Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-12-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-34665-862/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-18
Bylos Nr.
e2YT-34665-862/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23277-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
J. R.
Suinteresuotas asmuo
G. B., A. B., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-34665-862/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23277-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.6.2.; (S) 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. B., A. B., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, sutuoktinis J. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)mirė J. B., kuris buvo pareiškėjos senelis. Pareiškėjos senelis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su G. Z., tapusia B.. Sutuoktiniai susilaukė trijų vaikų: A. B., G. B. ir J. B. (po santuokos – T.), kuri yra mirusi pareiškėjos mama. J. B. ir G. B. 1992-09-15 bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame abu gyveno. Butas buvo įregistruotas J. B. vardu. G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko pusė jai nuosavybės teise priklausiusio buto. Palikimo atsiradimo metu jos vaikai buvo nepilnamečiai ir negalėjo priimti palikimo. Sutuoktinis J. B. dėl įstatymo nežinojimo nustatytu terminu į notarą su prašymu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat nesikreipė į teismą su prašymu leisti priimti palikimą savo nepilnamečių vaikų vardu, tačiau po sutuoktinės mirties J. B. liko gyventi minėtame bute, jį valdė, priėmė sutuoktinės asmeninius daiktus (baldus, namų apyvokos reikmenis), rūpinosi visu butu kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius už suvartotą elektrą, vandenį ir nuotekas. Šiame bute pareiškėjos senelis gyveno sudaręs santuoką ir su O. M. ir jame gyveno iki pat savo mirties; iš buto niekada nebuvo išsikėlęs, kito būsto neturi. Tokie pareiškėjos senelio veiksmai patvirtina, kad jis po sutuoktinės mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. J. B. (duomenys neskelbtini) mirus, jo įpėdiniai kreipėsi į Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau po G. B. mirties nebuvo kreiptasi dėl jai priklausančios buto dalies paveldėjimo, o terminas palikimui priimti yra praleistas. Dėl to įpėdiniai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą J. B. valdytą nekilnojamąjį turtą. Sutuoktiniai buvo susilaukę vaikų, pastarieji buvo nepilnamečiai, negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų motinos palikimui priimti, o J. B. nesikreipė į teismą su prašymu leisti priimti palikimą savo nepilnamečių vaikų vardu, todėl, pareiškėjos nuomone, pradėdamas faktiškai valdyti palikimą priėmė tik J. B.. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę. Juridinio fakto, kad J. B. priėmė po sutuoktinės G. B. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, sudarytų galimybę J. B. įpėdiniams gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėti visą butą. Butas buvo įgytas 1992-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. J. B. ir G. B. būnant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. J. B. nuo 1980-05-13 iki pat savo mirties buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos senelis mokėjo mokesčius už elektros energiją, vandenį ir šiukšlių rinkliavą. J. B. konkliudentiniais veiksmais buvo išreiškęs valią tapti paveldimo turto savininku, jokie kiti asmenys ginčo dėl minėto buto priklausomybės iki šiol nekėlė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame teismo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Paaiškino, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos G. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų.

Suinteresuotas asmuo G. B. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad yra J. B. ir G. B. duktė bei patvirtino, kad J. B. po savo sutuoktinės mirties rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus einamuosius mokesčius ir šiame bute gyveno iki pat savo mirties.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo taip pat prašo tenkinti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, dėl palikimo priėmimo po palikėjos G. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) ir jos sutuoktinio J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964-07-07 Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – 1964 m. galiojęs CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. galiojusio CK 587 straipsnyje nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Byloje esantis J. B. ir G. B. santuokos sudarymo įrašas Nr. 589, VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2024-11-08 pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-10163 ir Nr. GR.3A-10164, medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gimimo įrašas Nr. 54 ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-10-24 išrašas, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad palikėjo J. B. sutuoktinė G. B. mirė (duomenys neskelbtini)santuokoje, kuri sudaryta nuo (duomenys neskelbtini)su palikėju J. B., mirusiu (duomenys neskelbtini). Santuokos metu palikėjas J. B. su sutuoktine G. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – Santuokos ir šeimos kodeksas) 21 straipsnis) 1992-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarą A. R. dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. B. ir G. B. nuosavybė, tačiau po G. B. mirties likusios paveldimo buto dalies nebuvo kreiptasi. Dėl šios priežasties J. B. įpėdiniai negali paveldėti buto. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ nurodė, kad neturi duomenų apie G. B. palikimo perėjimą valstybei. Byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybes, kad J. B. po savo sutuoktinės mirties mokėjo einamuosius mokesčius už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą. Tačiau iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-10164 matyti, kad J. B. nuo 1980-05-13 iki pat savo mirties dienos ((duomenys neskelbtini)) savo gyvenamąją vietą deklaravo būtent paveldėtino buto adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre J. B. yra registruotas kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui ir patvirtino, kad J. B. paveldėtiname bute nuo savo sutuoktinės mirties iki pat savo mirties gyveno, jį išlaikė ir rūpinosi kaip savu. Minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog palikėjas J. B. po sutuoktinės G. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu kaip savu - faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro butas ar gyvenamasis namas, faktišką jo valdymą gali reikšti apsigyvenimas jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame bute (name), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat šio turto priežiūra, prievolių susijusių su šiuo turtu vykdymas ir pan., atlikti per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti (CK 5.51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Nagrinėjamojoje byloje palikimą sudarė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrodymai esantys byloje yra pakankami spręsti, kad J. B. iš karto po sutuoktinės G. B. mirties liko gyventi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, todėl konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią tapti mirusios sutuoktinės turto savininku ir po jos mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose mokėtinas 50 Eur žyminis mokestis. Kadangi tai yra įstatyme nustatyta tiksli žyminio mokesčio suma, CPK 82 straipsnio pagrindu ši suma indeksuojama, jei taikytino indekso dydis viršija 110. Nagrinėjamu atveju taikytino vartojimo kainų indeksas 2024 m. III ketvirtį – 146,5 todėl mokėtinas žyminis mokestis už pareiškimą yra 73 Eur (50 x 1,465 = 73,25). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, galutinė žyminio mokesčio suma sudaro 55 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Kreipdamasi į teismą pareiškėja sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjai grąžintina 55 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Grąžinti pareiškėjai J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2024-11-11 mokėjimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZN72789).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė