Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo J. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kaltinant J. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams 2023 m. sausio 19 d. perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje J. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas netikro dokumento pagaminimu ir jo panaudojimu, t. y. tuo, kad 2021 m. kovo 1 d. apie 14 val., apie daromą nusikaltimą nežinančiam A. P. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., ten buvusiu kompiuteriu „Samsung HD403LJ“ surinkus tekstą ir daugiafunkcio lazerinio spausdinimo aparatu „Samsung SCX-3200“ A4 formato lape atspausdinus ne mažiau kaip du 2020 m. spalio 28 d. Susitarimo dėl privačios žemės nuomos sutarties Nr. 1, sudarytos 2015 m. spalio 5 d. tarp žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomotojos J. Č. ir nuomininkės A. P. (Privačios žemės nuomos sutarties sudarymo momentu – A.), nutraukimo egzempliorius, jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. kovo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ne mažiau kaip dviejuose šio dokumento, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, egzemplioriuose pasirašė eilutėje „Šalių vardai, pavardės, parašai“ ir padarė rankraštinius įrašus „Pagal įgaliojimą J. P. „Sutinku Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)“, po to, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. kovo 8 d., (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., ne mažiau kaip dviejuose šio dokumento egzemplioriuose pasirašė apie daromą nusikaltimą nežinanti J. Č., tokiu būdu J. P. pagamino netikrą dokumentą; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, J. P. šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent: jo (J. P.) prašymu 2021 m. kovo 8 d. 10.16 val. VĮ Registrų centro Šiaulių filiale, Klientų aptarnavimo grupėje, adresu: Paukščių takas 2, Šiaulių m., apie daromą nusikaltimą nežinantis A. P. pateikė šį žinomai netikrą dokumentą ir minėto netikro dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 5 d. nuomos sutarties tarp nuomotojos J. Č. ir nuomininkės A. P. nutraukimą.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartimi, patenkinus prokurorės prašymą, baudžiamoji byla, kurioje J. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 3 mėnesių terminą.

3. Kaltinamasis J. P. skundu apygardos teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalį byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Kaltinamojo nuomone, teismas priėmė skundžiamą nutartį, neįvertinęs prokurorės prašymo pagrįstumo. Prokurorė nurodė, kad būtina skirti papildomą rašysenos ekspertizę, tačiau nenurodė, kokį dokumentą ruošiamasi tirti, neišdėstė motyvų, kaip dokumentas susijęs su jam (kaltinamajam J. P.) pareikštu kaltinimu.

3.2. Prokurorė nenurodė, kurių proceso dalyvių procesinė padėtis gali pasikeisti. Ikiteisminis tyrimas A. P. ir J. Č. atžvilgiu prokuroro nutarimais buvo nutrauktas, jie byloje apklausti liudytojais. Jeigu prokurorė manė, kad jų statusas vėl gali pasikeisti, savo prašymą turėjo motyvuoti, o teismas privalėjo spręsti dėl prašymo pagrįstumo.

3.3. Prokurorė nenurodė, kokios naujos aplinkybės paaiškėjo iš civilinėje byloje įsiteisėjusių procesinių sprendimų, kurie buvo pateikti į baudžiamąją bylą. Kaltinamasis pažymi, kad jis ne vieną kartą teikdamas prašymus nutraukti jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodė faktines aplinkybes, kurios vėliau buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, todėl prokurorė šias aplinkybes žinojo ir turėjo visas galimybes jas ištirti iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Prašydama grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prokurorė privalėjo nurodyti tas naujas aplinkybes, kad teismas galėtų nuspręsti dėl prašymo pagrįstumo.

3.4. Pasak kaltinamojo, bylos grąžinimas ikiteisminiam tyrimui papildyti dėl to, kad prokuroras galėtų surinkti ir pateikti papildomus įrodymus, yra perteklinis ir netikslingas. Įstatymas numato, kad bylos nagrinėjimo metu teismas pats turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame – penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (BPK 287 straipsnis). BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus ir tokiu būdu pašalinti byloje esančius trūkumus ar neaiškumus. Todėl ir rašysenos ekspertizę teismas gali paskirti, jei tam būtų pagrindas.

3.5. Skundžiama nutartimi pažeidžiamos kaltinamojo teisės ir teismo pareiga per kiek įmanoma trumpesnį laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą. Skundžiama nutartis, kaltinamojo nuomone, priimta nesant nei procesinio, nei faktinio pagrindo, tokios nutarties palikimas galioti lemtų nepagrįstą baudžiamojo proceso vilkinimą ir suponuotų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Kaltinamasis pažymi, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu tęsiasi daugiau kaip 2 metus, nors jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė. Bylos perdavimas prokurorei dar labiau užvilkins bylos nagrinėjimą, bus pažeisti proceso ekonomiškumo ir greitumo, teisės į teisingą teisinį procesą bei nekaltumo prezumpcijos principai.

4. Atsiliepimu į kaltinamojo J. P. skundą nukentėjusiosios A. Š. įgaliotoji atstovė advokatė Rasa Stankauskienė prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Prokurorė teismo posėdyje motyvavo savo prašymą, nurodydama, kodėl kilo būtinybė papildyti ikiteisminį tyrimą ir kas lėmė būtinumą atlikti dokumentų bei rašysenos ekspertizę, be to, pažymėjo ir tai, kad dėl šio papildomo tyrimo gali pakisti bet kurio proceso dalyvio procesinė padėtis. Įgaliotosios atstovės nuomone, prokurorės prašymas buvo motyvuotas, todėl teismas pagrįstai jį tenkino. Skundžiama nutartimi nustatytas 3 mėnesių terminas ikiteisminiam tyrimui papildyti nėra toks, kuris leistų tvirtinti, kad pažeidžiamas proceso ekonomiškumo ir greitumo principas, vilkinamas baudžiamasis procesas. Dėl šios priežasties nepagrįsti kaltinamojo skundo argumentai dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo.

4.2. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo trūkumai perduodant bylą prokurorui gali būti pašalinti per gana trumpą laiką ir greičiau, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu. Tai užtikrintų kaltinamojo teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo jis yra kaltinamas, be to, teismui nereikėtų perimti kaltintojo funkcijos ir teismo posėdyje atlikti tyrimo veiksmus, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamą kaltinimą. Toks teismo sprendimas orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimą prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties užtikrinimą. Toks procesinis sprendimas ir prokuroro įpareigojimas visiškai atitinka Konstitucijoje apibrėžtą aktyvaus teismo modelį ir valstybės kaltinimą palaikančio prokuroro įgaliojimus.

Kaltinamojo J. P. skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 3 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, prokuroro prašymu, byla gali būti perduota jam ikiteisminiam tyrimui papildyti. BPK nenumato, kokioms aplinkybėms esant prokuroras, būdamas atsakingas už tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą, nagrinėjimo teisme metu gali prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro, kaip ir bet kurio kito prašymą pateikusio bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, prašymas turi būti konkretus ir motyvuotas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą teisme, gavus prokuroro prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, teismas turi spręsti, ar tai yra tikslinga, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas. Ikiteisminio tyrimo organizavimas yra prokuroro prerogatyva, todėl jo teisė prašyti grąžinti bylą tyrimui papildyti iš esmės neturėtų būti varžoma, esant pagrindui.

6. Kaip matyti iš 2023 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo, prokurorė savo prašymą grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti motyvavo tuo, kad civilinėje byloje pagal ieškovės (šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios) A. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. P., J. P., J. Č. dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį ir naujos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais (sprendimas atmesti patikslintą ieškinį įsiteisėjo 2023 m. gegužės 17 d.) buvo nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės dėl 2020 m. spalio 28 d. susitarimo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį pasirašymo. Į šią civilinę bylą buvo pateiktas rankraštinis 2020 m. spalio 28 d. susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada jis surašytas: anksčiau už spausdintą dokumentą (susitarimą dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo) ar vėliau. Be to, nebuvo tiriama, kas surašė pirmiau nurodytą rankraštinį susitarimą ir padarė įrašus ranka spausdintame šio dokumento variante – J. P. ar kitas asmuo. Prokurorė pažymėjo, jog tam, kad šios aplinkybės būtų nustatytos, reikalingos specialios žinios, t. y. būtina atlikti dokumentų ir rašysenos tyrimą. Dėl šio papildomo tyrimo, pasak prokurorės, gali pasikeisti proceso dalyvių procesinė padėtis.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, prokurorės prašymas, priešingai, nei tvirtina kaltinamasis, yra motyvuotas, jame aiškiai išdėstytos aplinkybės, lėmusios būtinybę papildyti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kokių būtent aplinkybių nustatymui reikalingas tyrimas ir kokius dokumentus būtina papildomai tirti. Kaltinamasis skunde teigia, jog prokurorė, nurodydama apie procese dalyvaujančių asmenų procesinės padėties galimą pasikeitimą, aiškiai neįvardijo, kurių proceso dalyvių padėtis gali pasikeisti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad prokurorė, teikdama prašymą dėl baudžiamosios bylos grąžinimo tyrimui papildyti, objektyviai negalėjo įvardyti šių ikiteisminio tyrimo dalyvių, nes galimas jų procesinės padėties pasikeitimas priklauso nuo specialiųjų žinių reikalaujančio tyrimo (jo rezultatų), kuris prokurorės prašymo pateikimo metu nebuvo atliktas. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, siekdamas sudaryti sąlygas išnaudoti visas įrodinėjimo priemones procese, pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes, atlikus prokurorės nurodytus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali būti surinkti kiti papildomi įrodymai, siekiant išsamaus ir nešališko bylos išnagrinėjimo teisme. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį būtent prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, todėl, jau perdavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui, tačiau pastebėjęs, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, ar bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prokuroras turi teisę prašyti bylą nagrinėjančio teismo grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti. Netenkinti tokio prašymo pirmosios instancijos teismas galėtų tik tokiu atveju, jei prašymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir nesusijęs su nagrinėjama byla. Tokių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju nenustatyta. Šioje baudžiamojoje byloje prokurorės prašymas yra pagrįstas teisminio bylos nagrinėjimo duomenimis, susijęs su nagrinėjama byla ir jį teisėtai bei pagrįstai tenkino pirmosios instancijos teismas.

8. Kaltinamasis skunde teisingai nurodo, kad pagal BPK 287 straipsnį bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, jog būtent prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą (Konstitucijos 118 straipsnis, BPK 164 straipsnio 1 dalis). Teismui pačiam atliekant prokurorės nurodytus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prokuroro pareiga tinkamai parengti bylos medžiagą nepagrįstai būtų perkelta teismui. Be to, baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorei šiuo konkrečiu atveju užtikrintų kaltinamojo teisę nuo pat teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o teismui nereikėtų perimti kaltintojo funkcijos ir teisiamajame posėdyje atlikti tyrimo veiksmus, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras.

9. Sutiktina su kaltinamojo J. P. skundo argumentu, jog įstatymas įpareigoja prokurorą, teismą vadovautis greito proceso principu (BPK 1, 2 straipsniai) ir kaltinamasis turi teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnis). Tačiau kiekvienoje byloje turi būti išlaikytas balansas tarp proceso greitumo bei jo išsamumo, kaltinamojo teisė į greitą baudžiamąjį procesą turi būti derinama ir su išsamiu, visapusišku bylos aplinkybių nustatymu ir išnagrinėjimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad greitumas tėra tik vienas teisingo proceso sudėtinių elementų. „Greito“ proceso vardan neturi būti aukojamas tinkamas baudžiamosios bylos išsprendimas (Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką baudžiamosiose bylose (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) analizė. Teismų praktika, 2011). Todėl vien tai, kad baudžiamajame procese, priėmus sprendimą grąžinti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, bus (yra) atliekami papildomi tyrimo veiksmai, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, nelaikytina nei proceso operatyvumo ir greitumo principų, nei kaltinamojo skunde deklaruojamų nekaltumo prezumpcijos ir kaltinamojo teisės į teisingą teismo procesą principų pažeidimu.

10. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.