trejus metus. Kartu teismas pripažino, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo prašomu nuginčyti sandoriu buvo pažeisti kitų UAB „Auberneda“ kreditorių interesai, kad atsakovas šio sandorio sudaryti neprivalėjo ar buvo nesąžiningas. Be to, teismas ginčo pinigų sumą, kuri buvo išmokėta atsakovui, laikė neterminuota akcininko paskola bendrovei, kurią anot teismo atsakovas turėjo teisę susigrąžinti. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutikti negali, nes faktinės bylos aplinkybės ir analizuojamas teisinis santykis yra pakankami išvadai, kad šioje situacijoje yra visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos sandorį pripažinti negaliojančiu.
Dėl kreditorių teisių ir interesų pažeidimo ginčijamu sandoriu ir ieškovo teisės ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindais.
Actio Pauliana esmę sudaro teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės kreditorių reikalavimų visiškam patenkinimui. Taigi actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus.
Šioje byloje nustatyta, kad 2006-05-26 steigėjai A. A. ir B. D. pasirašė steigimo sutartį, pagal kurią susitarė steigti juridinį asmenį UAB „Auberneda“ su 10000 Lt įstatiniu kapitalu, o įsigyjamas paprastąsias vardines akcijas apmokėti piniginiais įnašais kiekvienas po 5000 Lt, įnešant į bendrovės kaupiamąją sąskaitą per 30 dienų nuo steigimo sutarties pasirašymo dienos (114-116 b. l.).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2006-06-05 atsakovas A. A. į UAB „Auberneda“ sąskaitą banke „Swedbank“, AB pervedė 10000 Lt akcijų apmokėjimui formuojant įstatinį kapitalą (5000 Lt už A. A. ir 5000 Lt už B. D. – 117 b. l.). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. A. bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti 2006-06-05, 2006-10-01 ir 2006-10-31 įnešė į bendrovės kasą 6750 Lt (63 b. l.). 2009-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 atsakovui A. A. išmokėta 6750 Lt, nurodant, kad akcininkui A. A. grąžinamas akcininko įnašas (6 b. l.). Nors atsakovas A. A. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad tokiu būdu jam buvo grąžinti pinigai, kuriuos jis buvo paskolinęs bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti, o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino, tokiai teismo išvadai apeliacinės instancijos teismas pritarti neturi teisinio pagrindo. Apelianto atstovas pagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Auberneda“ akcininkui A. A. 2009-08-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 11 išmokėjus akcininko įnašą, kuris buvo įmokėtas į įmonės sąskaitą trūkstant apyvartinių lėšų (pažymėtina, kad dalis šio įnašo – 3750 Lt buvo įnešta įmonės steigimo metu, t. y. kartu su pajininko įnašu įstatiniam įmonės kapitalui 2006-06-05), buvo pažeistos įmonės bei jo kreditorių teisės bei teisėti interesai, nes šio ginčo sandorio sudarymo metu buvo padidintas bendrovės nemokumas, nes jau nuo 2009 m. pradžios UAB „Auberneda“ atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas įvairių kreditorių atžvilgiu. Šiuos veiksmus, turint omenyje ir tai, kad piniginis įnašas buvo grąžintas vienam iš dviejų įmonės akcininkui, apeliacinės instancijos teismas laiko nesąžiningais skolininko veiksmais, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės kreditorių reikalavimų visiškam patenkinimui.
Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiuo atveju sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sandoris, kuriuo buvo grąžintas įnašas įmonės pajininkui, kai įmonės turtinė padėtis buvo sudėtinga dėl jos nemokumo ir lėšų trūkumo, nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą ir normalią verslo praktiką nepaisant to, kad įmonė turėjo skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla. Tačiau šios bylos aplinkybės yra skirtingos ir skiriasi nuo tų, kuriose Lietuvos Aukščiausiasis teismas suformulavo tokį aiškinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2006 yra išaiškinęs, kad: „kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Taigi bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.“ Jau minėta, kad šios bylos aplinkybės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamų keletu aspektų. Viena vertus, išmokėjus pinigus (akcininko įnašą apyvartinėms lėšoms papildyti) asmeniui, kuris tiesiogiai ir glaudžiai susijęs su įmone, t. y. jos akcininkui, kai įmonės nemokumas jau visiškai aiškus, ir kai įmonė neatsiskaičiusi su kitais įmonės kreditoriais, kuriems mokėjimo terminai jau suėję arba pradelsti, negali būti laikomas įprasta verslo praktika. Iš tiesų atsakovas šioje byloje įmonės vienas iš dviejų akcininkų nebuvo nei žaliavų, reikalingu nenutrūkstamai įmonės veiklai vykdyti tiekėjas, nei kitas asmuo, su kuriuo atsiskaitymas sąlygotų ir užtikrintų tolimesnį sėkmingą įmonės veiklos tęstinumą. Priešingai – šių lėšų paėmimas iš įmonės sumažino jau ir taip labai ribotas įmonės galimybes atsiskaityti su tokiais kreditoriais, be kurių paslaugų įmonės veikla visiškai sutriko ir tapo negalima.
Dėl įmonės nemokumo sandorio sudarymo metu.
Esminės bylos aplinkybės, kurios buvo ištirtos bylos nagrinėjimo metu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog sandorio sudarymo metu UAB „Auberneda“ jau buvo nemoki. Pažymėtina, jog įmonė nuo įsteigimo dirbo nuostolingai, įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl jau kartu su akcininkų įnašu įmonės įstatiniam kapitalui formuoti akcininkai tą pačią dieną įnešė ir akcininkų įnašus apyvartinėms lėšoms suformuoti. Taip nurodyta ir orderiuose. Todėl laikytina, kad šiais akcininko įnašais buvo dengiami bendrovės nuostoliai, formuojamas bendrovės kapitalas apyvartinėmis lėšomis (ABĮ 14 str.). Vertinant įmonės finansinę būklę akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu, t. y. 2009-08-31 įmonė turėjo turto už 26270 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos jau buvo išaugę iki 105162 Lt, t. y. 2008 m. įmonės skolos turtą viršijo daugiau nei keturis kartus. Toliau, t. y. 2009 m. įmonės turto sumažėjo daugiau nei du kartus, o skolos sudarė 102419 Lt. Be to įmonės sunkią ekonominę padėtį ir nemokumo išaugumą liudija ir kitos aplinkybės: štai jau per 2009 m., t. y. iki sandorio sudarymo dienos iš įmonėje dirbusių 12 darbuotojų buvo atleista iš darbo net dešimt. Pažymėtina ir tai, kad jau nuo 2009 m. pradžios įmonė negalėjo laiku atsiskaityti su įmonės kreditoriais, priverstinį skolų išieškojimą vykdė tiek antstoliai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Minėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad įmonė sandorio sudarymo metu, t. y. akcininko įnašo apyvartinėms lėšoms papildyti akcininkui išmokėjimo metu buvo nemoki. Šios aplinkybės sudarė pagrindą ieškovui, ginant įmonės akcininkų teises ir teisėtus turtinius interesus kreiptis į teismą su ieškiniu.
Kartu apeliacinės instancijos teismas bylos duomenų pagrindu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog atsakovo piniginius įnašus įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti negalima laikyti paskola įmonei, kadangi rašytiniai bylos įrodymai teigia ką kita. Įnašai įforminti kaip akcininko įnašai apyvartinių įmonės lėšų papildymui. Jei tokie akcininko piniginiai mokėjimai būtų akcininko paskola įmonei, būtų sudaroma paskolos sutartis, tačiau paskolos sutarties atsakovas teismui nepateikė. Pažymėtina, kad paskolos sumai esant didesnei nei 2000 Lt, būtina rašytinė sutartis, kartu tokiu atveju mokesčių administratoriui teikiama metinė deklaracija FR0711. Tokia deklaracija taip pat nebuvo pateikta. CK 6.871 str. 1 d. nustato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, tačiau tokios sutarties taip pat sudaryta nebuvo. Tačiau, nors teismas dėl išmokėtų akcininkui sumų teisinio vertinimo yra kitokios nuomonės nei pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nėra lemianti, sprendžiant dėl ieškinio pagrindo, dalyko ir jo pagrįstumo.
Šioje byloje jau buvo minėta, kad Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus (-rių) teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui(riams) įvykdymą. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas:
1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;
2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;
3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;
4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;
5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai:
1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;
2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Bildunga“ v. RUAB „ Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Dėl reikalavimo teisės ir kitų kreditorių teisių pažeidimo.
Šioje byloje nekeliamas ginčas, ar BUAB „Auberneda“ administratorius turi neabejotiną teisę kelti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių iki bankroto bylos iškėlimo. Tokia teisė ir pareiga jam suteikta įstatymo, nustačius, kad sandoris gali pažeisti kitų kreditorių teises ir interesus. CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kitų kreditorių teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. Sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką panašaus pobūdžio bylose yra nurodęs, kokiais dar atvejais sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises: sandoris, kuriuo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; sandoris dėl kurio atsiskaitymas su kitais kreditoriais gali užtrukti ilgiau ir pan. Šios bylos aplinkybės, kurias apeliacinės instancijos teismas atskleidė šioje nutartyje patvirtina šių sąlygų buvimą. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad sudarydama ginčijamą piniginių įnašų grąžinimo sandorį įmonės akcininkui A. A., UAB „Auberneda“ buvo faktiškai nemoki, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, suteikė pirmenybę pasirinktam kreditoriui, įmonės akcininkui prieš kitus. Taigi šiuo sandoriu akivaizdžiai buvo pažeistos kitų kreditorių teisės.
Dėl ginčo sandorio sąžiningumo.
Pagal CK 6.66 str. 2 d. dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ir atskleisdamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo sampratą, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ šiuo atveju reiškia, kad asmuo turėjo tam tikrų duomenų apie galimus padarinius. „Turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip pareiga veikti aktyviai, domėtis ar kitaip rūpintis savo ir skolininko veiksmų teisėtumu. Šios bylos faktai, aplinkybė, kad sandoris buvo sudarytas su bendrovės akcininku, kurių buvo tik du, leidžia neabejotinai spręsti, kad atsakovui sudarant sandorį buvo žinoma, jog bendrovė turi kreditorių, kuriems bendrovė yra skolinga ir kurių mokėjimo terminai suėję, tačiau nepaisant to pasinaudodamas savo padėtimi ir galimybe sudarė sandorį, kuris akivaizdžiai pažeidė kitų kreditorių teises.
Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo sudaryto sandorio, motyvavo jo būtinumą atsakovui tuo pagrindu, kad atsakovas buvo sudėtingoje materialinėje ir turtinėje padėtyje, todėl tik ši aplinkybė tarsi lėmė šio sandorio sudarymą. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neakcentuoja ir dėl jų nesprendžia, kadangi teisinės reikšmės priimant sprendimą šioje byloje jie iš esmės neturi. Šiuo atveju sandorio nuginčijimo actio Pauliana instituto taikymui nėra svarbu trečiosios šalies turtinė padėtis. Tokių sąlygų tyrimas ir nustatymas nėra svarbus sprendžiant dėl sandorio šiuo pagrindu.
Taigi įvertinus visumą šių aplinkybių ir faktų, taip pat teisės aiškinimo ir taikymo aspektų konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti.
Teismas, neišeidamas iš ieškinio reikalavimo ribų turi teisę tinkamai suformuluoti galutinį ieškinio reikalavimą, bei nurodyti teisės normą, kuria remiamasi priimant sprendimą dėl ieškinio. Šioje byloje ieškovas nurodė, kokia teisės norma remiasi, prašydamas patenkinti ieškinio reikalavimą. Minėta, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Ieškovas, formuluodamas ieškinio teisinį pagrindą, šia teisės norma ir rėmėsi, motyvuojamoje ieškinio dalyje nurodęs ir atskleidęs koks atsakovo ir UAB „Auberneda“ sudarytas sandoris, ieškovo nuomone pažeidžia kreditorių teises, tačiau formuluodamas galutinį prašymą teismui prašo pripažinti negaliojančiu tik šį sandorį įteisinusį dokumentą, t. y. 2009-08-31 UAB „Auberneda“ kasos išlaidų orderį. Tokia formuluotė nors ir aiški, teisiškai nėra tiksli, todėl teismas neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų patikslina, kad patenkinus ieškovo ieškinį pripažintinas negaliojančiu šalių, t. y. UAB „Auberneda“ ir atsakovo A. A. sudarytas sandoris, kuriuo pagal nurodytą kasos išlaidų orderį Nr. 11 A. A. buvo išmokėti iš UAB „Auberneda“ kasos 6750 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose
Tenkinus apelianto apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas visiškai, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1800 Lt teisinės pagalbos išlaidų (124 b. l.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka duomenų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliantas nepateikė. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina atstovavimo išlaidų sumą sudaro 1800 Lt.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 202,50 Lt dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo BUAB „Auberneda“ ieškinį tenkinti.
Pripažinti UAB „Auberneda“ ir A. A. 2009 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą sandorį, kuriuo pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 atsakovui A. A. buvo išmokėti 6750 Lt negaliojančiu ir priteisti ieškovui BUAB „Auberneda“ (į. k. 300576084) iš A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6750 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų).
Priteisti iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 202,50 Lt (du šimtus du litus 50 centų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas – 5660).
Priteisti ieškovui BUAB „Auberneda“ (į. k. 300576084) iš A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.