- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- 1-715-1198/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04486-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žaneta Ladygaitė
- Kaltinamasis
- K. P.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 7d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirti viešieji darbai 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2020 m. gegužės 29 d., turintis neišnykusį teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. P. 2023 m. vasario 4 d., apie 13 val. 30 min, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą delno apatine dalimi sudavė nukentėjusiajam A. Š. į kairį smilkinį, tokiu neteisėtu būdu sukeldamas nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis K. P. teisiamajame posėdyje neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad anksčiau, kai padėdavo nukentėjusiajam daržuose, santykiai su juo buvo geri, tačiau tada, kai nusprendė jam nebepadėti, prasidėjo konfliktai. Suprato, kad nukentėjusysis juo naudojasi. Neprisimena, kaip viskas buvo 2023 m. vasario 4 d. Viskas įvyksta dėl gėrimų. Pamena, kad nuėjo pas S. K. paprašyti cigaretės. Jis (S. K.) kartu su nukentėjusiuoju sėdėjo ant lovos. A. Š. jam (kaltinamajam) pasakė, kad jis (K. P.) yra iš (duomenys neskelbtini) pensionato, dėl to labai įsižeidė ir ranka trenkė jam per kepurę. Sudavė per kepurę plaštaka, kaip mostu duotų per plikę. Nukentėjusiojo veido neužkliudė, jam jokių sužalojimų nepadarė. Nenorėjo A. Š. sukelti skausmo, tiesiog yra jautrus ir jam nebeatlaikė nervai. Nuo smūgio A. Š. nukrito kepurė. Po to susinervinęs išėjo ir namuose išgėrė raminamųjų bei užmigo. Iki šio įvykio gėrė kokią savaitę, įvykio metu buvo girtas, nes daugiabutyje, kur jis gyvena, visi, gavę pašalpas, geria. Įvykio metu tiek nukentėjusysis, tiek S. K. irgi buvo išgėrę. Šiuo metu su nukentėjusiuoju yra susitaikęs, prieš savaitę jie gėrė kartu ir nukentėjusysis jam paspaudė ranką, sakė, kad nebepyksta. Neteisina savo elgesio ir to, ką padarė, bet A. Š. jį įžeidinėjo – sakė, kad jis (nukentėjusysis) baigė aukštąjį mokslą, yra majoras. Jie visi yra vienodi, todėl nereikia sakyti, kad jis baigė aukštąjį mokslą. Jam skaudu girdėti, kai teisiamajame posėdyje nukentėjusysis sako, kad įvykio metu negėrė – jis (kaltinamasis) žino, kad tas dienas nukentėjusysis A. Š. tikrai gėrė, apie tai gali paliudyti ir nukentėjusiojo sugyventinė. Tame bendrabutyje nėra nei vieno švento – visos šventės prasideda tada, kai visi gauna pašalpas. Atsiprašo iš visos širdies už tai, kaip pasielgė. Daugiau tai nesikartos, pasižada nebegerti.
3. Nukentėjusysis A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki nagrinėjamo įvykio jo santykiai su K. P. buvo geri. Kaltinamasis paravėdavo jam daržus, už tai jam sumokėdavo, bet po to K. P. pasikeitė, ėmė jį (nukentėjusįjį) įžeidinėti. Įvykio dieną atėjo pas liudytoją S. K. pašnekėti dėl malkų. Kai su juo kalbėjosi, į kambarį atėjo kaltinamasis K. P., klausė, ką jie geria, nors jie nieko negėrė. Taip pat kaltinamasis jį koneveikė – vadino „mentu“, majoru, seržantu, gaidžiu ir pan. Tada K. P. trenkė jam apatine delno dalimi į kairę veido pusę, į smilkinį (toje vietoje jam sudėta metalinė plokštelė) – nuo šio smūgio nukrito kepurė. Juto skausmą, vėliau atvykę pareigūnai iškvietė greitąją. Jam nuo šio smūgio dvi dienas skaudėjo tą vietą, ji buvo sutinusi, bet mėlynės nebuvo. Skausmą vertina kaip vidutinį. Be to, praėjus kelioms minutėms po minėto smūgio, K. P. jam bandė suduoti televizoriaus pulteliu, bet jis spėjo pasitraukti ir kaltinamasis nepataikė. Iki bandymo suduoti antrąjį smūgį kaltinamasis visą laiką jį koneveikė. Po to jis (nukentėjusysis) išėjo, o kaltinamasis jį vijosi laiptais. Kai kvietė policiją, nebuvo ryšio, bet lyg ir minėjo, kad prieš jį buvo panaudotas smurtas. Apklausos metu pas tyrėją tikrai sakė, kad K. P. jam bandė suduoti su televizoriaus pulteliu. Į smilkinį K. P. pataikė pirmą kartą. Įvykio metu buvo blaivus ir su K. P. nevartojo alkoholio, apskritai alkoholį vartoja retai, o po šio įvykio išvis nevartoja. Šiuo metu santykiai su kaltinamuoju kaimyniški, su juo nesusitaikė.
4. Liudytojas S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną jo kambaryje su A. Š. šnekėjosi apie ūkiškus reikalus. Tada į kambarį atėjo K. P. ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius bei „užšėrė“ A. Š. delno apatine dalimi į veido sritį, apie žandą ir smilkinį, į kairę pusę. Tuo metu A. Š. sėdėjo ant kėdės.
5. Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad K. P. dešine ranka pačiupo ant stalo gulėjusį televizoriaus pultelį ir juo trenkė sėdinčiam A. Š. į kairį žandą, apie akį kažkur (b. l. 46-49), bei jo akistatos metu duoti paaiškinimai, kad K. P. paėmė ant stalo gulėjusį televizoriaus pultelį į dešinę ranką ir juo sudavė A. Š., atrodo, du kartus į dešinį žandą (b. l. 77-80).
6. Pagarsinus šiuo parodymus, liudytojas S. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei papildomai paaiškino, jog kaltinamasis, įėjęs į kambarį, iškart puolė A. Š., priekaištavo jam, kad jis yra dirbęs komisaru. Viskas truko kelias minutes. Jis (kaltinamasis) A. Š. pirmą kartą sudavė į veidą, o po to dar paėmė televizoriaus pultelį. Smūgiuota buvo pulteliu į kairę veido sritį. Tuo metu jis (liudytojas) žiūrėjo televizorių, nekreipė dėmesio į konfliktą. Labiau matė kaltinamojo nugarą. Matė, kaip K. P. darė mostą, po kurio paprašė K. P. išeiti iš kambario. Gali būti, kad matė ne visus K. P. veiksmus. Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, o jis su A. Š. buvo blaivūs. Teisiamajame posėdyje dar kartą pagarsinus S. K. parodymus, duotus akistatos metu, jis nurodė, kad teisiamajame posėdyje galėjo ką nors supainioti.
7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Užlipus laiptais į namo antrą aukštą ir pasukus į dešinę pusę, matomas koridorius. Koridoriaus dešinėje pusėje trečios baltos spalvos durys yra buto Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius duris, patenkama į buto vidų. Kambaryje, be kita ko, matyti dvi kėdės, šalia jų – lova (b. l. 11-19).
8. Iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolo matyti, kad A. Š. šio skambučio metu nurodė, kad „kaimynas, kai pasigeria, pastoviai priekabių ieško, rėkauja, girtas čia“ (b. l. 59-61).
9. Iš Body kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad: 1) vaizdo įraše pavadinimu 2023_0204_142321_007 užfiksuota, kaip A. Š. sako „atvažiuojat jūs, pavyzdžiui, ir jis ramus, ir paskui vėl priėjo, kaip pylė man va čia (ranka rodo virš savo kairiojo smilkinio) „ai tu mentas, skrebas, skrebas“, aš pats buvęs pareigūnas, K. P. iš 13 buto, vagia vagia, dabar nuėjo „gryčion“, reikia vis tiek, aš rašysiu pareiškimą, sakau S. K. matė, kaip pylė, susistumdžiau su juo, jis neblaivus, padangas buvo pradūręs mašinos. Šiandien priėjo lyg niekur nieko, „skrebas skrebas, eik sakau, K., eik miegot“, kaip pylė, vėl rėkė, rėkė koridoriuj laiptinės, paskui pas S. K. sėdžiu, sakau malkų prinešiu, paėmė kepurę nuėmė. Vieną kartą sudavė kuloku, kitą turimu rankoje pulteliu nepataikė. Galva sukasi skauda“; 2) vaizdo įraše pavadinimu 2023_0204_142323_006 užfiksuota, kaip A. Š. nurodo „aš rašysiu pareiškimą, sakau kelintą kart prieina, ėjau koridoriumi, S. K. matė, kaip pylė, susistumdžiau su juo, aš tai blaivus, bet... tai kaip čia padangas buvo pradūręs mašinoj. Priėjo, niekur nieko „skrebas, skrebas, ką tu baigęs, muziejų baigęs“, eik sakau, K., miegot, kaip pylė, vėl rėkė rėkė koridoriuj, paskui aš pas S. K. sėdžiu, paėmė, kepurę numetė. Vieną kart iš rankos sudavė (rodo link savo kairio smilkinio), kitą kartą turėjo pultelį, paėmė kepurę numetė, aš pasilenkiau. Iš kuloko, bet plokštelė, galva sukasi, skauda, nes čia mano plokštelė, sakau gal ir nieko baisaus, aišku patyrė skausmą“; 3) vaizdo įraše pavadinimu 2023_0204_142824_007 užfiksuota, kaip policijos pareigūnas bendrauja su S. K., kuris parodo „tas sėdėjo, o tas šoko“ (b. l. 65-67).
10. Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis 2023 m. vasario 4 d. nurodė, jog kaltinamasis rankos kumščiu smūgiavo jam vieną kartą į kairės pusės smilkinį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą (b. l. 6-8).
11. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2023 m. vasario 4 d., apie 15 val., A. Š. veide buvo matyti sutinimas (b. l. 34-35).
12. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyt, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytojas R. L., susipažinęs su bylos aplinkybėmis ir nukentėjusiojo A. Š. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, pateikė išvadą, kad A. Š. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b. l. 51-52).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
13. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
14. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad K. P. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė smūgį nukentėjusiajam A. Š. į kairį smilkinį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą.
15. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nepripažino esminės jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės – smūgio sudavimo nukentėjusiajam į kairį smilkinį, teigdamas, jog ranka trenkė A. Š. per kepurę ir jo veido tikrai neužkliudė, tačiau kaltinamajam K. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, visų pirma – nukentėjusiojo A. Š. parodymai, kurie viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs bei esminėmis aplinkybėmis sutapo tarpusavyje. Nukentėjusysis tiek apklausos bei akistatos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad K. P., atėjęs į liudytojo S. K. butą, sukėlė konfliktą bei trenkė jam ranka į kairę veido pusę, į smilkinį, dėl ko dvi dienas juto skausmą šioje srityje, be to, ši sritis buvo sutinusi. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog po aptarto smūgio sudavimo kaltinamasis ir toliau konfliktavo bei bandė suduoti jam televizoriaus pulteliu, bet nepataikė. Aptarti nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su Body kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodytomis aplinkybėmis, jog A. Š. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, kad K. P. jam sudavė smūgį į kairį smilkinį, taip pat nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija, jog po įvykio ant nukentėjusiojo veido buvo matomas patinimas. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kurie leidžia patikimai nustatyti, kad įvykio metu K. P. nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius ir siekė panaudoti prieš jį fizinį smurtą. Pažymėtina, jog nors, kaip matyti iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolo, šio skambučio metu A. Š. nenurodė, kad K. P. prieš jį smurtavo, tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad įvykio vietoje buvo prastas telefono ryšys, todėl galėjo operatorei nenurodyti visų aplinkybių. Taigi, visi pirmiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad įvykio metu K. P. sudavė nukentėjusiajam į kairį smilkinį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad aptartas smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas kumščiu, tačiau teisiamajame posėdyje A. Š. paaiškino, kad smūgis jam buvo suduotas delno apatine dalimi, bei aiškiai parodė rankos (delno) vietą, kuria K. P. jam sudavė smūgį, todėl ši aplinkybė tikslinama, nurodant, kad smūgis buvo suduotas delno apatine dalimi bei laikant, kad šios aplinkybės tikslinimas nekeičia K. P. teisinės padėties.
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, K. P. pavartoto smurto pobūdį – sudavimas delno apatine dalimi į nukentėjusiojo smilkinį, taip pat į tai, jog nukentėjusysis nurodė dvi dienas jutęs pakankamai stiprų skausmą, daroma išvada, kad kaltinamasis, smūgiuodamas nukentėjusiajam, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. A. Š. sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo jam sukėlimas, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
17. Taigi, esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad K. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
18. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.
19. K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
20. K. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą smurtinį nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis teistas už smurtinius nusikaltimus, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, piktnaudžiauja alkoholiu, ką kaltinamasis pripažino ir teisiamajame posėdyje. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis, nors teisiamajame posėdyje ir nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau atsiprašė už savo poelgį, patvirtino, kad toks elgesys daugiau nesikartos, pažadėjo nebevartoti alkoholio. Skirdamas bausmę, teismas vertina ir K. P. pavartoto smurto pobūdį – suduotas vienas smūgis, bei pasekmes – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, tačiau nepadaryti sužalojimai.
21. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei paties nukentėjusiojo baigiamosiose kalbose išreikštą poziciją, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant K. P. laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kartu su laisvės apribojimo bausme intensyvi priežiūra kaltinamajam neskiriama – vietoje jos kaltinamajam skiriami įpareigojimai ir draudimai, kurie efektyviausiai padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
22. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant K. P. visą šios bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant K. P. visą šios bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį.
Du vokus su kompaktiniais diskais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.