- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- AS-858-694-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01572-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Litmilma“
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Litmilma“) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Jurita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Jurita“) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 30-856 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-12-24 įsakymo Nr. 30-2587 „Dėl UAB „Litmilma“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymu buvo pakeistas kelių daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius – vietoj UAB „Jurita” naujų daugiabučių namų administratoriumi buvo paskirtas UAB „Litmilma”.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi (b. l. 27-28) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Jurita“ skundą kaip neteismingą administraciniam teismui ir išaiškino UAB „Jurita“ teisę dėl Įsakymo panaikinimo kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą. Teismas nurodė, jog iš skundžiamo Įsakymo matyti, kad juo buvo papildytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 30-2587 „Dėl UAB „Litmilma“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Litmilma“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas 74-81 eilutėmis pagal priedą, t. y. UAB „Litmilma“ paskirta administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu Taikos g. 74 Vilnius, pastato žymėjimas plane 1A5b, Taikos g. 84 Vilnius, pastato žymėjimas plane 1A9b, Taikos g. 98 Vilnius, pastato žymėjimas plane 1A5b, Taikos g. 98 Vilnius, pastato žymėjimas plane 2A5b, Taikos g. 213 Vilnius, pastato žymėjimas plane 1A5b, Taikos g. 215 Vilnius, pastato žymėjimas plane 1A5b, Taikos g. 221 Vilnius, pastato žymėjimas plane 1A9b, Taikos g. 223, pastato žymėjimas plane 1A9b bendrojo naudojimo objektus, kuriuos anksčiau administravo pareiškėjas. Pažymėjo, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais, atsirandančiais asmeniui administruojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą. Savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Pabrėžė jog UAB „Jurita“ keliamas ginčas kyla iš civilinio pobūdžio turto administravimo teisinių santykių, jis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjo skundą teismas priimti atsisakė.
III.
Pareiškėjas UAB „Jurita“ atskiruoju skundu (b. l. 30-31) prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti UAB „Jurita” skundą kaip neteismingą administraciniam teismui. Atskirajame skunde yra nurodoma, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylas dėl savivaldybės administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo sprendžia administraciniai teismai. Pažymėjo, kad UAB „Jurita” skundas yra būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo teisėtumo. Įsakymas buvo priimtas pagal viešojo administravimo subjekto nusistatytas sprendimo priėmimo taisykles ir procedūrą, priimtas realizuojant Vilniaus miesto savivaldybės kaip viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas. Mano, kad šiuo atveju, aplinkybė, jog Įsakymas sukuria tam tikras civilines teisines pasekmes, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti ginčą administraciniame teisme. Pažymi, jog UAB „Jurita” yra padavęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui analogišką skundą dėl kito Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo panaikinimo (t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 30-755 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-12-24 įsakymo Nr. 30-2587 „Dėl UAB „Litmilma” skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore” papildymo” panaikinimo). Paaiškina, jog prieš paduodamas šį skundą UAB „Jurita” kreipėsi su analogišku skundui ieškiniu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-13359-803/2011) atsisakė priimti UAB „Jurita” ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui ir išaiškino pareiškėjui, kad jis turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas savo nutartį grindė ABTĮ 15 straipsnio 2 punktu, Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 15 d. nutartimi byloje VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės administracija, 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi byloje UAB „Šnipiškių ūkis” v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nurodo, jog abu ginčai yra visiškai tapatūs – skundžiami atitinkami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais buvo pakeistas daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius, sutampa abiejų ginčų šalys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Jurita“ skundą atsisakė priimti kaip neteismingą administraciniam teismui, teisėtumas. Byloje turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, bet teismingas bendrosios kompetencijos teismams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgdama į minėtą Teismų įstatymo nuostatą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuotą doktriną dėl teismų jurisprudencijos tęstinumo (jos nesilaikant kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi Specialiosios kolegijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atitinkamais klausimais.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje (UAB „Vilko pėda“ vs Vilniaus miesto savivaldybės administracija) sprendė teismingumo klausimą byloje, kurioje buvo ginčijamas viešojo administravimo institucijos aktas, nustatantis gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administravimą, rūšinio teismingumo, ir konstatavo, kad ginčijamu administraciniu aktu sukuriami turto administravimo teisiniai santykiai, kurie savo teisine prigimtimi yra civiliniai ir kilęs ginčas turi būti nagrinėtinas ne administraciniame, bet bendrosios kompetencijos teisme. Specialioji kolegija pabrėžė, jog turto administravimo teisiniai santykiai atsiranda asmeniui administruojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą (LR CK 4.236 str.). Šie teisiniai santykiai yra glaudžiai susiję su nuosavybės teisiniais santykiais, nuosavybės teisės įgyvendinimu. Turto administratorius, priklausomai nuo administravimo rūšies, turi pareigą kitam asmeniui priklausantį turtą atitinkamai tvarkyti ir naudoti (prižiūrėti). Todėl turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai. Pažymėjo, jog namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (LR CK 4.84 str.). Savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus LR CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos LR CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (LR CK 4.84 str. 6 d.). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu (LR CK 1.136 str. 2 d. 3 p.), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje yra ginčijamas Administracijos direktoriaus Įsakymas, kuriuo buvo pakeistas kelių daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius. Įsakymas buvo priimtas savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus LR CK 4.84 straipsnyje, įpareigojančius skirti gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorius, kai butų ir kitų patalpų savininkai nesudaro gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Taigi, ginčijamas savivaldybės institucijos (viešojo administravimo institucijos) aktas sukuria civilines teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu administraciniu aktu yra panaikinami ir sukuriami nauji turto administravimo teisiniai santykiai, kurie savo teisine prigimtimi yra civiliniai, darytina išvada, jog pareiškėjas siekia išspręsti civilinį ginčą, kuris nagrinėtinas ne administraciniame, bet bendrosios kompetencijos teisme. Šią išvadą pagrindžia ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas gina savo teisę ir toliau vykdyti Įsakyme įvardintų namų administravimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas siekia išspręsti civilinį ginčą. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika yra pakankamas pagrindas padaryti tokią išvadą nesikreipiant į šią kolegiją. Tokia pati teismo išvada yra padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-336/2011.
Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pareiškėjo skundas ir jame keliami reikalavimai nėra teismingi administraciniams teismams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, jog su šiame skunde keliamais reikalavimais pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.