Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-273-408/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
1-273-408/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
A. V., K. K., P. S.
Advokatai
Vytautas Sirvydis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-273-408/2018Teisminio proceso Nr.1-01-1-11889-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.4; 1.2.26.2; 2.1.16.1.9; 2.1.15.3.3.5; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,nukentėjusiems A. V., K. K., P. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. pagal prokurorės naujai patikslintą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra, būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini) Kauno r., 2017-03-11, apie 19.10 val., atvykusius greitosios medicinos pagalbos brigados narius A. V., K. K. ir P. S. išplūdo necenzūriniais žodžiais, ranka sudavė per A. V. laikomą segtuvą, žodžiu grasino nušauti, sugriebė P. S. už drabužių, o P. S. jį atstūmus, nuėjo į balkoną, sakydamas, kad juos sušaudys, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmė orinį šautuvą, apie 19.30 val. išėjo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r., rankoje laikydamas ir mosikuodamas oriniu šautuvu, nukreipė jį į A. V., K. K. ir P. S. pusę, vartojo necenzūrinius ir grasinamojo pobūdžio žodžius, ėjo link boilerinės, tokiu būdu grasinimais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nurodoma, kad M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusių A. V., K. K., P. S. ir liudytojos I. B. parodymais, protokolu-pareiškimu, specialisto išvada.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2017-03-11, 19 val., dėl didelių kojos skausmų, jam jo mama V. L. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tarp jo ir atvykusių medikų, kuriuos buvo matęs anksčiau, įvyko konfliktas, kurį išprovokavo patys nukentėję, kadangi jie nenorėjo jam suteikti kvalifikuotos medicininės pagalbos. Jam labai skaudėjo koją, jis apie tai pasakė gydytojai, kuri jam pasakė, kad jis apsimetinėja, liepė daugiau jų nekviesti ir negaišinti jų laiko. Suprato, kad medikai nenori jam padėti, todėl atsistojo, kad pats važiuotų į ligoninę ir jam atrodo, kad vairuotojas jį pastūmė, jis nukrito į fotelį ir užsigavo koją. Tada antrą kartą bandė atsistoti nuo fotelio ir vairuotojas jį vėl pastūmė. Tada jis pasakė medikams, kad jie išeitų iš jo namų, jog nenori jų matyti, kad juos susiras ir atleis iš darbo. Savo bute jis nukentėjusiems negrasino, ant jų nešaukė, tik kalbėjo pakeltu tonu. Nukentėję į laiptinę išėjo su jo mama. Tada jis nusprendė pats važiuoti į ligoninę savo automobiliu. Pasiėmė iš spintos orinį šautuvą ir nusileido į kiemą. Šautuvą be šovinių pasiėmė iš spintos tam, kad medikai pamatytų ir jis saugiai nueitų iki savo automobilio. Išėjęs į kiemą ėjo link savo automobilio. Šautuvas buvo nuleistas vamzdžiu į žemę. Prie automobilio jį pasivijo K. K. ir P. S.. Tuo metu jis jau buvo atsirakinęs savo automobilį. Pamatęs nukentėjusius, jis užmetė savo šautuvą ant automobilio stogo, kad jie jo nepultų ir nesužeistų jam kojos. Nežiūrint į tai, jis buvo grubiai sulaikytas, nors prašė, kad jam nesužeistų kojos. Tuo metu į kiemą išėjo jo namo kaimynas P. P., kurio jis paprašė pagalbos. Tada medikai jį paleido. Jis vėl paprašė, kad jie nuvežtų jį į ligoninę, tačiau jie pasakė, kad jis apsimetinėja, kad jam reikia gydytis galvą, o ne koją, pasakė, kad jis yra girtas. Jis įsėdo į jų automobilį, jie pasakė, kad niekur jo neveš ir laukė policijos. Būdamas kieme jis nukentėjusiems negrasino, nekeikė jų. Paaiškino, kad nukentėję šautuvo iš jo neatėmė, jis pats jį numetė ant savo automobilio stogo.

Nukentėjusi A. V. parodė, kad 2017-03-11 ji dirbdama Kauno rajono Greitosios medicinos pagalbos specialiste, kartu su vairuotoju paramediku K. K., skubios medicinos pagalbos praktikante I. B. ir praktiką atlikusiu karo paramediku P. S., pagal iškvietimus vyko pas ligonius. Apie 19.10 val. pagal iškvietimą nuvyko į Kauno r., (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad iškvietimas buvo dėl to, jog asmeniui skaudą koją. Į namo laiptinę įėjo ji, I. B. ir P., o K. K. liko automobilyje. Antrame – trečiame aukšte juos pasitiko kaltinamojo mama ir įspėjo, kad pacientas yra piktas, agresyviai elgiasi, nes jam labai skauda. Tada ji prisiminė, kad anksčiau jau yra buvusį pas tą patį pacientą M. L., kuris tada išvadino ją visokiais žodžiais, aiškino, kad jam medikai nieko nepadeda. Jie visi įėjo į butą. M. L. kambaryje sėdėjo fotelyje ir nekreipė į juos dėmesio. Kaltinamasis buvo piktas, pasakė, kad pats greitosios nekvietė, kad juos iškvietė mama. Tada ji pasakė, kad jei jam nereikia medicininės pagalbos, ji vis tiek privalo užpildyti iškvietimo dokumentus, o jis juos turi pasirašyti. Tada M. L. pradėjo keiktis, pavadino ją necenzūriniu žodžiu, sakė, kad medikus užmušti maža, kad medikai nieko nedaro, nieko nepadeda. Taip kalbėdamas jis atsisuko į ją ir kumščiu trenkė į jos rankose laikomą dokumentų segtuvą. Segtuvas nukrito ant grindų ir pabiro popieriai. Tada ji pasakė I. B. eiti į automobilį ir iškviesti policijos pareigūnus. P. S. bandė kaltinamąjį sudrausminti, tačiau M. L., įžeisdamas jį necenzūriniu žodžiu, paklausė ką jis iš vis čia daro ir griebė jį už atlapų. P. S. išsilaisvino, o M. L. pasakė „dabar tai sušaudyt jus reikia, sušiktus medikus“. Po šių žodžių M. L. skubiu žingsniu nuėjo į balkoną, o jo mama pasakė „dabar tai jau bus baisu“ ir išbėgo iš buto pro duris. Tada ir ji su P. S. išėjo iš buto, nes jau iš anksčiau suprato, kad kaltinamasis yra konfliktiška asmenybė. Jiems išėjus į kiemą, kur stovėjo automobilis, iš buto, rankoje laikydamas šautuvą, išėjo kaltinamasis. Jis jiems šautuvu grasino, tačiau ekipažo vyrai šautuvą iš jo atėmė. 2017-03-11 buvo sutrikdytas jos darbas, ji buvo išsigandusi dėl savo gyvybės.

Nukentėjęs P. S. parodė analogiškai, kaip ir A. V., papildydamas, kad 2017-03-11, apie 19.10 val., atlikdamas praktiką ir dirbdamas pamainoje kartu su medike A. V., praktikante I. B. ir vairuotoju paramediku K. K., gavo iškvietimą vykti adresu Kauno r., Akademija, (duomenys neskelbtini) Jam šis adresas jau buvo girdėtas, nes tuo adresu jis jau buvo nuvykęs prieš pusantros savaitės. Vykdamas pirmą kartą, iš kolegų girdėjo, kad ten yra probleminis pacientas – neprognozuojamas asmuo, su neadekvačiais reikalavimais. Pirmą kartą tas vaikinas su juo bendravo normaliai, elgėsi neagresyviai, aiškino, kad jam labai skauda koją po traumos, trūkusios Achilo sausgyslės. Tada pacientui buvo suleisti nuskausminamieji vaistai.

Nukentėjęs K. K. parodė, kad 2017-03-11, apie 19.10 val., jam dirbant pamainoje vairuotoju paramediku, kartu su slaugytoja A. V., karo paramediku kursantu P. S. ir praktikante I. B., pagal iškvietimą atvyko pas pacientą M. L., gyvenantį Kauno r., (duomenys neskelbtini). Jis pas šį asmenį vyko pirmą kartą, bet iš kolegų girdėjo, kad jis per metus greitąją medicininę pagalbą yra kvietęs apie keturis kartus, jį žino beveik visi greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. Jis liko laukti greitosios medicininės pagalbos automobilyje, o A. V., P. S. ir I. B. nuėjo pas ligonį. Už kelių minučių grįžo I. B., kuri paprašė iškviesi policiją. Maždaug už 15 min. grįžo A. V. ir P. S.. Jie papasakojo, kad M. L. iš karto pradėjo grasinti, keiktis, atsisakė pagalbos, paprašytas pasirašyti, kad atsisako pagalbos, trenkė per dokumentų segtuvą ir pasakė „tuoj aš visus jus iššaudysiu“. Jis dispečerinės paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus. Maždaug už 10 minučių iš laiptinės į kiemą su šautuvu rankose išėjo ir pats M. L.. Kaltinamasis pradėjo grasinti, kad juos nušaus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tada jis su P. S. iš kaltinamojo atėmė šautuvą ir jį sulaikė. Jis nukentėjo nuo M. L. grasinimų, kadangi buvo sutrikdytas jo darbas, jis išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės.

Liudytoja I. B. parodė, kad 2017-03-11 ji atliko praktiką Kauno rajono Greitosios medicinos pagalboje kartu su vairuotoju paramediku K. K., skubios medicinos pagalbos specialiste A. V. ir praktiką atlikusiu karo paramediku P., kurio pavardės neatsimena ir vyko pagal iškvietimus pas ligonius. Apie 19.10 val. pagal iškvietimą nuvyko į Kauno r., (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso neatsimena. Atsimena, kad iškvietimas buvo dėl to, jog asmeniui skaudą koją. Į namo laiptinę įėjo ji, A. ir P., K. liko automobilyje. Antrame – trečiame aukšte juos jau pasitiko moteris, prisistačiusi paciento mama, vardo, pavardės nepasakė ir įspėjo, kad pacientas yra agresyvus, agresyviai elgiasi, kad jam labai skauda. Jie visi įėjo į butą, pacientas kambaryje sėdėjo fotelyje. Ji matė, kad pacientas yra susinervinęs, sugniaužęs kumščius, tylėjo. Pacientas burbtelėjo, kad jam pagalba nereikalinga, kas šis nekvietė, kad kvietė mama. A. pasakė, kad jei jam nereikia pagalbos, tuomet tegul pasirašo ir jie išeis. A. davė vaikinui segtuvą su dokumentais. Ji matė, kaip pacientas kumščiu iš apačios trenkė į dokumentų segtuvą ir taip visus dokumentus išmušė A. iš rankų. A. jai pasakė, kad nieko čia nebus, kad ji eitų į apačią ir pasakytų K., kad iškviestų policiją. Ji išėjo, priėjusi prie automobilio paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Ji girdėjo kaip K. dispečerinei sakė, kad reikia policijos. Ji liko stovėti prie automobilio, kai po keleto minučių prie automobilio priėjo A. ir P.. Jie pasakė, kad pacientas pradėjo grasinti, sakė, kad visus iššaudys, kad jo mama spruko pro duris, o paskui ją išėjo A. su P..

Liudytojas P. P. parodė, kad gyvena Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) 2017-03-11 grįžęs į namus namo kieme pamatė stovintį greitosios pagalbos automobilį. Būdamas savo bute jis per langą pamatė iš laiptinės išeinantį savo kaimyną M. L., kuris rankoje turėjo daiktą panašų į šautuvą, kurį laikė vamzdžiu į žemę. Tada jis nusileido į kiemą, kuriame buvo medicininės pagalbos medikai, kurie ginčijosi su M. L. dėl medicininės pagalbos suteikimo. Matė, kaip vienas iš nukentėjusių nuo M. automobilio stogo paėmė anksčiau matytą ginklą. Po to, atvyko policijos pareigūnai.

Liudytoja V. P. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynė. 2017-03-11, tikslios valandos neprisimena, jai paskambino kaimynė V. L. ir pasakė kad ji savo sūnui M. L. dėl kojos skausmų iškvietė Greitąją medicinos pagalbą, o atvykę medikai iškvietė Mindaugui policijos pareigūnus. Tada ji nuėjo į namo kiemą, kuriame matė verkiančią V. L. ir medikų automobilyje sėdinti M. L.. Visą laiką, kai ji matė M. L., jis nerėkavo, nešūkavo, medikams negrasino. Mindaugas prašė palydėti jį į medicinos įstaigą.

Liudytoja V. L. parodė, kad 2017-03-11, apie 18 val. jai paskambino sūnus M. L. ir paprašė pas jį atvažiuoti, nes jam labai skauda koją. Ji nuvyko pas sūnų į namus, kur iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitoji pagalba atvažiavo po 10-15 minučių. Ji įleido medikus į laiptinę, matė, kad atvyko keturi medikai - dvi moterys ir du vyrai, jų pareigų nežino. Eidama iki buto ji pasakė medikams, kad jos sūnui M. L. atlikta kojos periferinio nervo operacija ir jam labai skauda koją, prašė, kad jie suleistų jam vaistų nuo skausmo, taip pat prašė, kad jie būtų supratingi. Gydytoja jai atsakė, kad ji pati viską žino ir, kad jie čia atvažiuoja ne pirmą kartą. Po to jie visi kartu nuėjo į butą, kur kambaryje ant fotelio sėdėjo M. L.. M. staigiai stojosi ir stodamasis ranka užkliudė gydytojos popierius, jie pabiro ant žemės. Vienas iš vyriškių M. pastūmė, po to jis vėl atsisėdo ant fotelio. Gydytoja iš karto pasakė, kad reikia kviesti policiją. Tada M. pasakė medikams, kad jei jie nesugeba dirbti šio darbo, tai tegul visai nedirba, prašė jų išeiti iš buto. M. ėjo į kitą kambarį, nieko medikams daugiau nesakė.

Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip pacientą, jam buvo dideli neuralginiai skausmai. Skausmo klinika jam buvo paskyrusi stiprius vaistus. Kiek atsimena, tai buvo lamiktalis, gabopentinas, ibuprofenai, kažkas su morfijumi, bet pavadinimų neprisimena. Šalutinis poveikis aprašomas vaisto anotacijoje. Ar gabopentinas veikia asmens psichiką, reikia taip pat pasižiūrėti vaisto anotacijoje. Vaisto anotacijoje šalutinis poveikis aprašytas labai aiškiai, o „Gabapentin Actavis“, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, t. y. pyktį aplinkiniams, sumišimą, nuotaikų kaitą, depresiją, nerimą, nervingumą, negalėjimą mąstyti, traukulius, kalbos ir koordinacijos sutrikimus, refleksų sustiprėjimą, susilpnėjimą arba išnykimą, atminties, miego sutrikimus, galvos skausmą.

Iš 2017-03-11 protokolo-pareiškimo, matyti kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2017-03-11 įvykio (b. l. 1-2).

Iš 2017-03-14 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvados Nr.20-IS1-327 (10.1), matyti, kad pneumatinis šautuvas, paimtas iš M. L. 2017-03-11 Kauno r., (duomenys neskelbtini) yra nešaunamasis ginklas. Tai pramoninės gamybos, graižtvinis, 5,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas, skirtas šaudyti 5,5 mm kalibro kulkomis. Priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams (b. l. 10).

Išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas negali prieiti prie kategoriškos išvados, kad kaltinamojo M. L. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti M. L. parodymai, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti, todėl pagal BK 284straipsnį M. L. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 284 straipsnio taikymas.

Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių - kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais -baudžiamosios teisės priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai.

Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Įžūlūs elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.

Pagal prokurorės naujai patikslintą kaltinimą, M. L. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra, kad būdamas savo namuose, atvykusius greitosios medicinos pagalbos brigados narius A. V., K. K. ir P. S. išplūdo necenzūriniais žodžiais, ranka sudavė per A. V. laikomą segtuvą, žodžiu grasino nušauti, sugriebė P. S. už drabužių, o P. S. jį atstūmus, nuėjo į balkoną, sakydamas, kad šiuos sušaudys. Be to, jis kaltinamas dar ir tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką paėmė orinį šautuvą ir išėjo į kiemą, kur rankoje laikydamas ir mosikuodamas oriniu šautuvu, nukreipė jį į A. V., K. K. ir P. S. pusę, vartojo necenzūrinius ir grasinamo pobūdžio žodžius, ėjo link boilerinės, tokiu būdu grasinimais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nustatyta, kad M. L. 2016-07-29 patyrė traumą buityje, stiklas perpjovė jo dešinės kojos Achilo sausgyslę ir įpjovė kojos nervą. Tą pačią dieną buvo atlikta operacija LSMU Ortopedijos traumatologijos skyriuje. Operacijos metu buvo susiūta Achilo sausgyslė, o nervo pažeidimas dėl nežinomų priežasčių, nebuvo sutvarkytas. M. L. kentė didelius skausmus. Kai skausmas būdavo nepakeliamas, jis kreipdavosi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinę ligoninę Kauno klinikas, Skubios pagalbos skyrių. Apie skausmą taip pat jis visuomet sakė ir operavusiam gydytojui, pastoviai konsultavosi klinikoje (duomenys neskelbtini) privačiame neurologės R. J. kabinete. 2016-09-03 M. L. antrą kartą nutrūko tos pačios kojos Achilo sausgyslė. Operacija atlikta 2016-10-04. 2016 m. spalio mėn. pabaigoje pooperacinė žaizda supūliavo. Persirišti žaizdą M. L. jo mama V. L. kasdien veždavo į VŠĮ Respublikinę Kauno ligoninę. Žaizda negijo, todėl 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje buvo kreiptasi į LSMU Sporto medicinos kabinetą, tačiau gydytojai vis tiek pasakyti negalėjo kodėl labai skauda koją, skausmo priežastis nebuvo nustatyta. Jokie vaistai, paskirti gydytojų nuo skausmo, nepadėdavo. Iš reabilitacijos centro jam teko išvykti, nes skausmas buvo nepakeliamas. Jis ir toliau nesėkmingai ieškojo skausmo priežasties, kreipėsi į įvairius specialistus, ne kartą teko kviesti greitąją pagalbą. M. L. gydytojų prašydavo, kad jį paguldytų į ligoninę ir tirtų skausmo priežastį. Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje jam buvo suleisti vaistai „Doloblok", kurie buvo veiksmingi, bet jų poveikis buvo trumpalaikis. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje jam išrašė siuntimą į Skausmo kliniką, kur buvo suleisti vaistai nuo skausmo. 2017-01-14 ar 2017-01-15 M. L. buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Po vaistų suleidimo skausmas nenurimo. Jis buvo nuvežtas į Raudonojo kryžiaus priimamąjį, kur nustatė ūmius nervo pakitimus. Pažeisto nervo operacija atlikta 2017-01-27 LSMUL Kauno klinikų Galvos smegenų chirurgijos skyriuje. Rastas įpjautas nervas.

Pažymima, kad bet koks skausmas, tai nemalonus jausmas, fizinė ar dvasinė kančia. Ilgalaikis skausmas sukelia fiziologinių parametrų pakitimus. Neuropatinis skausmas atsiranda, kai pažeidžiama nervų sistema, t. y. patys nervai. Šį skausmą būtina nuslopinti, nes jam užtrukus, sutrinka emocijos, atsiranda bloga nuotaika, nerimas, baimė, blogėja atmintis, atsiranda nuovargis, nukenčia darbingumas, susiaurėja žmogaus interesų ratas, jis save izoliuoja nuo aplinkinių, nes jam blogai, po to pati visuomenė jį izoliuoja.

Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje pirmiausia būtina atsižvelgti į kontekstą, kuriame reiškėsi M. L. pykčio proveržis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad asmuo, veikė apimtas nepakeliamo skausmo ir šalutinio vaistų poveikio, todėl jis negali būti pripažintas veikęs tiesiogine tyčia BK 284 straipsnio požiūriu, nes ši veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, šiuo atveju kaltinamojo būklė tiek dėl nepakeliamo skausmo, tiek ir dėl vartojamų vaistų poveikio, eliminuoja jam inkriminuojamos veikos subjektyviuosius požymius. Kaltinamasis veikė turėdamas vienintelį tikslą - siekė apsisaugoti nuo nepakeliamo skausmo, sumažinti savo fizines kančias. Toks jo siekimas neperžengė ribų, būtinų baudžiamajai atsakomybei kilti, nesutrikdė visuomenės rimties ir viešosios tvarkos.

Konstatuotina, kad M. L. inkriminuoti veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, jie truko neilgai, nebuvo padaryta žala, dėl kaltinamojo veiksmų nebuvo kilęs realus pavojus aplinkiniams ar aplinkai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, veiksmas vyko kaltinamojo bute, o vėliau namo kieme. Svarbu ir tai, kad be pačių nukentėjusiųjų ir kaltinamojo bei jo motinos V. L. daugiau asmenų bute nebuvo ir nėra jokių duomenų, kad įvykio metu ten jų galėjo būti. Konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusių, namo kieme matė į įvykį sureagavusi medikų ekipažo narė I. B. ir liudytojai P. P. ir V. P., t. y. pašaliniai asmenys, tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie nebuvo šokiruoti ar neigiamai reagavę į kaltinamojo veiksmus. Taip pat nustatyta, kad konfliktas tiek bute, tiek ir namo kieme truko trumpai, tęsėsi ne ilgiau 20 minučių. Kitų asmenų, mačiusių konfliktą, nebuvo, todėl jis niekam negalėjo sukelti didelio išgąsčio, nebuvo kilusi sumaištis ar nutrauktas žmonių darbas. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą.

Esminė aplinkybė yra ir ta, kad, kaip jau buvo paminėta, norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokia, jog jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numano, kad dėl jo veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir tokių pasekmių nori. Gi šiuo atveju akivaizdu, kad M. L. siekė ne sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį, ar demonstruoti nepagarbą aplinkai, o sprendė asmeninio pobūdžio konfliktą, norėjo pamokyti atvykusius medikus dėl jų netinkamo gydymo, turėjo asmeninių paskatų. Tokiu būdu konstatuojama, kad nors įvykio metu M. L. nukentėjusių atžvilgiu elgėsi įžūliai, tačiau jo veiksmai neperžengė privataus konflikto ribų ir jo veiksmais viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta. Taigi, neatsirado BK 284 straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos padariniai – visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyti.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir išanalizavęs priežastis, dėl kurių kilo konfliktas, teismas priėjo prie išvados, kad ne visi veiksmai, kuriais yra kaltinamas M. L., vyko viešoje vietoje. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. L. ir į kurį jo mama iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą, teismo nuomone, negali būti laikomas vieša vieta, o atvykę greitosios medicinos pagalbos ekipažo nariai, negali būti laikomi aplinkiniais asmenimis ar visuomene, atsitiktinai esančiais privačioje nuosavybėje.

Teismas, atsižvelgdamas į šias bylos aplinkybes, konstatuoja, kad M. L. nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties. Konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys. Duomenų apie tai, kad M. L. būtų siekęs aplinkiniams demonstruoti nepagarbą, o savo veiksmais sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, byloje nėra. Taigi tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015). Konstatuotina, kad M. L. inkriminuoti veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai ir nebuvo padaryta žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 nutarimas Nr. 40) nurodoma, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismas vertina įrodymų visumą vadovaudamasis visapusišku ir objektyviu ištyrimu, vidiniu savo įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nukentėję prašė priteisti iš kaltinamojo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamojo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusių civiliniai ieškiniai nenagrinėtini ir teisė pareikšti ieškinius paliekama civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 299 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 - 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. L., kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusių A. V., P. S. ir K. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktinius įrodymus – pneumatinį šautuvą, saugomą Kauno rajono PK (Kvitas B, 2017-03-22 serija BBB Nr. 0046343), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti M. L., o pateiktas dokumentų kopijas, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas