- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e1-1171-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21138-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- M. L.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme;
2) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 296 MGL dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda pakeista į 90 parų arešto bausmę;
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant draudimą. Bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. 2020 m. gegužės 23 d. apie 21.10 val. Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio ekipažui Nr. V1721 atvykus į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje buvo sulaikytas ir uždarytas į tarnybinio automobilio VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), borto Nr. V1721 sulaikymo kamerą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių girtumas), pradėjo daužytis automobilio sulaikymo kameroje ir apgadino sulaikymo kameros lubų apdailą, dėl ko nustojo veikti LED žibintai ir ventiliatorius, taip padarydamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui turtinę žalą viso už 395,66 eurų.
Kaltinamasis M. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d, dienos įvykių gerai nepamena, buvo girtas, nesuvokė ką daro. Neneigia to, kad būdamas girtas galėjo sugadinti policijos pareigūnų automobilį ir jos įrangą. Žalą atlygino, gailisi (b. l. 39).
Kaltinamojo M. L. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Liudytojas D. K. (D. K.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. su pareigūnu P. (P.) S. budėjo kai apie 20.45 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) kur pareiškėja nurodė, kad namuose smurtauja sugyventinis. Atvykus nustatyta, kad tai M. L., kuris buvo girtas ir jis buvo sulaikytas ir patalpinta į policijos automobilį VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vežamas M. L. daužėsi, paprašytas apsiraminti nustojo, bet tuoj vėl daužėsi. jam buvo uždėti antrankiai. Apžiūrėjus automobilį nustatyta, kad apgadinta sulaikymo kameros lubos, neveikė LED žibintai, apgadinta ventiliatorius (b. l. 18).
Iš Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus transporto poskyrio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 23 d. apgadintas tarnybinis automobilis VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Žala 395,66 eurai (b. l. 27–28). Padaryta žala geranoriškai atlyginta (b. l. 29 33).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. L. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis sugadino svetimą turtą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, tarnybiniuose pranešimuose ir procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami M. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu ir įpareigojimu sutinka (b. l. 49–52).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad M. L. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.
Teismas, skirdamas bausmę M. L. vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į nustatyta atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kartu atsižvelgtina į asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Pažymėtina, kad nusikalstama veika padarytą turtinę žalą atlygino. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo numatytas vidurkis.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
M. L. (M. L.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. L. (M. L.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.