Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui V. R., kaltinamiesiems H. D., A. Ž., E. N., jo atstovei pagal įstatymą – civilinei atsakovei S. J., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 12 kl. išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.,

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 kl. išsilavinimo, nedirbantis, mokosi Kauno statybininkų rengimo centre, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) 11 klasėje, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. D., A. Ž., E. N. 2014-05-16, apie 20.30 val., viešoje vietoje – prie upelio, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką, o būtent: dėl mažareikšmės priežasties, matant kitiems asmenims, tyčia bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. R. ne mažiau penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais, padarė V. R. muštinę žaizdą ir poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairėje blauzdoje, nugaroje, dešinės ausies kaušelyje, kairės plaštakos nykštyje, odos nubrozdinimus nosyje, viršutinėje lūpoje, nugaroje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairėje speninėje srityje, krūtinės kairės pusės ir kairės plaštakos nykščio sumušimą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis H. D. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2014-05-16 įvyko muštynės L. g., prie užtvankos. Muštynėse dalyvavo E., A., V., V. ir jis, ten dar buvo mergina. Jis prisimena tik tai, kad atvažiavo V. R., kas vyko po to jis neprisimena dėl girtumo. Pamena tik, kad po muštynių ieškojo akinių. Dėl padaryto nusikaltimo pilnai prisipažįsta, nes jis girtas viską gali padaryti. Tą dieną mieste jis išgėrė 5 bokalus po 0,5 alaus ir prie užtvankos dar išgėrė apie pusę butelio degtinės. Ką darė E., jis nematė. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet mano, kad ieškinio suma yra per didelė. Kitą dieną jis nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis A. Ž. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad gegužės 16 d., prie upelio, šventė H. ir E. gimtadienius. Apie 19.30 val. – 20.30 val. prie jų prisijungė V. R. su mergina. Kaip prasidėjo konfliktas, jis nematė. Tiesiog atsisuko ir pamatė, kad E. konfliktuoja su V., rodos tuo momentu jie buvo susikibę. Jis puolė ginti savo draugą – E., trenkė nukentėjusiajam gal 2-3 kartus, gal daugiau, į kurias vietas trenkė, nepamena. E. alkoholio nevartojo, jis tai matė pats. Jis su H. buvo išgėrę butelį degtinės, tuo metu jautėsi apsvaigęs. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam padaryta žala, bet ieškinyje nurodyta suma yra per didelė.

Kaltinamasis E. N. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet nurodė, kad nukentėjusysis trenkė jam pirmas. Tą dieną nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Prieš tai V., A., H. kalbėjo tarpusavyje apie tai, kad nukentėjusysis vairuoja automobilį be teisių. Jis susidomėjo pokalbiu ir paklausė nukentėjusiojo, ar nebaisu vairuoti be teisių. T. V. supyko ir pirmas trenkė ranka jam į kairę akį, o tada jis V. trenkė atgal kelis smūgius, po to ir A., bei H. prisidėjo prie muštynių. Kelis kartus jie gal spyrė nukentėjusiajam, gal ir jis porą kartų įspyrė. Po to nukentėjusysis dar bandė suduoti jiems smūgius, bet nepataikė. Jis su nukentėjusiuoju turi bendrą pažįstamą V., tačiau nepamena, ar buvo kokia kalba apie tai. Nukentėjusysis gėrė alų ir jam siūlė. Mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis, nes nieko nebūtų įvykę, jei nukentėjusysis pats nebūtų trenkęs.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojo nukentėjusiojo V. R. parodymais. Jis nurodė, kad gegužės 16 d. buvo susitikęs su D. G., gan ilgai vaikščiojo po Garliavą. Po to jis su D. G. nuėjo prie tvenkinio, nusinešė du butelius alaus. H. D. jau buvo visiškai „trūkęs“, kiti du, matėsi, kad yra išgėrę. Buvo dar dvi merginos, bet jos negėrė, tik sėdėjo. Jam atsisakius gerti su jais, taip pat išsakius savo nuomonę apie bendrą pažįstamą R., įvyko konfliktas. E. pakilo ir tiesiog vožė jam. Jiems pradėjus muštis, pirmas prilėkė H., po to – A.. Jis gynėsi, tačiau gavo smūgius ir rankomis, ir kojomis. E. tikrai buvo išgėręs, jis pats matė, kaip E. gėrė alų ir degtinę.

L. S. J. parodymais. Ji nurodė, kad apie muštynes sužinojo tik tada, kai ją pasikvietė tyrėja. Jai sūnus E. N. pasakojo, kad buvo susitikimas tarp draugų, dalyvavo ir nukentėjusysis V.. Tarp jų ir V. įvyko konfliktas, vienas kitam sudavė smūgius. Sūnus yra ramaus būdo, uždaras, niekada nėra gavusi nusiskundimų, kad sūnus mušasi. Ji pati išlaiko sūnų, dirba už minimalų darbo užmokestį, taip pat gauna pašalpą iš vaikų išlaikymo fondo, kadangi sūnaus tėtis nemoka alimentų. Iš viso šeimoje yra du berniukai, abu mokosi. Supranta, kad reikia atlyginti padarytą žalą, bet ieškinyje nurodyta labai didelė suma. Prie jos sūnus nėra vartojęs alkoholio, ji nėra mačiusi jo girto.

L. V. A. parodymais. Jis nurodė, kad tą dieną H. jam paskambino ir pasiūlė atšvęsti gimtadienį. Jis sutiko. H. užsuko į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir jie ėjo link šlaitų. Einant, jam paskambino V. R. ir pasisiūlė prie jų prisijungti. V. atvažiavo su drauge D.. Jie visi sėdėjo, kalbėjo, gėrė alkoholį. Buvo kažkoks pokalbis apie gėrimą, kažkas kažkam siūlė, ar E. V., ar V. E., neatsimena, tuo momentu jis buvo nuėjęs toliau. Atsisukęs pamatė, kad vyksta muštynės. Nežino, kuris kuriam trenkė pirmas. Po to prisijungė ir A. su H.. Rankomis mušėsi, po to apsistumdė, paskui kojomis spardė. Visko tiksliai neatsimena, nes viskas vyko senai. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis degtinės negėrė, gal tik skardinę alaus, tuo metu jautėsi blaivus. A. V. išgėrė alaus. Kiti puolė muštis, nes norėjo padėti draugui.

L. V. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad su V. R. yra draugai, susipažino maždaug prieš metus laiko. Sutaria gerai. 2014-05-16 jis grįžo iš miesto į namus ir jam po pietų paskambino jo draugas A. Ž., kuris pasiūlė eiti prie upelio S. L. gatvės gale, pasibūti. Ten būnant, paskambino jų draugas H. D. ir paprašė, kad šie ateitų jo pasitikti. Taip pat jam paskambino V. R. ir pasakė, kad prisijungs prie jų. Jie visi ruošėsi paminėti H. gimtadienį. Prieš ateinant V. R., prie jų dar prisijungė A. Ž., E., kurio pavardės nežino, ir dvi merginos, kurių jis nepažįsta ir pirmą kartą jas matė. Švęsdami H. D. gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimus. Tačiau jis gėrė mažai, keletą skardinių alaus. Netrukus atvažiavo V. R. su D.. E. ir V. R. iš ankščiau buvo apsipykę, pradėjo kalbėtis, aiškintis santykius. E. pripylė stiklinę degtinės ir davė V. R. išgerti, tačiau pastarasis nenorėjo ir atsisakė. Jis buvo nuėjęs nuošaliau, tad muštynių pradžios nematė, tik atsisukęs pamatė, kad E. su V. pradėjo muštis, o H. ir A., gindami E., taip pat pradėjo mušti V.. Jis iš pradžių mėgino juos skirti, tačiau vėliau nesikišo, tik šaukė, kad liautųsi. Negali pasakyti kas kam kiek smūgių sudavė, nes nematė. Matė, kad V. R. buvo prakirstas veidas ties akimi, šlubavo. Netrukus po muštynių jie visi išsiskirstė. V. R. išvažiavo su drauge D. atskiru automobiliu, o jis su H., A. ir E. dar šiek tiek pabuvo (1 t., b. l. 31).

Liudytojos D. G. parodymais. Ji nurodė, kad tą dieną ji susitiko su V.. Jie pasivaikščiojo, o po to V. susiskambino su V., kuris pasakė, kad švenčiamas H. gimtadienis ir pakvietė juos ateiti. V. parduotuvėje nusipirko du butelius alaus ir jie nuėjo prie užtvankos, buvo gal apie 20.30 val. Ten nuėję, pamatė, kad yra keturi vaikinai ir dvi panelės. B. A., E., H. ir V.. Kiek matė, A., E. ir H. buvo nemažai išgėrę, turėjo butelį degtinės. V. išgėrė tik vieną butelį alaus, o kitą butelį išgėrė kiti. V. pradėjo kalbėtis, lyg su E., apie kažkokį draugą, kažkokius pinigus. Tuo tarpu ji buvo trumpam nuėjusi. Grįžusi girdėjo tik tiek, kad E. sakė V. „išgerk už H.“. V. atsisakė. E. sakė „išgerk arba trenksiu į veidą“. V. sakė „trenk, bet aš tikrai negersiu“. T. E. trenkė pirmas, V. jį atstūmė, paskui E. vėl trenkė, ar bandė trenkti. Tada pašoko kiti du vaikinai. Ji V. prašė, kad jis išskirtų vaikinus, bet šis atsisakė. Ji pati bijojo kištis. Kai viskas baigėsi, ji su V. nuvažiavo tiesiai į policijos komisariatą ir iš ten nuvažiavo į klinikas. Ji V. visur lydėjo. V. sakė, kad jam skauda ranką, buvo prakirsta prie akies, jam iš ausies buvo išbėgęs kraujas. Po to įvykio matėsi su V., jam buvo atsiradusi mėlynė, buvo trys siūlės ir ištinusi ranka. Jie su V. yra tik pažįstami. Ji tuo metu turėjo draugą ir ne dėl muštynių nutrūko jų su V. daugystė.

Pareiškimu, kuriame V. R. nurodo, kad 2014-05-16 prie tvenkinių susitiko su draugu V. ir trimis iš matymo pažįstamais vaikinais. Minėti trys vaikinai jį pargriovė ir spardė (1 t., b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie upelio M. (1 t., b. l. 9-13).

Specialisto išvada Nr., (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, jog V. R. konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės apatiniame voke, kairėje blauzdoje, nugaroje, dešinės ausies kaušelyje, kairės plaštakos nykštyje, odos nubrozdinimai nosyje, viršutinėje lūpoje, nugaroje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje speninėje srityje, krūtinės kairės pusės ir kairės plaštakos nykščio sumušimas. Sumušimai padaryti kietais bukais daiktais, 15 ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 18-20).

AB ,,Lietuvos draudimas“ informacija, kad V. R. nuo 2013-07-12 iki 2014-07-11 buvo sudaręs su AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, kuria apdraudė save. Dėl 2014-05-16 įvykio, kurio metu nukentėjo V. R., jam 2014-09-04 buvo išmokėta 600 Lt draudimo išmoka (2 t., b. l. 30, 32).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad H. D., A. Ž. ir E. N. prie upelio, matant liudytojams V. A. ir D. G., mušė nukentėjusįjį V. R.. Tai, kad nukentėjusysis buvo mušamas ne tik rankomis, bet ir spardomas kojomis, ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino pats V. R., jo parodymus patvirtino liudytojas V. A., bei kaltinamasis E. N..

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamieji H. D., A. Ž. ir E. N. viešoje vietoje, t. y. prie upelio, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką, o būtent: dėl mažareikšmės priežasties, matant kitiems asmenims, tyčia bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. R. ne mažiau penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais, padarė V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis nusikalstama veika buvo padaryta H. D., A. Ž., E. N. bendrais veiksmais, todėl kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė.

Kaltinamieji H. D. ir A. Ž. neneigia įvykio dieną vartoję alkoholį, taip pat nurodė, kad dėl išgerto alkoholio kiekio negali tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių, todėl H. D. ir A. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

E. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu išsamiai papasakojo apie įvykį, nurodė, kad alkoholio nevartojo, byloje nėra tai paneigiančių neginčijamų įrodymų, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam nepripažintina.

Kaltinamieji H. D., A. Ž. ir E. N. atsiprašė nukentėjusiojo, davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę, gailėjosi, todėl jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Dėl bausmės

H. D., A. Ž. veikų padarymo metu buvo sulaukę pilnametystės, todėl teismas, skirdamas jiems bausmes už šias veikas, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Kadangi kaltinamasis E. N. yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę dėl šios veikos, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams.

Kaltinamasis H. D. yra neteistas (1 t., b. l. 48), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 49), padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 52), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 54), Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 56).

Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Kaltinamasis A. Ž. yra neteistas (1 t., b. l. 71), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 78), padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 80), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 82), Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 84).

Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Kaltinamasis E. N. yra neteistas (1 t., b. l. 103), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 104-105), padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 112), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 110), Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 114), mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai: jis pamokas lanko labai blogai, dėl to buvo svarstytas mokyklos Vaiko gerovės komisijoje, tačiau turi vidutinius mokymosi įvertinimus (6,38 balo), yra ramus, gana uždaro būdo, bendrauja gana nedidelėje grupelėje draugų, mokytojai jo elgesiu nesiskundžia (1 t., b. l. 116).

Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, kaltinamiesiems skirtina bausmė, teismo nuomone, padėsianti sulaikyti kaltinamuosius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo –laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Šioje byloje yra pareikštas patikslintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo teismo priteisti jam nusikaltimu padarytą 1854,52 litų (537,11 eurų) turtinę ir 15000 litų (4344,30 eurų) moralinę žalą (1 t., b. l. 29, 2 t., b. l. 31). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. R. civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. Teismui paaiškino, kad automobilis, kuriuo jis buvo vežiojamas, yra 1996 m. laidos, varomas dyzeliniu kuru, 100 km nuvažiuoti automobilis sunaudoja 15 l kuro. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl išvados gavimo ir sužalojimo masto nustatymo vyko keturis kartus – pirmą kartą nuvykus į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, pastaroji nedirbo, antrą kartą nuvykus, jį apžiūrėjo, trečią kartą nuvykus, išvados nepateikė, kadangi ji dar nebuvo surašyta, o ketvirtą kartą nuvykus išvadą jau gavo. Į Kauno klinikinę ligoninę vyko tris kartus, nurodė šešis kartus todėl, kad tai kelias į abi puses, t. y. 19 km yra į vieną pusę. Į Raudonąjį Kryžių iš viso važiavo vieną kartą. Pas šeimos gydytoją – du kartus. Taip pat vyko į ,,Lietuvos draudimą“, kad gautų draudiminę išmoką. Taip pat prašo atlyginti kelionės išlaidas į kolegiją, nes ten nenorėjo vykti viešuoju transportu, kadangi buvo kraujosruvos veide. Laikrodį įsigijo už 70 svarų maždaug prieš porą metų, jau senokai, bet jį nešiojo ne kiekvieną dieną. Gal laikrodis ir nudėvėtas, bet tik iš vidinės pusės, šį laikrodį nešiojo daugiausia pusę metų, su juo buvo ir muštynių metu. Jokių čekių, patvirtinančių patirtas išlaidas, neturi, nes nežinojo, kad juos reikia saugoti. Į automobilį jis pats kuro nepylė, o pylė jo tėvai. Draudimas sumokėjo 600 Lt tik už randą veide. Džinsų po to įvykio nešioti nebegalėjo, dabar džinsai virtę skuduru. Taip pat pasigedo odinės piniginės, bet ne iš karto, o tada, kai mama jau vežė jį į klinikas. Įtaria, kad piniginę galėjo pamesti muštynių metu, nes iki tol ją turėjo. Į įvykio vietą buvo grįžęs su policija po kokių dviejų dienų. Taip pat po įvykio pirko vaistus, kurie buvo skirti mėlynėms gydyti, jų čekių neturi. Po sumušimo juto didelį skausmą, jis buvo pažemintas, sumušimai ilgai gijo (apie mėnesį laiko), liko randas kairiame paakyje. Mano, kad galimai dėl šio įvykio nutrūko jo santykiai su mergina, prastai jautėsi vaikščiodamas mėlynais paakiais. Po sumušimo ėjo į darbą todėl, kad yra paėmęs paskolas, kurias reikia laiku atidavinėti. Dėl mėlynės turėjo nepatogumų tiek darbe, tiek kolegijoje.

Kaltinamieji H. D., A. Ž., E. N. ir civilinė atsakovė S. J. su civiliniu ieškiniu sutiko, tačiau prašė jį mažinti.

Civilinio ieškovo V. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

V. R. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl galimai muštynių metu prarastos odinės piniginės 277,20 Lt (80,28 Eur), piniginėje buvusių 80 Lt (23,17 Eur) ir nuolaidų kortelių, su jose sukauptais 35 Lt (10,14 Eur). Šis civilinio ieškovo reikalavimas atmestinas, nes taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis), ši žala nėra padaryta nusikalstama H. D., A. Ž. ir E. N. veika, kuria jie yra kaltinami šioje baudžiamojoje byloje.

V. R. byloje yra pareiškęs 775,52 Lt (224,61 Eur) civilinį ieškinį dėl kelionės išlaidų. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobiliu į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, gydymo, mokymo įstaigas vežiojo jį mama (2 t., b. l. 21), kurą į automobilį pylė nukentėjusiojo tėvai, o ne pats nukentėjusysis (2 t., b. l. 36), apie paties nuketėjusiojo turėtas materialines išlaidas dėl kelionių nebuvo pateikta jokių įrodymų, todėl šis civilinio ieškovo reikalavimas atmestinas, o asmenys, patyrę išlaidų dėl V. R. vežiojimo į įvairias įstaigas, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

V. R. byloje taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl suplėšytų džinsų 228,80 Lt (66,27 Eur) ir laikrodžio 308 Lt (89,20 Eur), tačiau pripažino, kad įrodymų, kurie patvirtintų jo patirtos turtinės žalos dydį, jis neturi galimybės pateikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad džinsai, kurie buvo suplėšyti, kai jis buvo mušamas ir spardomas kaltinamųjų, buvo pirkti Anglijoje, kurioje buvo maždaug prieš du metus, jie jam kainavo 228,80 Lt (66,27 Eur), teismui pateikti apžiūrėti džinsų negali. Taip pat įvykio metu buvo sudaužytas rankinio laikrodžio stiklas, bei nutraukta laikrodžio apyrankė. Laikrodį įsigijo panašiai tuo pačiu metu, kaip ir džinsus, jį vertina 308 Lt (89,20 Eur). Posėdžio metu, apžiūrėjus nukentėjusiojo pateiktą laikrodį, matyti, kad laikrodžio stiklas yra įskilęs, nutraukta apyrankės dalis, tačiau iš laikrodžio ir likusios apyrankės nusidėvėjimo yra matyti, kad laikrodis buvo naudojamas ilgą laiko tarpą. Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, įvertinęs džinsų įsigijimo ir galimą nešiojimo laiką, laikrodžio nusidėvėjimą, prašomą nukentėjusiojo priteisti sumą mažina, t. y. už džinsus iki 45 Eur, už laikrodį iki 15 Eur.

Taip pat V. R. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamųjų jam priteisti patirtas išlaidas už specialisto išvados pateikimą 80 Lt (23,17 Eur) ir už vaistus 70 Lt (20,27 Eur), kurie buvo skirti jo gydymui. Ir nors įrodymų, kurie patvirtintų jo patirtos turtinės žalos dydį, nukentėjusysis nepateikė, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuketėjusiojo prašymu jam buvo pateikta specialisto išvada (1 t., b. l. 18), teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiuoju, kad jis gydėsi patirtus sužalojimus, padaryta žala yra nusikalstamos veikos pasekmė, todėl šis civilinio ieškovo reikalavimas tenkintinas pilnai.

Neturtinė žala tai asmens išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Pagal bylos duomenis dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam V. R. buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, jis buvo darbingas visą gydymosi laikotarpį, už patirtus sužalojimus AB ,,Lietuvos Draudimas“ jam išmokėjo 600 Lt draudimo išmoką, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis dėl šio įvykio patyrė depresiją, taip pat nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad jo patirti sužalojimai gali turėti ilgalaikių pasekmių ateityje. Tačiau byloje neginčytinai įrodyta, kad V. R. sužalojimai padaryti 15 ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, jam konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės apatiniame voke, kairėje blauzdoje, nugaroje, dešinės ausies kaušelyje, kairės plaštakos nykštyje, odos nubrozdinimai nosyje, viršutinėje lūpoje, nugaroje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje speninėje srityje, krūtinės kairės pusės ir kairės plaštakos nykščio sumušimas, t. y. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 18-20), dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, išvaizdos pokyčius, nepatogumus darbe, mokymosi įstaigoje, todėl pripažintina, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį – šiuo metu kaltinamieji A. Ž. ir E. N. nedirbantys, moksleiviai, E. N. išlaiko jo mama, civilinė atsakovė S. J., viena auginanti sūnų ir gaunanti minimalų darbo užmokestį, šiuo metu dirba tik kaltinamasis H. D.. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus – į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų H. D., A. Ž. ir E. N. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis E. N. yra nepilnametis, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, kaltinamajam tenkanti atlygintinos žalos dalis subsidiariai priteistina iš jo mamos – civilinės atsakovės S. J. ir jo tėvo – civilinio atsakovo R. N., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų sūnus – kaltinamasis E. N. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

H. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti H. D., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti A. Ž., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), neatlygintinai išdirbti 20 val. per 2 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti E. N., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Civilinio ieškovo V. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamųjų H. D., A. Ž. ir E. N. solidariai 103,44 Eur (šimtą tris eurus keturiasdešimt keturis centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

E. N. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, civiliniam ieškovui V. R. priteisti iš kaltinamojo E. N. atstovų pagal įstatymą – civilinių atsakovų S. J. ir R. N. subsidiariai 34,48 Eur (trisdešimt keturis eurus keturiasdešimt aštuonis centus) turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši civilinių atsakovų pareiga pasibaigia, kai jų sūnus E. N. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikrodį, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.