- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-26
- Bylos Nr.
- A-575-644-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- L. R. A., R. V., V. G. U.
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Vitalijus Guntis
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. R. A., R. V. , V. G. U. ir jos atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą ir prašymą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. R. A., R. V. , V. G. U. dėl termino atnaujinimo, sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. V. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas atnaujinti praleistus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į seneliui B. V. priklausiusią 4,28 ha žemę Kauno apskrityje, Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Gineitų kaime, ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku, taip pat prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 52/20917 ir 2006 m. birželio 16 d. įsakymą Nr.02-05-7236 dėl V. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę.
Pareiškėjas ir jo advokatas paaiškino, kad iki 2006 metų gegužės mėnesio buvo įsitikinęs, jog senelio B. V. žemė priklausė dėdei V. V. . Jį klaidino dėdės dukterų tvirtinimas, kad žemė priklausė tik vienam B. V. sūnui - V. V. . Apie skundžiamus aktus sužinojo iš atsakovo 2006 m. liepos 12 d. rašto. Skundžiami aktai nepagrįsti, nes pažeidė jo, kaip pretendento teisę, pretenduoti į nuosavybės atkūrimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė netenkinti pareiškėjo skundo ir prašymo, paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir dokumentus patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 52/20917 ir 2006 m. birželio 16 d. įsakymą Nr.02-05-7236, nes šie aktai priimti nepažeidžiant jokių teisės aktų reguliuojančių nuosavybės atkūrimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys prašė netenkinti pareiškėjo prašymo ir paaiškino, kad niekada pareiškėjo neklaidino dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio B. V. žemę. Pareiškėjo dėdė V. V. ne kartą pareiškėjui aiškino, kad jis taip pat gali atkurti nuosavybės teises į senelio B. V. žemę, tačiau pareiškėjas tuo metu teigė, kad jam žemės nereikia.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų advokatas prašė netenkinti pareiškėjo prašymo ir skundo, nes pareiškėjas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo aplinkybių. Tretieji suinteresuoti asmenys tvirtina priešingai nei pareiškėjas, kad pareiškėjo neklaidino, pareiškėjas seniai žinojo apie galimybę atkurti nuosavybės teises. Skundžiami aktai teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. bei piliečiams, kurie padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turintiems pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti praleistus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į jo seneliui B. V. priklaususią 4,28 ha žemę Kauno apskrityje, Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Gineitų kaime, ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku. Prašymą atkurti nuosavybės teises į minėto savininko žemės sklypą 1991 m. spalio 18 d. buvo padavęs pareiškėjo dėdė V. V. , buvusio nekilnojamo turto savininko B. V. sūnus. Šiame prašyme V. V. įpėdiniu buvo nurodęs brolio Stasio, mirusio 1972 metais, sūnų, t.y. pareiškėją. Pareiškėjas nebuvo padavęs prašymo ir kitų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui. Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 52/20917 ir 2006 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.02-05-7236 V. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į B. V. 4,28 ha valdytą žemę, Kauno apskrityje, Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Gineitų kaime. Nuosavybės teisės į B. V. valdytą 8,34 ha žemę, Kauno apskrityje, Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Gineitų kaime, atkurtos ankstesniais sprendimais.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujintini. Teismas nurodė, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą pasinaudojo šia teise, tačiau pareiškėjo nurodytą priežasį, dėl kurios jis praleido terminus pateikti prašymą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus - giminaičių klaidinimas, kad žemė priklausė tik vienam B. V. sūnui - V. V. , nelaikė pagrįsta ir svarbia priežastimi, kuri nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir buvo kliūtimi laiku, tiesiogiai ar per atstovą pateikti prašymą ir kitus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas daugiau nei dešimt metų nuo nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo pradžios, t.y. nuo 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo, nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimu į turtą į kurį pretenduoja, ir neatliko jokių aktyvių veiksmų. Teismas nurodė, kad per minėtą laikotarpį pareiškėjas turėjo realią galimybę, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, pateikti prašymą ir reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, pareiškėjo nurodyta priežastis, kad jį klaidino dėdės V. V. dukros, t.y. tretieji suinteresuoti asmenys, nepagrįsta jokiais įrodymais. Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje neigė klaidinę pareiškėją ir nurodė, kad jų tėvas V. V. ne kartą pareiškėjui aiškino, kad jis taip pat gali atkurti nuosavybės teises į senelio B. V. žemę.
Sprendime konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 52/20917 ir 2006 m. birželio 16 d. įsakymą Nr.02-05-7236, kuriais pareiškėjo dėdei V. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į pareiškėjo senelio B. V. 4,28 ha valdytą žemę, Kauno apskrityje, Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Gineitų kaime. Pareiškėjo nurodytus argumentus, kad atsakovas neturėjo teisės priimti ginčijamų sprendimų iki pareiškėjas pasinaudos restitucijos teise kreipdamasis į teismą dėl praleistų terminų atnaujinimo prašymui ir kitiems dokumentams paduoti, teismas pripažino teisiškai nepagrįstais. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nenumatyta jokių normų, įpareigojančių atsakovą nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo iki galimi pretendentai pasinaudos šio įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymui ir dokumentams pateikti atnaujinimo. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis įpareigoja atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo per šešis mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Priešingu atveju, būtų stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, pažeidžiant asmenų, kurie įstatymo nustatytais terminais ir tvarka padavė prašymus ir kitus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos įpareigoja atkurti nuosavybės teises tik tiems asmenims, kurie norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą ir dokumentus, patvirtinančius jų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse asmenims suteikta teisė, kreiptis į teismą dėl praleistų terminų atnaujinimo, nereiškia, kad sprendimai, kuriais nuosavybės teisės teisėtai atkurtos kitiems asmenims, pateikusiems prašymus ir kitus dokumentus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, turi būti naikinami dėl to, kad pareiškėjui būtų užtikrinama teisė į nuosavybės atkūrimą. Tačiau šios teisės įgyvendinimas galimas tik atnaujinus praleistus terminus dokumentams pateikti ir šiuos dokumentus pateikus teisės aktuose nurodytoms institucijoms. Skundžiamų aktų priėmimo metu pareiškėjas neturėjo teisės į nuosavybės atkūrimą, nes teismas nebuvo priėmęs sprendimo atnaujinti pareiškėjo praleistus terminus pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises ir kitiems dokumentams, patvirtinantiems pareiškėjo nuosavybės teises ir giminystės ryšį.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atnaujinti praleistus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į seneliui B. V. priklaususią 4,28 ha žemę Kauno apskrityje, Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Gineitų kaime, ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku, bei panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 52/20917 ir 2006 m. birželio 16 d. įsakymą Nr.02-05-7236 dėl V. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apie tai, kad žemė priklausė seneliui B. V. , sužinojo tik 2006 m. gegužės mėnesį, iki tol buvo įsitikinęs, kad žemė priklausė dėdei V. V. (miręs 2003 m. gruodžio 21 d.). Jį klaidino dėdės V. V. ir jo dukterų tvirtinimas, kad žemė priklausė dėdei V. V. . Mano, kad jo klaidinimas yra svarbi termino praleidimo priežastis, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą (CK 1.117 str. 4 d., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.). Prašymo padavimo dieną (2006 m. birželio 13 d.) nebuvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į 4,28 ha negrąžintos žemės dalį, priklausiusią seneliui B. V. , todėl teismo prašė atnaujinti praleistą terminą, kad galėtų apginti pažeistą nuosavybės teisę, įtvirtintą Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnyje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sustabdyti nuosavybės teisės dokumentų į 4,28 ha, priklaususios seneliui B. V. , išdavimą tretiesiems asmenims, todėl 2006 m. birželio 13 d. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją su prašymu sustabdyti nuosavybės teisės dokumentų išdavimą tretiesiems asmenims, kol bus išnagrinėta byla.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas prašymų bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų terminas buvo iš naikinamojo pakeistas į atnaujinamąjį, tai rodo įstatymo leidėjo siekį užtikrinti socialinio teisingumo įgyvendinimą, kad maksimaliai visi asmenys galėtų pasinaudoti restitucijos teise.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 15 d. nutartyje dėl termino atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2006 nurodė, kad pareiškėjų suklydimas dėl buvusio žemės savininko asmens laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistam terminui atnaujinti.
Įstatymų leidėjas suteikė teisę mirus buvusio savininko vaikui nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį galėjo būti atkurtos jo vaikui nuo 1992 m. sausio 17 d.
Tik nuo 2004 m. spalio 26 d., įsigaliojus 2004 m. spalio 12 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies redakcijai buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo teminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Todėl pirmos instancijos sprendime nurodyti motyvai, kad pareiškėjas daugiau kaip 10 m. nuo nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo pradžios, t.y. nuo 1991 m. birželio 18 d. nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimu į turtą į kurį pretenduoja, ir neatliko jokių aktyvių veiksmų yra nepagrįsti ir neteisėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracija prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Pažymi, jog teismas sprendime pirmiausia konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta priežastis, jog tretieji suinteresuoti asmenys jį klaidino, nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje neigė klaidinę pareiškėją ir nurodė, jog priešingai, jų tėvas ne kartą informavęs pareiškėją, tačiau šis teigė, kad žemės jam nereikia. Tai patvirtina aplinkybė, kad V. V. savo prašyme agrarinei tarnybai kaip kitą jam žinomą pretendentą nurodė savo brolio sūnų. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamų aktų priėmimo metu pareiškėjas neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, nes teismas nebuvo priėmęs sprendimo atnaujinti pareiškėjo praleistus terminus. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje numatyta nuosavybės teisių apsauga Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmais negalėjo būti ir nebuvo pažeista.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. G. U. atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėjas ilgą laiką nesinaudojo savo teise pateikti prašymus dėl nuosavybės, todėl pats ir dėl savo kaltės praleido įstatymu nustatytus terminus.
Trečiojo suinteresuoto asmens V. G. U. atstovas advokatas Vitalijus Guntis teisme paaiškino, kad tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjo neklaidino, net 1991 m. prašyme atkurti nuosavybės teises pareiškėją nurodė kaip pretendentą. Taip pat nurodė, jog dalis žemės jau yra grąžinta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V.G. U. palaikė advokato nuomonę, prašė atmesti apeliacinį skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškėjui bendravo, apie 1999 metus jos tėvas V. V. su pareiškėju kalbėjo apie žemę, tačiau pastarasis paaiškino, kad žemė jam nereikalinga.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L.R. A. teisme paaiškino, kad jos tėvas su pareiškėjui yra kalbėjęs apie žemę, tačiau jis nieko nedaręs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje pareikšto pareiškėjo prašymo sprendimui yra svarbus teisingas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) aiškinimas ir taikymas. Minėto įstatymo 10 straipsnio l dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus atitinkamos institucijoms turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Įstatymų leidėjas iki 2004 m. spalio 12 d. pratęsdavo terminus prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti keisdamas įstatymu nustatytą galutinę prašymo pateikimo datą ir taip suteikdamas papildomas galimybes paduoti prašymus (dokumentus) visiems laiku to nepadariusiems asmenims, nepriklausomai nuo pavėlavimo priežasčių. 2004 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. IX-2490 galimybė paduoti prašymą (dokumentus) po 2003 m. gruodžio 31 d. numatyta tik tiems piliečiams, kurie laiku to nepadarė dėl išskirtinių faktinių aplinkybių, teismo pripažintų svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjo valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios paduoti prašymą per įstatymo nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo galėtų būti patenkintas tik konstatavus tokių aplinkybių buvimą. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu svarbiomis termino prašymui paduoti praleidimo priežastimis nurodė aplinkybę, jog iki 2006 m. gegužės mėnesio nežinojo, kad žemė priklausė seneliui B. V. , o ne dėdei V. V. ir jis gali pretenduoti į senelio žemę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo nenurodo faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos kaip svarbios termino praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios ir sukliudžiusios jam tiesiogiai ar per atstovą prateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašymą pateikė 2006 m. birželio 13 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pats ar per atstovus ėmėsi veiksmų siekdamas įgyvendinti teisę į nuosavybės teisės atkūrimą iki 2006 m. birželio mėnesio, nors būdamas B. V. anūku prašymą galėjo paduoti nuo 1992 metų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog savo teises galėjo ginti tik įsigaliojus 2004 m. spalio 12 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies redakcijai, kuria buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo teminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, kadangi iki minėtos įstatymo redakcijos įstatymų leidėjas pratęsdavo terminus prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti keisdamas įstatymu nustatytą galutinę prašymo pateikimo datą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas daugiau nei dešimt metų nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimu į turtą į kurį pretenduoja, ir neatliko jokių aktyvių veiksmų.
Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jį klaidino tretieji suinteresuoti asmenys, pažymėtina, kad šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje neigė klaidinę pareiškėją ir nurodė, kad jų tėvas V. V. ne kartą pareiškėjui aiškino, kad jis taip pat gali atkurti nuosavybės teises į senelio B. V. žemę. Šį teiginį patvirtina aplinkybė, jog V. V. savo prašyme agrarinei tarnybai kaip kitą jam žinomą pretendentą nurodė savo brolio sūnų, t.y. pareiškėją.
Pareiškėjo minimos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos dėl disponavimo nuosavybe ir jos gynimo, suprantamos kaip įpareigojimas užtikrinti pažeistos teisės atkūrimą ir jos įgyvendinimo garantijas. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog yra privačių asmenų ar valdžios institucijų (pareigūnų) neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjui buvo suvaržyta (atimta) teisė tinkamai ir laiku įgyvendinti įstatymu nustatytas teises ir pareigas, todėl jo teisės neginamos.
Dėl šių argumentų tenkinti pareiškėjo prašymo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. V. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.