Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Algimanto Smolsko, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam I. K., gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui, išteisintajam A. P., jo ir išteisintojo S. Ž. gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui, civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. U. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 50 MGL (6 500 Lt) bauda.

Skundžiamu nuosprendžiu iš I. K. priteista AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 566, 13 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Skundžiamas nuosprendis priimtas ir kitų dviejų asmenų – A. P. ir S. Ž. atžvilgiu, tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su nenustatytu bendrininku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – dyzeliną iš saugomos šilumvežio kuro sistemos, 2008-01-23, apie 21⁵³ val., maždaug 1 kilometro atstumu nuo Panerių geležinkelio stoties, Vilniaus rajone, perdavė į važiuojantį šilumvežį Nr. 2M62 0021 5 plastmasines tuščias specialiai paruoštas talpas, surištas virve ir pritvirtintas prie lanko bei nuvažiavęs į Kaišiadorių rajone esantį tarpstoties Žasliai-Kaišiadorys 61 kilometrą, tą pačią dieną apie 23¹⁰ val., sulaukęs šio atvažiuojančio traukinio, surinko nuo geležinkelio ruožo ir bandė pakrauti į savo automobilį „M. P.“ v/n (duomenys neskelbtini) išmestas iš važiuojančio šilumvežio 5 plastikines talpas pilnas dyzelino, kurias nenustatytas bendrininkas prieš išmetimą užpildė dyzelinu iš šilumvežio saugomos kuro sistemos, ir tokiu būdu veikdamas su nenustatytu bendrininku, bendrais veiksmais pagrobė 169,5 kg dyzelino, bendros 566,13 Lt vertės turto, priklausančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „(duomenys neskelbtini)“ ir šiais veiksmais bendrovei padarė 566,13 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu I. K. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nuteistasis nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai, nes teismas, pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, rėmėsi prielaida, jog nuteistojo sulaikymo metu rastose 5 talpose buvo dyzelinas, paimtas būtent iš šilumvežio Nr. 2M62-0021 kuro bako A ir B sekcijų. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai tik iš dalies vertino 2009-08-13 specialisto išvadą (kurioje nurodyta, kad techniškai įmanoma vienam asmeniui išleisti dyzeliną iš važiuojančio šilumvežio, tačiau tik naudojant specialiai pagamintą prietaisą – štucerį) bei iškraipė specialisto K. A. B. paaiškinimų turinį (kuris teisme paaiškino, kad be šio prietaiso – štucerio pavogti dyzelino praktiškai neįmanoma). Tačiau nei byloje nei nuosprendyje nėra duomenų, kad A. P. ir/ar S. Ž. iš viso tokį prietaisą turėjo bei jį panaudojo. Skundo autorius mano, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad šilumvežio Nr. 2M62-0021 kuro si­stema būtų pažeista kelio atkarpoje tarp Panerių geležinkelio stoties ir tarpstoties Žasliai-Kaišiado­rys bei nėra jokių įrodymų, kad A. P. ir/ar S. Ž. įsibrovė į jų vedamo šilumvežio Nr. 2M62-0021 kuro sistemą kaltinime nuro­dytu būdu, todėl apelianto kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta prielaidomis.

Skundo autorius mano, kad A. P. ir S. Ž. išteisinimas ir tuo pačiu pripažinimas, kad vienas iš jų yra apelianto „nenustatytas bendrininkas“ tame pačiame nusikaltime, įstatyme (BK 24 str.) nenumatytas. Apeliantas nurodo, kad be suinteresuotų šios bylos baigtimi liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymų, kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o jo veiksmai atitinka nebent BK 185 str. sudėtį, t.y. radinio pasisavinimą. Tačiau šiuo atveju, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, nuteistojo pozicija byloje liko nepaneigta, nes įvykio vietos ap­žiūros protokolo duomenys paneigė liudytojo K. Č. parodymus, kad „(...) bakeliai buvo išmesti prie bėgių 30 m ruože, (...) I. K. bakelius (...) už rankenos pririšta virvute tempė prie mašinos“. Be to, nuteistasis teigia, kad UAB „L. B.“ padarytame vaizdo įraše įvykiai degalinėje užfiksuoti pradedant nuo 2008-01-05, 23⁴¹ val., nors jis pateikė dyzelino įsigijimo kvitus, iš kurių matyti, kad dyzeliną šioje kolonėlėje jis pirkdavo laikotarpiu nuo 2008-01-04, 15⁰³ val. iki 2008-01-05, 23³⁹ val.

Apeliantas teigia, kad priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, nes visapusiškai netyrė bylos aplinkybių, iškreipė jų prasmę, tuo padarydamas esminį baudžiamojo įstatymo pažeidimą (BPK 1 str. 1 d., 20 str.) ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendi­mą. Skundo autorius nurodo, kad byloje nenustatytas vagystės, įsibraunant į saugyklą, faktas, todėl teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės neatitinka tikrovės bei bylos aplinkybių, ir tuo pagrindu byla turi būti nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas, taip pat išteisintasis A. P., jo ir išteisintojo S. Ž. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras, civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

I. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas I. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, veikos kvalifikavimo, bausmės paskyrimo išsamiai argumentavo nuosprendyje. Teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis, veikdamas bendrai su nenustatytu bendrininku, įvykdė vagystę įsibrovę į saugyklą – šilumvežio kuro sistemą.

Apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, kad jo kaltė grindžiama tik prielaidomis. Iš liudytojų T. S., J. V. ir K. Č. parodymų matyti, kad būtent I. K. tuščias talpas (sujungtas lanku) susidėjo į savo automobilį ir nuvežęs jas perdavė nenustatytam asmeniui, buvusiam pravažiuojančiame traukinyje. Šie liudytojai taip pat matė kaip po to I. K. nuvyko į Kaišiadorių raj., kur, sulaukęs pravažiuojančio traukinio, surinko iš jo išmestas tas pačias talpas, kurios jau buvo pripildytos dyzelino. Iš karto po to liudytojai sulaikė apeliantą ir iškvietė policijos pareigūnus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais ir teisingai laikė juos įrodymais (BPK 20 str.) I. K. tvirtinimas, kad šie liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi nepagrįstas. Liudytojų T. S., J. V. ir K. Č. darbinė funkcija yra nustatyti asmenis, vykdančius vagystes AB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje. Todėl tai, kad jie sulaikė tokį asmenį bei tai, kad jų parodymai nesutampa su apelianto nurodyta įvykio versija, yra I. K. nepalankūs, nerodo minėtų liudytojų suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Atvirkščiai, jų parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, apkalbėti apeliantą jokio pagrindo neturėjo (to savo skunde nenurodo ir I. K.), šiuos parodymus taip pat patvirtina ir kiti įrodymai, kuriais savo nuosprendyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Iš jų matyti, kad talpos, kuriose buvo dyzelinas, buvo specialiai sutvirtintos, tai yra įdėtos į kitas (nupjautu viršumi) talpas. Toks jų sutvirtinimas, kolegijos nuomone, kaip tik ir reikalingas, kad metant talpas iš traukinio, jos būtų atsparios smūgiui, nesuskiltų (nesutrūktų), taip siekiant apsisaugoti nuo dyzelinio kuro išbėgimo (išsiliejimo). Dar daugiau, apelianto automobilyje buvo rastas specialus prietaisas – vielinis lankas, aptrauktas gumine žarna, prie kurio pritvirtintas diržas su specialia sagtimi, skirta prikabinti, o talpos kaip tik ir buvo su kilpomis, kurios tinkamos prikabinti prie minėto lanko (b.l. 7-11, 22-26 T. 1). Taigi I. K. visa turėta įranga kaip tik ir buvo pritaikyta būtent tokiems veiksmams atlikti, juos palengvinti: sukabinti tuščias talpas ir jas iškarto perduoti asmeniui, esančiam važiuojančiame traukinyje, taip pat naudojant šią įrangą talpas nugabenti (nuvilkti) iki automobilio. Kad būtent taip I. K. ir elgėsi patvirtino ir jau minėti liudytojai. Kad būtent tokios nusikaltimo padarymo priemonės naudojamos vykdant dyzelino vagystes iš šilumvežių kuro sistemų patvirtino ir liudytojas V. G..

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad pas sulaikytą apeliantą rastas dyzelinas buvo paimtas iš šilumvežio Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sistemos. Kaip matyti iš medžiagų ir gaminių tyrimų skyriaus specialisto išvados (b.l. 64-67 T. 1) tyrimui pateikti dyzelino pavyzdžiai paimti iš I. K. ir dyzelino pavyzdžiai, paimti iš šilumvežio Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako yra bendro grupinio priklausomumo. Tyrimo metu nustatyta, kad bendras grupinis priklausomumas apima tos pačios rūšies, vienodos kokybinės ir kiekybinės sudėties naftos produktą, šiuo atveju dyzeliną. Be to, kaip nustatyta, šis dyzelinas turi bendrą kilmės šaltinį: tą pačią talpyklą naftos perdirbimo gamykloje, tą pačią talpyklą (nuo užpildymo iki užpildymo) degalinėje, tą patį šilumvežio kuro baką (nuo užpildymo iki užpildymo). Tikimybinė išvada, tai išvada pagrįsta tam tikrų individualių požymių visuma. Tokia išvada duodama todėl, kad pagal konkrečios mokslo srities galimybes ar tiriamųjų objektų būklę negalima kategoriškai atsakyti į pateiktus klausimus. Teismų praktikoje priimta, kad visi įrodymai turi būti vertinami ne atskirai vienas nuo kito, bet gretinant juos su kitais įrodymais ir vertinant juos tik bendroje visumoje. Šioje byloje minėtą tikimybinę išvadą taip pat patvirtina ir kiti surinkti įrodymai. Kolegijai, kaip jau minėta, nekelia abejonių liudytojų T. S., J. V. ir K. Č. parodymai. Šie asmenys visą laiką stebėjo I. K. ir matė kaip jis perdavė tuščias talpas nenustatytam asmeniui, buvusiam pravažiuojančiame traukinyje. Liudytojai taip pat sekė apeliantą ir matė kaip šis iš karto po to nuvyko į kitą vietą pagal traukinio važiavimo kryptį, kur jam iš pravažiuojančio traukinio buvo išmestos tos pačios talpos, tačiau jau pripyldytos dyzelino. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, nurodytu laiku tuo kelio ruožu pravažiavo du traukiniai. Abu šie traukiniai buvo patikrinti bei nustatyta, kad vagystė galėjo būti padaryta tik iš šilumvežio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rasti kuro sistemos užsandarinimo pažeidimai, o toje vietoje, kur nustatytas sistemos pažeidimas, buvo prilaistyta skysčio, turinčio dyzelino kvapą (b.l. 17-20, T. 1). Kad pažeidimai padaryti kaip tik tose vietose, per kurias galima išleisti kurą patvirtino liudytojas R. V.. Tuo tarpu apžiūrėjus kitą šilumvežį, Nr. (duomenys neskelbtini), jokių pažeidimų nenustatyta (b.l. 12-16, 28 T. 1). Būtent šilumvežyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas ir dyzelinio kuro pereikvojimas. Šilumvežyje Nr. (duomenys neskelbtini) kuro trūkumo bakuose nenustatyta (b.l. 22 T. 4). Dar daugiau, tik tokiu atveju (vagystei iš šilumvežio kuro sistemos) ir reikalinga tokia sudėtinga, ilgai trunkanti ir netgi pavojinga procedūra, kuriai atlikti be to, buvo panaudota ir specialiai pritaikyta įranga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats apeliantas yra dirbęs AB „(duomenys neskelbtini)“ ir netgi dirbęs kartu su šilumvežio Nr. (duomenys neskelbtini) mašinistu bei jo padėjėju (išteisintaisiais A. P. ir S. Ž.) bei atleistas dėl įtarimų dyzelino vagystėmis. Sujungęs visus šiuos įrodymus į loginę visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą apibendrinančią išvadą, kad I. K. sulaikymo metu rastose penkiose talpose buvo dyzelinas paimtas būtent iš šilumvežio Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sistemos.

Teisingai toks neteisėtas dyzelino išleidimas buvo kvalifikuotas ir pirmosios instancijos teismo įvertinas kaip įsibrovimas į saugyklą. Saugykla – tai tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui. Šilumvežio kuro talpykla atsižvelgiant į jos funkcinę paskirtį teisingai laikoma tokia saugykla. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ar patenkant be kliūčių. Teismų praktikoje įsibrovimu į saugyklą laikoma ne tik kaltininko fizinis patekimas į objektą, bet ir patekimas į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Todėl kaip įsibrovimas kvalifikuotinas ir neteisėtas, neturint jokio teisėto pagrindo skystų produktų (šiuo atveju dyzelino) išleidimas iš talpos.

Pagrįstai Kaišiadorių raj. apyl. teismas atmetė I. K. tvirtinimą, kad šį dyzelinį kurą jis pirko UAB „L. B.“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Grigiškės. Visų pirma tai prieštarauja ištirtiems įrodymams, be to, toks dyzelinio kuro pirkimas, kai jis perkamas šešis kartus per dvi dienas kiekvieną kartą atskirai vykstant į degalinę (b.l. 111-114 T. 1), yra ne tik nelogiškas, bet ir neekonomiškas (penkis kartus piltasi dyzelinio kuro vidutiniškai už 41,69 Lt). Taip pat vieną kartą dyzelinas pirktas naudojant nuolaidų kortelę, kurios paskutiniai skaičiai 6748 (kvitas Nr. 469/2169), kitą kartą – naudojant jau kitą nuolaidų kortelę, kurios paskutiniai skaičiai 4474 (kvitas Nr. 627/2170), o dar keturis kartus – nenaudojant jokios nuolaidų kortelės. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dyzelinį kurą pirko apskritai skirtingi asmenys. Tuo tarpu apeliantas nurodo, kad kurą pirko jis pats. Dar daugiau, jis pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad kurą pirko įvairiose degalinėse, nors, kaip minėta, kvitus pateikė tik iš vienos degalinės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis pateiktais kvitais, kuro įsigyta beveik perpus mažiau negu jo rasta pas apeliantą (rasta 169,5 kg, tai yra 201,8 litro (b.l. 163-164 T. 2)), o įsigyta 137,62 litro.

Vien tai, kad minėtame šilumvežyje Nr. 2M62-0021 nebuvo rastas specialus prietaisas (štuceris), kurio nenaudojant dyzelino iš kuro sistemos pagrobti (išleisti) praktiškai neįmanoma (remiantis specialisto tvirtinimu), neleidžia teigti jog šis dyzelinis kuras buvo ne iš šilumvežio kuro sistemos. Kaip matyti iš bylos medžiagos toks prietaisas tikrinant šilumvežį ir nebuvo ieškomas. Buvo tikrinama tik ar nepažeisti kuro sistemos užsandarinimo mechanizmai (b.l. 17-20 T. 1). Todėl ir šis skundo argumentas nepagrįstas.

Nepagrįstas ir skundo motyvas, jog byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad šilumvežio Nr. 2M62-0021 kuro si­stema būtų pažeista kelio atkarpoje tarp Panerių geležinkelio stoties ir tarpstoties Žasliai-Kaišiado­rys. Prieš perimant šilumvežį A. P. ir S. Ž., kaip matyti iš ištirtų įrodymų, šilumvežio kuro sistema pažeista nebuvo. Aplinkybę, jog kuras buvo pagrobtas būtent minėtoje kelio atkarpoje patvirtina visuma surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų. Būtent prie Panerių geležinkelio stoties buvo perduotos į šilumvežį tusčios talpos, o tarp stočių Žasliai-Kaišiado­rys, šios talpos, jau pripildytos dyzelino, buvo išmestos iš traukinio.

Pagrįstai Kaišiadorių raj. apylinkės teismas padarė išvadą, kad I. K. veikė iš anksto susitaręs su nenustatytu asmeniu kaip bendravykdytojas. BK 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad nusikalstamos veikos bendrininkas (vykdytojas) yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju ( bendravykdytoju). Taigi vykdytojo veika pasireiškia tokiais nusikalstamais veiksmais, kurie numatyti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. I. K. buvo kaltinamas tuo (ir nuteistas), kad veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu įsibraunant į saugyklą (šilumvežio kuro sistemą) pagrobė svetimą turtą – dyzeliną. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai irgi gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Taigi nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tačiau tuo pačiu metu būdami netoli kito vykdytojo nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jam suteikia būtiną pagalbą. Akivaizdu, kad nagrinėjamojoje byloje nusikalstama veika (vagystė įsibraunant į saugyklą) buvo padaryta dalyvaujant dviem bendravykdytojams, kurie buvo iš anksto susitarę ir pasiskirstę užduotimis. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis I. K. veikė kartu su nenustatytu asmeniu, jo tyčia apėmė ir to asmens veiksmus, o šiam nusikaltimui padaryti buvo reikalinga ne mažiau kaip dviejų asmenų pastangos. Nors pats apeliantas dyzelino iš šilumvežio kuro sistemos ir nepagrobė, tačiau nuteistasis atvežė ir perdavė į važiuojantį šilumvežį plastikines talpas kurui supilti. Veikdamas tokiomis aplinkybėmis ir būdu I. K. neabejotinai žinojo (ir to siekė), kad šis dyzelinas bus paimtas iš kuro talpyklos, jis be to, nuvykęs į kitą vietą (be abejo iš anksto sutartą) surinko iš šilumvežio išmestas talpas su dyzelinu ir jas pasisavino. Taip jis iš dalies prisidėjo prie veiksmų, atitinkančių vagystės objektyviuosius požymius. Be apelianto veiksmų nebūtų apskritai įmanoma ši nusikalstama veika, kadangi šiai veikai atlikti buvo būtina ne tik išleisti iš kuro talpyklų dyzeliną, bet ir turėti talpas, į kurias šis dyzelinas bus išleistas, taip pat asmenį, kuris surinks šias talpas toje vietoje, kurioje jos bus išmestos iš šilumvežio. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymų, AB „(duomenys neskelbtini)“ toks reiškinys, kaip vagystės iš šilumvežių kuro talpyklų, buvo gana paplitęs, su juo buvo aktyviai kovojama, šilumvežiai tikrinami, todėl juose (šilumvežiuose) esantys asmenys neturėjo galimybės patys įsinešti talpų, taip pat ir jų išsinešti. Taigi, pripažįstant asmenį vagystės iš šilumvežio kuro sistemos bendravykdytoju, nebūtina, kad jis pats tiesiogiai būtų išleidęs dyzeliną iš kuro sistemos. Nekeičia veikos kvalifikacijos ir tai, kad apeliantas nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą su nenustatytu asmeniu. Iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos akivaizdu, kad nenustatytas asmuo yra pakankamo atsakomybei amžiaus, jis gebėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus. Ištirti įrodymai nekelia abejonių ir dėl nenustatyto asmens susitarimo su nuteistuoju bei jo tyčios turinio. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad I. K. suvokė, jog veikia prieš turto savininko (AB „(duomenys neskelbtini)“) valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

Skirdamas bausmę nuteistajam I. K., teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės – baudos ir jos dydžio skyrimą. Civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmesti.