- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-23
- Bylos Nr.
- N-502-1448-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus vyresn. inspektorius 2005 m. gruodžio 15 d. M. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis, būdamas įmonės savininkas, leido dirbti L. L., nesudarius darbo sutarties, miško kirtavietėje (duomenys neskelbtini) girininkijoje 18 kvartalo 4 sklype, tuo pažeisdamas Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. M. M. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio l dalį.
M. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis yra įmonės savininkas, jo įmonė užsiima miško kirtimo darbais. Vykdant tokį užsakymą, 2005-11-15 buvo kertamas miškas (duomenys neskelbtini) girininkijoje 18 kvartalo 4 sklype. Išvakarėse jam telefonu paskambino E. B. ir pranešė, jog atsirado žmogus (L. L.), norintis dirbti paminėtoje kirtavietėje, tačiau jis (L. L.) norėtų prieš pradėdamas dirbti išbandyti ar jam pačiam šis darbas tiks. Jis, M. M., telefonu paaiškino, kad L. L. gali pasižiūrėti, ar tiks jam šis darbas, tačiau dirbti be sutarties ir (ar) instruktažo neleido.
II.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu M. M. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 500 litų baudą.
Teismas nurodė, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas šiais įrodymais. Nukentėjusioji Z. L. parodė, kad jos sūnus jai pranešė, kad ruošiasi dirbti miške, tačiau kur kokiomis sąlygomis ir pan., jis jai nepasakė. 2005 m. lapkričio 15 d. sūnus L. L. pirmą dieną, kartu su kitais brigados darbuotojais išvažiavo į mišką, o po pietų ji sužinojo, jog jos sūnus žuvo. Paaiškino, kad detalesnių jos sūnaus susitarimo dėl darbo sąlygų aplinkybių jį nežino. Paaiškino, kad M. M. jai, jos sūnaus laidotuvių išlaidoms padengti, perdavė 8 tūkstančius litų.
Liudytojas E. B. parodė, kad jis dirbo M. M. įmonėje grupės vadovu, nors darbo sutartyje buvo parašyta, kad jis yra pjūklininkas. Paaiškino, kad 2005-11-25 išvakarėse L. L. jam pasakė, kad jis norėtų dirbti. Jam paklausus jo ar jis (L. L.) išmano šį darbą, jis atsakė, kad jam reikia pasižiūrėti. Paaiškino, kad visai brigadai nuvykus į darbo vietą, jis liepė L. L. sėdėti autobusiuke, o jie visi dirbo savo įprastą darbą. Po pietų L. L. priėjo prie jo ir paklausė, ar jis gali pasėdi prie laužo, nes autobusiuke jam šalta. Paaiškino, kad jis jam leido pasėdėti prie laužo. Paaiškino, kad pjaunant eilinį medį, jis padarė įpjovą, po to pasižiūrėjo medžio kritimo vietos link ir įsitikino, kad ten nieko nėra. Po to galutinai nupjovė medį. Jo padėjėjas D. B. medį pastūmė ir tik tuomet jie pastebėjo, kad medžio kritimo zonoje stovi L. L.. Teigė, kad jie dar sušuko jam pasitraukti, tačiau L. L. nesureagavo ir kritęs medis jį mirtinai sužalojo.
Liudytojas D. B. parodė, kad jis dirbo M. M. įmonėje. Paaiškino, kad L. L. jo žūties dieną matė pirmą kartą. Teigė, kad E. B. L. L. liepė sėdėti autobusiuke, o vėliau leido jam pasišildyti prie laužo. Tačiau L. L. jiems abiem netikėtai atsidūrė krintančio medžio vietoje.
Liudytojai A. G., A. B., R. V. parodė, kad jie taip pat dirbo M. M. įmonėje. Paaiškino, kad L.L. 2005-11-25 pirmą kartą su jais atvyko į darbą. Tačiau jie visi dirbo gerokai toliau nuo palikto autobusiuko, todėl ką veikė L. L. ir kaip jis žuvo jie nematė.
Teismas iš teismo medicinos specialisto išvados nustatė, kad L. L. 2005-11-25 žuvo nuo krentančio medžio. Iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad L. L. guli, šalia sukrautos medienos, apsirengęs darbiniais rūbais, su pirštinėmis, šalia lavono nukritęs šalmas. Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad L. L. dirbo M. M. įmonėje ir savo darbo pirmą dieną žuvo. Teismas laikė neįtikinančiais M. M. ir kitų jo buvusių darbuotojų parodymus, kad L. L. nuvykęs kartu su visais į mišką, nieko nedirbo. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Teismas konstatavo, kad prieš pradėdamas dirbti, L. L. per E. B. susitarė dėl darbo vietos, funkcijų ir pan. Tik M. M. ir liudytojas E. B. teigė, kad prieš pradėdamas dirbti L. L. norėjo išbandyti, ar jam tinka šis darbas. Darbo kodekso 105 straipsnis nustato, kad sudarant darbo sutartį, šalys gali sulygti dėl išbandymo. Išbandymas gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar darbas tinka darbuotojui. Tačiau pagal paminėto straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Atsižvelgiant į tai, prieš pradedant dirbti buvo būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį (joje galėjo būti numatytas išbandymo terminas). Tačiau darbdavys leido L. L. pradėti dirbti, jis buvo darbo vietoje, darbiniais rūbais, su pirštinėmis, šalmu, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, o tai pagal Darbo kodekso 98 straipsnį pripažįstama nelegaliu darbu. Todėl M. M. atžvilgiu turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė, kad M. M. ankščiau administracine tvarka nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. M. stengėsi padėti atlyginti L. L. laidojimo išlaidas. Atsižvelgęs į tai, teismas pažeidėjui skyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 41³ straipsnio sankcijoje.
III.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarimą ir M. M. paskirti administracinę nuobaudą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytose ribose.
Apelianto manymu, teismo nutarimas buvo priimtas neįvertinant aplinkybių, kad M. M. , būdamas įmonės savininku, neinstruktavo ir neapmokė saugiai dirbti L. L. , toks teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes, į L. L. žūtį darbo vietoje, į tai, kad M. M. savo kaltės nepripažino. Apelianto vertinimu, M. M. stengimasis padėti atlyginti nukentėjusiajai Z. L. jos sūnaus laidotuvių išlaidas, esant sunkioms pasekmėms, negali būti kvalifikuojamas kaip lengvinanti aplinkybė.
Atsiliepimas
M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. M. M. nurodo, kad jis kaltės dėl pažeidimo nepripažįsta, su žuvusiuoju dėl darbo nesitarė, į darbą jo nebuvo priėmęs. Žalos atlyginimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė, kad jis vedęs, gyvena su šeima, augina du nepilnamečius vaikus, išlaiko šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už nelegalų darbą yra skiriama nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų bauda. Konkretus baudos dydis administracinio teisės pažeidimo byloje parenkamas pagal sankcijos vidurkį, todėl už nelegalų darbą paprastai turėtų būti skiriama šešių tūkstančių penkių šimtų litų bauda. Atsižvelgiant į nustatytas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bauda gali būti mažinama ar didinama nustatytos sankcijos ribose.
Nagrinėjamoje byloje yra paskirta trylika kartų švelnesnė už sankcijos vidurkį ir šešis kartus švelnesnė už minimalią sankcijos ribą bauda. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatė aplinkybių, kurių pakaktų teismo paskirtos baudos dydžiui pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. M. ankščiau administracine tvarka nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis stengėsi padėti atlyginti L. L. laidojimo išlaidas. Tačiau teismas, individualizuodamas skiriamą baudą, pirmiausia turėjo įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį, padarytą žalą ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi saugomoms vertybėms, kaltinimo asmenybę, tačiau to nepadarė. Tai, kad M. M. stengėsi padėti atlyginti L. L. laidojimo išlaidas, nereiškia, kad atlyginta žala ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi saugomoms vertybėms. Aplinkybės, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nėra administracine tvarka baustas, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pačios savaime nelengvina atsakomybės. Taigi, ATPK 30¹ straipsnio taikymas nagrinėjamu atveju motyvuotas netinkamai, pagal apylinkės teismo motyvaciją M. M. parinkta nuobauda aiškiai per švelni. Todėl toks teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, nėra galimybės sugriežtinti atsakomybę, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą iš dalies patenkinti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.