Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. (buvudi H.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2013 m. liepos 27 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje, būdama juridiniu asmeniu ir juridinių asmenų registre įregistravusi H. T. IĮ, neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais) -„Omeprazol“ be leidimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 str. 1 d., 35 str. 9 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ str.

Skunde taip pat nurodoma, kad 2013 m. liepos 30 d. surašytoje Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad „<...> patikrinimo metu T. H. prekiavo maisto papildais, kosmetikos priemonėmis ir vaistinės asortimento prekėmis <...>". Būtent vertinamojo pobūdžio sąvoka „vaistinės asortimento prekės" ir jos interpretacija buvo laikomi faktu, patvirtinančiu, kad pažeidėja prekiauja vaistiniais preparatais. Tuo tarpu terminas vaistas (vaistinis preparatas) suprantamas kaip vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas (http://www.vvkt,lt/Vaistu-resistraciia#l). Pažeidėja prekiavo tik maisto papildais bei kosmetika, kurie neatitinka vaistinių preparatų (vaistų) kriterijų. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nei eksperto išvados, nei farmacijos specialistų išvados, kad būtent „Omeprazol" yra vaistinis preparatas (vaistas), apsiribota tik internetinėmis nuorodomis (ypač, kad „Omeprazol" laikytinas vaistu Rusijos Federacijoje).

Motyvuojamoji dalis

T. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje. Nepagrįstai apeliantė skundžiasi dėl to, kad šioje byloje įrodymai surinkti nepilnai, pažeidžiant ATPK 256 str. nuostatas. Pagrindo abejoti surinktų ir apylinkės teisme įvertintų įrodymų teisingumu nėra, kadangi pažeidėjos kaltė dėl jai inkriminuotų teisės pažeidimų įrodyta ne remiantis vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visumos pagrindu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. K., būdama firmos savininke, neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. ir 35 str. 9 d. reikalavimus. Kaip nustatyta byloje, T. K. 2013-07-27 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) turguje už 14 litų pardavė vieną pakuotę tablečių „Omeprazol". Dėl šio vaistinio preparato poėmio buvo surašytas protokolas.

ATPK 44¹ str. numato atsakomybę už vertimąsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu.

Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos farmacijos 2006 m. birželio 22 d. įstatymas Nr. X-709 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Įvežti iš kitos EEE valstybės neregistruotus vaistinius preparatus ar importuoti iš trečiosios šalies vardinius vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką gali tik juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę didmeninio platinimo licenciją (Farmacijos įstatymo 8 str. 4 p.). Farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla, taigi, akivaizdu, kad tokiai veiklai yra reikalinga licencija. Farmacijos įstatymo 35 str. 9 d. numatyta, jog vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) tik sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga. Tačiau šiuo atveju T. K. veikla negali būti laikoma atitinkančia teisės normų reikalavimus, nes ji vaistinius preparatus pardavė neturėdama licencijos verstis farmacine veikla.

T. K. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad per klaidą moteriai pardavė savo pačios asmeniniais tikslais naudojamus vaistus „Omeprazol", kuriuos moteris praėjus pusvalandžiui jai grąžino, o ji atidavė pinigus. T. K. kaltė įrodyta Operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje užfiksuota, kad patikrinimo metu iš T. K. buvo nupirkta viena pakuotė vaistų “Omeprazol“, įsigijimo dokumentų nebuvo, o patikrinus išimtus pagal protokolą vaistus Sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje nustatyta, kad "Omeprazol" kapsulės Rusijos Federacijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvoje registruoti kitų gamintojų omeprazolo turintys vaistiniai preparatai.

Tai, kad 2013-07-27 T. K. parduotas ir išimtas pagal išėmimo protokolą, preparatas yra vaistinis, patvirtina 2013-11-20 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patikrinus išimtus preparatus pagal daiktų paėmimo protokolą buvo nustatyta, kad „Omeprozol“ kapsulės Rusijos Federacijoje registruotas kaip vaistinis preparatas, Lietuvoje registruoti kitų gamintojų analogiški vaistiniai preparatai. Remiantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 48 str. 10 d. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos skelbiama farmacinė informacija apie vaistinius preparatus yra laikoma oficialia farmacine informacija tinklapyje http://www.sam.lt/index/.

Kaip jau minėta, prekiauti vaistiniais preparatais gali tik juridinis asmuo, turintis vaistinės veiklos licenciją, o tokio leidimo prekiauti vaistiniais preparatais T. K. neturėjo. Kaip matyti iš byloje esančio leidimo T. K. individualiai įmonei leidžiama prekiauti kosmetiniais tepalais, produktais, kurių sudėtyje yra rudojo lokio tulžies, taukų, medicininių dėlių ekstrakto (b. l. 29). Preparatai, kurių nėra Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, patiekimas į Lietuvos Respublikos rinką, kvalifikuojamas kaip veikos, kuriai reikalinga licencija, pažeidimas, už ką kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 44¹ str. Todėl apylinkės teismo išvada, kad T. K. tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 ¹str., yra teisinga.

T. K. argumentas, kad jai nebuvo užtikrinta vertėjo pagalba, todėl buvo pažeistos jos teisės, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš 2013-09-13 ir 2014-05-08 administracinių teisės pažeidimų protokolų jie atsakomybėn patrauktam asmeniui į rusų kalbą buvo išversti vertėjos D. V. Pati T. K. parašė paaiškinimą rusų kalba, kuris buvo išverstas, taip pat buvo išversti ir pateikti susipažinimui Faktų fiksavimo pažyma, Operatyvaus patikrinimo pažyma, Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas „dėl prekybos vaistiniais preparatais“. Teisminio nagrinėjimo metu vertėjo pagalba taip pat buvo užtikrinta. Taigi, teigti, kad buvo pažeistos T. K. teisės, nėra pagrindo.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

ATPK 44¹ str. juridinių asmenų vadovams numato baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Teismas teisingai įvertinęs ir kvalifikavęs T. K. veiką, pagrįstai paskyrė didesnio dydžio nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 5000 litų baudą su vaistinių preparatų konfiskavimu. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgiamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, įvertinęs tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad T. K. ne kartą yra bausta už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, kas leidžia manyti, kad išvadų iš jai taikytų poveikio priemonių nedaro.

Atsižvelgiant į apeliantės prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, apeliantei išaiškintina, kad ATPK 313 str. 3 d. numatyta asmens teisė kreiptis į nuobaudą paskyrusį teismą (šiuo atveju Alytaus rajono apylinkės teismą) dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo laikotarpiui iki dvejų metų. Šia teise apeliantė gali pasinaudoti per 40 dienų laikotarpį nuo jos apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. K. apeliacinio skundo netenkinti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.