Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Jolantai Tumasaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006-11-10 nutarimu Nr.(100)-11.46-142 B. L. paskyrė administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 159 str. 1 d. – 1000 Lt baudą..

Nuobauda paskirta už tai, kad B. L. savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą, pristatant priestatą Griovių k., Zujunų sav., Vilniaus raj., neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto ir leidimo rekonstrukcijai, bei neturėdamas žemės nuosavybės dokumentų ir bendrasavininkio sutikimo, pažeidžiant LR statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. bei Statybos techninio reglamento STR 01.07.01:2002 “Statybos leidimas” 2 p. reikalavimus.

Prašymą argumentuoja tuo, kad jo pastatytas priestatas laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu, kuriems neprivalomas statybos leidimas bei projektas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" priede esančio nesudėtingų statinių sąrašo 1.1.2. punkte yra nurodyta, jog prie I grupės nesudėtingų statinių priskiriami pavėsinė, stoginė, prieangis (atskiras pastatas ar priestatas prie gyvenamojo namo) ne aukštesnis kaip 3 metrai ir kurių kiekvieno užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 10 kv.m. Jo pastatytas priestatas užima 8.42 kv.m.žemės plotą, yra iki 3 metrų aukščio ir pagal savo paskirtį yra prieangis.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 12.1. ir 12.2. punktai nurodo, kad I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, nereikalingas statybos leidimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepagrįstas nutarimo teiginys, kad jis pažeidė LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. bei Statybos techninio reglamento STR 01.07.01:2002 „Statybos leidimas" 2-ąjį punktą, nes namo priestatas nelaikytinas savavališka statyba.

Prieš pradedant statyti jis gavo žemės bendrasavininkės T. P. žodinį sutikimą priestatui stalyti. LR CK 4.75 str. nurodo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Jokio nesutarimo tarp jo su kaimyne nebuvo, jo veiksmai buvo grindžiami bendru sutikimu. Nors žemės nuosavybės dokumentai nėra sutvarkyti ir dalys su kaimyne nėra atidalintos, tačiau būtų neprotinga manyti, kad ir atidalijus dalis, jos dalis gali būti prie pat jo namo sienos. Taigi, žemės nuosavybės dokumentų nebuvimas yra vienintelis pagrindas traukti jį administracinėn atsakomybėn.

Skundžiamu nutarimu skirtas terminas statybos leidimui gauti (iki 2007 m. sausio 5 d.) prieštarauja tos pačios institucijos 2006-10-03 reikalavimui Nr. (100)-11.46-137, kuriame nurodyta gauti statybos leidimą iki 2007 m. balandžio 7d. Naujai nustatytas terminas ženkliai apriboja jo galimybes šiuo klausimu ir yra nerealus.

ATPK 159 str. 1 dalyje nustatytos dviejų rūšių sankcijos: įspėjimas arba bauda. Nutarimo 2 dalis yra ne kas kita kaip įspėjimas, todėl faktiškai jam buvo skirtos iš karto abi sankcijos, o tai yra neteisėta. Skirta nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Skundžiamą aktą priėmusi institucija galėjo apsiriboti įspėjimu, įpareigojant pirma sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Tarp šalių nėra ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, kad B. L. vykdė statybos darbus.

Sprendžiant, ar B. L. pastatytas priestatas laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu, kuriems neprivalomas statybos leidimas bei projektas, reikšmingos tokios teisinės ir faktinės aplinkybės:

Nesudėtingų statinių sąrašą nustato LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” (toliau - STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai”). Šio reglamento 6.3. p. nustatyta, kad gyvenamasis pastatas (namas) – pastatas, kurio daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos, o taip pat, kad gyvenamiesiems pastatams netaikomos Reglamente nurodytos nesudėtingiems statiniams taikomos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys.

LR statybos įstatymas (aktuali nuo 2006 10 17 iki 2006 12 20) 3 straipsnis 2 d. nustato, kad fizinių ir juridinių asmenų teisę būti statytoju įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą;

3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

Iš byloje esančių įrodymų (b.l. 4, 5, 6) matyti, kad B. L. pradėtas statyti priestatas yra gyvenamojo pastato dalis, todėl B. L., pradėjęs vykdyti statybos darbus be parengto ir suderinto projekto bei leidimo rekonstrukcijai, neturėdamas žemės nuosavybės dokumentų ir bendrasavininkio sutikimo, pažeidė LR statybos įstatymo 3 str. 2p. reikalavimus ir šiuo įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p. nustatytas statytojo pareigas, o taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” 2 p., kuriame nustatyta, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, reikalavimus.

Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas skundžiamame nutarime dėl padaryto pažeidimo teisingai aiškino bei taikė minėtų teisės teisės normų reikalavimus.

B. L. argumentas, kad nutarimo 2 dalis yra ne kas kita, kaip įspėjimas, todėl faktiškai jam buvo skirtos iš karto abi ATPK 159 str. 1 dalyje numatytos dviejų rūšių sankcijos - įspėjimas ir bauda, nepagrįstas.

Nutarimo antrame punkte administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įpareigojimas pašalinti kompetentingos institucijos nustatytą teisės pažeidimą per jos apibrėžtą terminą, nevertintinas kaip paskirtos nuobaudos rūšis.

LR ATPK 159str.1d. yra nustatytos nuobaudų rūšys už pažeidimą. Kokių nors papildomų įpareigojimų ar sankcijų joje nenustatyta. Todėl nutarimo dalis, kur iš esmės atkartotas 2006-10-03 reikalavimas Nr. (100)-11.46-137 (b.l. 11) B. L. parengti projektą ir gauti leidimą, neteisėta ir naikintina.

Skundžiamame nutarime nenurodyti nuobaudos rūšies parinkimo motyvai.

Ivertinant B. L. padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, padarymo argumentus (b.l. 4), B. L. asmenybę , šeimos padėtį, mažamečio vaiko interesus daroma išvada, kad yra pagrindas skirti minimalią nuobaudą, numatytą sankcijoje už pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 124 str.1 d. 5 p.

nutarė:

Pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-11-10 nutarimą, kuriuo B. L. pagal LR ATPK 159str.1d. paskirta 1000 Lt bauda, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą įspėjimą.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-11-10 nutarimo dalį, kuria B. L. iki 2006m.sausio 5d. įpareigotas gauti statybos leidimą arba iki to paties termino likviduoti savavališką statybą.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.