Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-804-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
1-804-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
P. V.
Nukentėjusysis
D. V.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Rasai Glovickytei- Liobienei,dalyvaujant kaltinamajam P. V. (P. V.),prokurorams K. K., Tomui Januškevičiui,nukentėjusiajai D. V.,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, nesusituokęs, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2018 m. rugsėjo 6 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo mamą D. V., sakydamas jai, kad jos neliks tarp gyvųjų, jam viskas vienodai, niekas nerūpi, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu P. V. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 20 val. atėjo namo ir paprašė mamos, kad ši paskolintų jam 19 eurų. Jam mama pinigų nedavė. Tada tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, po kurio mama išėjo ir apie 23 val. grįžo su policijos pareigūnais. Jis mamai negrasino šią nužudyti, jis jos tik prašė paskolinti pinigų alui. Jis mamai nesakė, kad jos tarp gyvųjų neliks, gal mamai tik pasirodė, kad jis grasino. Mamai atsisakius paskolinti pinigų jis mamai pasakė „idi v pizdu“. Konflikto metu jis sudaužė lėkštę: pastarosios jis nenorėjo sudaužyti, tiesiog jis susinervinęs, kad mama pradėjo bartis bei nedavė jam pinigų, trenkė lėkštę į stalą. Šio konflikto metu jis norėjo susipjaustyti rankas: jis pasiėmė peilį ir pastarąjį prisidėjo sau prie riešo. Jis taip darė, kad mama jam duotų pinigų. Šio konflikto metu jis pasiėmė mamos telefoną ir pastarąjį pasidėjo prie savęs, kadangi mama norėjo skambinti policijos pareigūnams. Mamai išbėgus į balkoną jis mamą iš balkono ištraukė. Įvykių, susijusių su švirkštu, jis neatsimena. Anksčiau jis yra save žalojęs- nuėjęs pas pažįstamą jis pasiėmė skutimosi peiliuką ir pastaruoju perrėžė savo ranką. Po šio įvykio jis buvo su mamą, pastarajai gražino 50 eurų. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba neoficialiai. Šiuo metu narkotikų jis nevartoja, lanko metadono programą ir gydosi nuo priklausomybės nuo narkotikų. Paskutinį kartą narkotikus jis vartojo prieš savaitę. Metadono programa jam padeda, bet kartais užeina noras pavartoti narkotikų. Šiuo metu jis gyvena bute, esančiame Paberžės g. 16-3, Vilniuje, kartu su drauge. Jis nemano, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio. Agresyviu jis tampa išgėręs alkoholio ir sumaišęs narkotikus su alkoholiu. Jo specialybė- suvirintojas, mūrininkas- betonuotojas, tačiau šių darbų jis nedirba. Jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Jis yra teistas už grasinimus mamai. Jei šio įvykio metu jis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs. Jis atsiprašo mamos už savo poelgį.

Ikiteisminio tyrimo metu P. V. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su mama D. V.. Jis gydosi pagal metadono programą priklausomybės ligų centre. Šiuo metu narkotinių medžiagų jis nevartoja. Kartais jis paprašo mamos D. V. paskolinti jam pinigų, tačiau jis jos neterorizuoja ir jai negrasina. Kartais jis užeina pas mamą į darbą paprašyti pinigų, tačiau su mama jis bendrauja normaliu tonu, jai negrasina. 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 19.00 val. jis kartu su mama buvo namuose. Jis paprašė mamos 19 eurų, tačiau mama jam pinigų nedavė. Jis mamai nieko neatsakė. Netrukus mamai kažkas paskambino ir ji išvažiavo. Apie 23.00 val. jo mama grįžo namo kartu su policijos pareigūnais, kurie liepė jam rengtis ir pasakė, kad jis yra sulaikytas, nepaaiškinę, už ką (b. l. 41-43, 58-59).

Teisiamojo posėdžio metu D. V. parodė, kad grįžęs iš laisvės atėmimo vietos jos sūnus P. V. oficialiai niekur nedirbo, pradėjo vartoti alkoholį, narkotikus. Sumaišęs narkotikus su alkoholiu jos sūnus tampa agresyvus. 2018 m. rugsėjo 6 d. jos sūnus taip pat buvo sumaišęs narkotikus su alkoholiu, nes nuo sūnaus sklido alkoholio kvapas. Minėtą dieną jai būnant virtuvėje sūnus pradėjo reikalauti 19 eurų. Jai atsisakius duoti pinigų sūnus ranka atsirėmęs į sieną rusų kalba jai pasakė „tavęs gali nelikti tarp gyvųjų, aš neturiu nieko prarasti“, „man vis viena kas bus, bet tu negyvensi“ ir parodė pirštu gestą. Vėliau sūnus kumščiu trenkė per stalą, sudaužė lėkštę ir pasakė „man nusispjauti, žiūrėk aš mirsiu“ ir išėjo iš virtuvės. Sūnus iš jos atėmė telefoną, buto raktą. Ji bandė išbėgti į balkoną, pakviesti kaimynus, bet sūnus pastebėjo ją ir įtraukė ją į vidų. Sūnus buvo apsvaigęs. Sūnui nuėjus į vonią ji pamatė ant lovos gulinčius buto raktus, šiuos pasiėmė ir užrakino duris iš laiptinės pusės. Dar būdamas virtuvėje jos sūnus švirkšto, kuriame buvo baltos spalvos skystis, adatą įkišo sau į kairės rankos veną, po ko adatą iš venos ištraukė. Sūnus grasino persipjausiantis venas. Tuo metu, kai sūnus jai grasino, ji galvojo, kad sūnus ją gali tikrai nuskriausti. Sūnus anksčiau buvo ją sumušęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sūnus su ja negyvena nuo 2018 m. spalio mėn. Jos sūnus pinigų prašo kiekvieną dieną. Sūnus paslaugus, jai padeda, jei ji ko paprašo, tačiau jis labai įkyrus- neišeina tol, kol neišsiprašo pinigų. Po šio įvykio ji yra sūnui davusi pinigų. Jai labai gaila sūnaus, ji nori, kad jis kažkaip atsistotų ant kojų. Ji gyvena viena. 2018 m. liepos mėn. jos sūnus gulėjo narkologiniame skyriuje, kuriame pabuvęs 4-5 dienas grįžo namo. Ji su sūnumi kalbėjo apie reabilitaciją: sūnus ruošėsi važiuoti, bet taip ir nenuvažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena sūnus P. V.. 2017 m. spalio 10 d. jos sūnus grįžo iš laisvės atėmimo vietos ir nuo to laiko jos atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, ją terorizuoja. Sūnus pradėjo dirbti neoficialiai, turėjo santaupų, tačiau vis tiek kiekvieną dieną reikalaudavo iš jos pinigų- po 20, 40 eurų. Sūnus jai sakydavo, kad yra skolingas kitiems žmonėms, o po to pradėjo atvirai sakyti, kad pinigai jam reikalingi alkoholiui ir narkotikams. Ji duodavo sūnui pinigų, kadangi pinigų nedavus sūnus pradėdavo agresyviai elgtis: jis galėdavo išmėtyti baldus po butą, šaukti, kelti konfliktus. Būdavo atvejų, kad ji neturėdavo pinigų, todėl ji skambindavo draugei ir pastarosios prašydavo paskolinti pinigų. Draugei ji nesakydavo, kad pinigai reikalingi sūnui, kad sūnus ją terorizuoja ir pinigai jai reikalingi tam, kad sūnus apsiramintų. Ji dirba Centro poliklinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur sūnus taip pat dažnai ateidavo ir reikalaudavo pinigų.

2018 m. rugsėjo 6 d. apie 20.00 val. į namus grįžęs neblaivus sūnus buvo labai agresyviai nusiteikęs, jai pasakė, kad jam yra viskas vienodai, ir pradėjo reikalauti 60 eurų. Jai atsisakius sūnui duoti pinigų sūnus pagrasino viską namuose išdaužysiąs, taip pat pagrasino su ja susidoroti, pasakė, kad jos neliks tarp gyvųjų, kad jam nėra ko prarasti šitame gyvenime, pakėlęs ranką pagrasino, kad gali su ja susidoroti vienu pirštu. Jai sūnus nesakė, ką su ją padarys. Šiuos grasinimus ji suprato kaip realius. Sūnus terorizavo ją apie valandą laiko, pradėjo šaukti, klausė, ko ji nori, ar nori, kad jis sudaužytų televizorių. Išsigandusi dėl savo gyvybės ji paskambino draugei, iš kurios pasiskolino pinigų, kad sūnus jai nieko nepadarytų ir išeitų iš namų. Ji labai bijo sūnaus, pastarasis vartoja narkotines medžiagas, geria alkoholinius gėrimus, vartoja metadoną, fentanilį. Sūnus ją nuolatos terorizuoja, ateina į jos darbą po tris kartus per dieną ir reikalauja pinigų. Bijodama sūnaus ji duoda šiam pinigų, kad jis ją paliktų ramybėje. Ji labai bijo dėl savo gyvybės, nes sūnus yra neprognozuojamas. Sūnus yra ją sumušęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sūnus yra kalėjęs.

2018 m. spalio 9 d. apie 09.10 val. jos sūnus buvo atėjęs pas ją į darbą ir reikalavo pinigų. Ji vėl skambino savo draugei, kad ši paskolintų jai pinigų, nes jei sūnui pinigų ji neduos, sūnus gali ką nors padaryti. Apie 18.10 val. grįžus į namus sūnus vėl pradėjo reikalauti pinigų. Jai atsisakius sūnus tapo labai agresyvus. Nenorėdama, kad konfliktas peraugtų į kažką rimtesnio, ji nusprendė paskambinti pusseserei Rimai, kurios paprašė atvykti į jos namus ir nuvežti ją į policijos įstaigą, kur ji parašė pareiškimą dėl sūnaus nuolatinio terorizavimo. Ji bijo rašyti pareiškimą, kadangi baiminasi, kad sūnus gali ką nors padaryti- sumušti ar su ja susidoroti. Nuolatinis terorizavimas ją žlugdo, ji negali ramiai gyventi. Jos sveikata yra stipriai pablogėjusi, ji geria raminamuosius vaistus. Sūnus yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų; jos duomenimis, šiuo metu sūnus gydosi nuo minėtos priklausomybės. 2011 ir 2012 metais sūnus buvo teistas už smurtą prieš ją ir grasinimus jai. Jos sūnui skirta kardomoji priemonė, draudžianti gyventi su ja. Šiuo metu sūnus gyvena atskirai. Sūnus apsiramino, neateina pas ją į darbovietę ir jos neterorizuoja. Ji bijo, kad dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo sūnus gali tapti neprognozuojamas. Ji bijo, kad apsvaigęs sūnus gali padaryti kažką blogo (b. l. 18-20, 23-28).

Teisiamojo posėdžio metu N. Č. parodė, kad ji dirba su D. V.. Ji pažįsta D. V. sūnų P. V., pastarasis po kelis kartus per dieną ateidavo į D. V. darbovietę. P. V. būdavo išgėręs, dažniausiai prašydavo D. V. pinigų. Pastarosios ji neklausinėjo, kam P. V. reikalingi pinigai. Ji nematė, kad D. V. savo sūnui duotų pinigų. P. V. pinigų prašydavo įkyriai, būdamas blaivus gražiai prašydavo, o būdamas neblaivus- agresyviai, pakeltu tonu.

Ikiteisminio tyrimo metu N. Č. parodė, kad ji dirba VšĮ Centro poliklinikos Naujamesčio filiale, esančiame K. K. g. 4, Vilniuje. Ji pažįsta D. V., jos kartu dirba apie penkerius metus. Ji su D. V. bendrauja artimai. Ji žino, kad D. V. turi sūnų P. V., pastarasis yra problematiška asmenybė, kadangi turėjo ir turi reikalų su teisėsauga, taip pat turi priklausomybių- visa tai ji žino iš D. V. pasakojimų. P. V. kiekvieną dieną ateidavo pas D. V. į darbovietę. Būdavo dienų, kuomet P. V. ateidavo pas D. V. po kelis kartus per dieną. Prie jos ir D. V. P. V. dažniausiai prieidavo joms esant lauke, kadangi matydavo jas rūkančias arba laukdavo D. V. poliklinikos viduje. Tiksliai pasakyti, dėl ko P. V. ateidavo pas D. V., ji negali, tačiau ji girdėdavo, kaip P. V. prašė D. V. pinigų. Jei P. V. ateidavo girtas, tada jis būdavo agresyvesnis ir reikalaudavo pinigų pakeltu tonu. Ji neatsimena, ar P. V. prašydamas pinigų nurodydavo tikslias pinigų sumas. Jos akivaizdoje P. V. D. V. negrasino. Ji nėra girdėjusi P. V. grasinimų. Visą laiką po P. V. apsilankymo D. V. būdavo sutrikusi, susijaudinusi. P. V. apsilankymas trukdė D. V. dirbti. Jai matant D. V. neduodavo P. V. pinigų. Ji žino, kad D. V. kreipėsi į policiją ir rašė pareiškimą. Šiuo metu P. V. pas D. V. į darbovietę neateina. Paskutinį kartą P. V. ji matė prieš mėnesį (b. l. 30-33).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad, nors P. V. baudžiamojo proceso metu neprisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, parodęs, kad jis savo mamai negrasino, o tik jos prašė pinigų, tačiau P. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą pagrindžia nuoseklūs D. V. parodymai, kuriuos tam tikra apimtimi atitinka ir P. V. bei N. Č. parodymai: tiek D. V., tiek P. V. teigė, kad P. V. vartojo narkotikus, taigi P. V. dažnai prašydavo D. V. pinigų. Tai, kad P. V. sistemingai ateidavo pas D. V. į darbovietę prašyti pinigų, patvirtino ir N. Č.. Tiek P. V., tiek D. V. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną P. V. paprašė D. V. pinigų. D. V. atsisakius P. V. duoti pinigų, tarp jų kilo konfliktas. Dėl tolesnių P. V. veiksmų D. V. ir P. V. parodymai skiriasi: P. V. parodė, kad minėto konflikto metu jis tiesiog vartojo necenzūrinius žodžius, tuo tarpu D. V. parodė, kad minėto konflikto metu P. V. grasino ją nužudysiantis. Vertindamas minėtus parodymus teismas pažymi, kad D. V. parodė dar ir tai, kad minėto konflikto metu grasindamas ją nužudyti P. V. kumščiu trenkdamas per stalą sudaužė lėkštę, taip pat pridėjęs peilį prie savo riešo grasino save susižaloti. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir P. V.. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad tarp P. V. ir D. V. kilęs konfliktas peržengė žodinio konflikto ribas: minėto konflikto metu P. V. konkrečiais veiksmais pademonstravo, kad jis yra linkęs pinigų iš mamos gauti bet kokiu būdu- net ir gadindamas turtą, žalodamas ir pan., kas, viena vertus, patvirtina D. V. parodymus apie konkrečius jos sūnaus grasinimus ją nužudyti, tuo pačiu jai demonstruojant, kad grasinimai gali būti įvykdyti; kita vertus, šios aplinkybės paneigia P. V. parodymus, kad tarp jo ir mamos D. V. kilusio konflikto metu jis mamai negrasino, žodinis konfliktas neperžengė jokių leistinų ribų. Teismas taip pat pažymi, kad P. V. yra teistas už smurtą prieš savo mamą D. V., taigi D. V., žinodama ūmų savo sūnaus būdą, jo neprognozuojamus veiksmus esant apsvaigusiam, pastovią agresiją, galinčią peraugti į fizinį smurtą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jos sūnaus grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 145 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

P. V. grasino nužudyti savo mamą D. V., sakydamas jai, kad jos neliks tarp gyvųjų, jam viskas vienodai, niekas nerūpi, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taigi P. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 42 straipsnio 6 dalis.

6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;

13) veiką padarė recidyvistas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 75 straipsnio 1-4 dalys.

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

Spręsdamas dėl P. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. V. tyčia padarė nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. P. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. P. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką P. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat pažymi, kad šį nusikaltimą P. V. padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, P. V. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, P. V. daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, tačiau pastarųjų jis nemoka (b. l. 77-84). Teismas įvertina ir tai, kad Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžiais P. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje- sistemingai bauginęs savo mamą D. V., grasindamas prieš ją panaudoti fizinį smurtą bei sunaikinti jos turtą, jam buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu P. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje- apiplėšęs savo mamą D. V., jam buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau P. V. nusikaltimą, analogišką tam, už kurio padarymą jis buvo teistas, padarė vėl, kas teismui leidžia pagrįstai manyti, kad už terminuotą laisvės atėmimą švelnesnės bausmės nepadės pasiekti bausmei keliamų tikslų. Įvertinęs tai, kad P. V. nors ir dirba, tačiau dirba neoficialiai, nors ir vartoja psichoaktyvias medžiagas, tačiau gydosi pagal metadono programą, po šios nusikalstamos veikos padarymo neteisėtus veiksmus prieš D. V. P. V. nutraukė, teismas įsitikinęs, kad P. V. pastangas neutralizuojant savo elgesio problemines sritis sustiprintų terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant P. V. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- įtakoti P. V. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviau, lyginant su kitomis bausmėmis, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą P. V. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant maksimalų BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam šios bausmės dydžiui- dvejus metus, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam trejų metų terminui, įpareigojant P. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo narkomanijos.

P. V. nuo 2018 m. spalio 9 d. 22.40 val. iki 2018 m. spalio 10 d. 12.39 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (b. l. 35, 36, 46), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis P. V. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 42 straipsnio 6 dalis.

6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 72¹ straipsnis.

1. Teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.

2. Paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

BK 72² straipsnis.

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

P. V. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę- mamą. Pažymėtina, kad P. V. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš mamą D. V. kartojosi ir anksčiau, dėl ko teismas mano esant tikslinga P. V. skirti BK 72¹ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, uždraudžiant P. V. vienerius metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su D. V., lankytis D. V. gyvenamojoje vietoje- bute, esančiame Vytenio g. 13-9, Vilniuje, bei D. V. darbovietėje, esančioje K. K. g. 4, Vilniuje, ir BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant P. V. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu P. V. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44-45), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 66, 72¹, 72², 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti P. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti P. V. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

P. V. skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant P. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo narkomanijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti P. V. baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, uždraudžiant P. V. vienerius metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su D. V., lankytis D. V. gyvenamojoje vietoje- bute, esančiame Vytenio g. 13-9, Vilniuje, bei D. V. darbovietėje, esančioje K. K. g. 4, Vilniuje, ir baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant P. V. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. V. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti P. V., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas