Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 3 kartus: 1) 2013-09-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2) 2013-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams; 3) 2016-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. 6 MGL (225,96 Eur) bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nesunkiai sužalojo šeimos narį – sugyventinę, o būtent:

jis, 2016-04-01, apie 16.00 val., kambaryje buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su nukentėjusiąją sugyventine G. S. metu, stovėdamas jai už nugaros, dešinės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį nukentėjusiajai į dešinės pusės smakrą-pasmakrę, tuo padarydamas G. S. dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą: 42 ir 43 dantų srityje dešinėje ir kairėje pusėje pakrumplio srityje, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo G. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamasis V. P. kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, teismo posėdyje prisipažino visiškai. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad jis su nukentėjusiąja gyvena kartu apie 5 metus. Tą dieną jis su ja buvo namie ir vartojo alkoholį. Tarp jų kilo konfliktas, G. S. pradėjo jį vadinti visokiais negražiais žodžiais, todėl jis, norėdamas ją pagąsdinti, neapskaičiavo smūgio ir sudavė delnu vieną kartą jai į veidą. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, be to, jis jau sumokėjo 400 eurų civiliniam ieškovui, susitarė dėl likusios žalos atlyginimo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo V. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:

apklausta kaip nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su motina K. S., bei dviem mažametėmis dukterimis, kartais su jomis gyvena ir jos sugyventinis V. P.. Jis linkęs vartoti alkoholį ir prieš ją smurtauti. 2016-04-01, apie 14.55 val., grįžęs namo visiškai girtas V. P. sukėlė konfliktą, pradėjo keiksnoti, įžeidinėti ją, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Buvo agresyviai nusiteikęs. Ji pasakė jam išeiti iš namų ir apsisukusi nuėjo į kambarį, tuomet pamatė, kad jai už nugaros stovi V. P.. Jai nespėjus atsitraukti, pastarasis dešinės rankos kumščiu trenkė jai į dešinės pusės žandikaulį. Jai pasidarė silpna, pradėjo bėgti kraujas, nes buvo išmuštas priekinis apatinis dantis. Atsigavusi norėjo iškviesti policiją, bet V. P. atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną, bandė skambinti iš laidinio telefono, bet V. P. ištraukė ir suplėšė visus laidus. Ji išbėgo į namo laiptinę ir paprašė kaimynės iškviesti policiją. Jai būnant laiptinėje kaltinamasis išėjo iš buto. Atvykus policijos pareigūnams, sugyventinis pabėgo. Jai buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis. Pretenzijų V. P. neturi, jis jos atsiprašė, civilinio ieškinio nereikš (b.l. 30, 33, 37-38);

apklausta kaip liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena tikslios dienos, bet tą dieną, kai įvyko konfliktas tarp jos dukros G. S. ir jos sugyventinio V. P., ji buvo savo kambaryje. V. P. su G. S. buvo savo kambaryje. Ji nematė ir negirdėjo konflikto. Tačiau į jos kambarį atėjo G. S. su kruvinu veidu ir pasakė, kad atvažiavo greitoji, kuri ją išveš į ligoninę (b. 1. 68);

apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-01, apie 17.00 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu P. O. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, moterį sumušė sugyventinis. Ten atvykus į juos kreipėsi G. S., skundėsi apatinio žandikaulio skausmais. Matėsi, kad jos veidas buvo kruvinas, išmuštas dantis. G. S. paaiškino, kad sugyventinis atėjo aplankyti mažamečio vaiko, įvykusio konflikto tarp jos ir sugyventinio metu vaikų nebuvo. G. S. neneigė vartojusi su V. P. alkoholinius gėrimus. Dėl ko kilo konfliktas, nepaaiškino. V. P. pasišalino iki atvykstant pareigūnams (b. 1. 72);

Specialisto išvadoje Nr. G 949/2016(01) nurodyta, kad G. S. padaryta poodinė kraujosruva smakro dešinėje pusėje su apatinio žandikaulio abipusiu lūžimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytų laiku (2016-04-01), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl apatinio žandikaulio lūžimo (kraujosruva atskirai nevertinama). Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b.l. 42);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas-specialistas J. M. P., apžiūrėjęs G. S. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydymo stacionare ligos istoriją nustatė, kad G. S. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas: 42 ir 43 dantų srityje, dešinėje ir kairėje pusėje pakrumplio srityje. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo G. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padalytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu per smakro-pasmakrės dešinę pusę prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b.l. 49).

Nenustatyta, kad nukentėjusioji G. S. bei liudytojai K. S. ir P. K., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį V. P.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose apžiūros protokole bei specialisto išvadoje esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo V. P. kaltės įrodymais.

Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. P. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės G. S. sveikatą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, ankščiau teistas 3 kartus (b. l. 124-125), šiuo metu mokantis jam paskutiniu teismo sprendimu skirtą baudą, administracine tvarka baustas (b.l. 128-140), dirba pagal verslo liudijimą, turi mažametę dukterį, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 143), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 142), į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.l. 144).

Kaltinamojo V. P. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (ankščiau teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, dirba, prisideda prie mažametės dukters išlaikymo, lankosi pas psichologą, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, yra atlyginęs dalį nusikalstama veika padarytos žalos), byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam skirtina mažesnė negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nusikaltimą), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. P. resocializacija (kompleksinė pagalba, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinas bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

2016-06-14 kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 89-91).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje byloje yra pareiškusi 596,55 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (b.l. 57-59). Civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 1977 (b.l. 65), pagal kurią V. P. įsipareigojo civiliniam ieškovui per 6 mėnesių laikotarpį atlyginti dėl nukentėjusiosios gydymo patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, jų susitarimas patvirtintinas, o kaltinamasis įpareigotinas atlyginti likusią žalą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašu saugomas byloje.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu V. P. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį, toliau tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę V. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir V. P. pasirašytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 1977 ir įpareigoti V. P. iki 2017-01-27 pilnai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 596,55 eurų žalą.

Kompaktinį diską su garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su kita bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.