Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus, teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,

dalyvaujant ieškovų atstovui adv. Algiui Lukoševičiui, atsakovių atstovui adv. Povilui Juzikiui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui, atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Antanui Česlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių L. Ž. ir J. P. bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. J., J. V., A. S. ir L. A. ieškinį atsakovams L. Ž., J. P., Trakų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypų ribos nustatymo, tretieji asmenys UAB „Geonetas“, G. Š. ir J. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad šalių sklypų ribos yra nustatytos pagal skirtingas koordinačių sistemas, skirtingus planus, skirtingais laikotarpiais, esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems, kas sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti CK 4.45 straipsnį. Teismas nurodė, kad UAB „Geonetas“ 2008-09-19 atlikus atsakovių žemės sklypo kadastrinius matavimus, tapo neįmanomas įvažiavimas į ieškovų žemės sklypo kiemą ir ieškovams priklausantys komunaliniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija) atsiduria atsakovėms priklausančiame žemės sklype. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 3 punkto reikalavimais, sprendė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymas Nr. P2-696 dalyje dėl 1.1 punkto bei lentelės 5 eilutės, kuriais patvirtintos žemės sklypo, esančio Vytauto g. 80, Trakų m., Trakų r. sav., ribos ir 271 m² plotas, kuris pagal atsakovių žemės sklypo kadastrinėje kadastro duomenų byloje esantį planą yra – 241 m², neturi sukelti teisinių padarinių. Teismas taip pat sprendė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymas Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž.“ taip pat turi būti panaikintas, kadangi atsakovei ir trečiajam asmeniui parduota daugiau žemės sklypo, nei nustatyta kadastro duomenimis. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti ir 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis dalyje dėl žemės sklypo 30 m² ploto pardavimo G. Š. ir L. Ž. bei 2010-03-16 dovanojimo sutartis dalyje, kurioje G. Š. padovanojo jai priklausančią ½ dalį žemės sklypo savo dukrai J. P., dalyje dėl 15 m² ploto žemės sklypo. Be to, teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad atsakovių žemės sklypo UAB „Geonetas“ 2008-09-19 sudarytas planas neatitinka teritorijų planavimo dokumento – „XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395v, todėl teismas tenkino ieškovų reikalavimą pripažinti namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, parengtą 1994 m. lapkričio mėn., ir jame nurodytus kadastrinius matavimus, negaliojančiu ir nustatyti šio sklypo naujas ribas pagal pateiktą 2010-05-25 UAB „Geodeziniai matavimai“ patikslintą kadastrinių matavimų planą. Teismo vertinimu, 2010-05-25 UAB „Geodeziniai matavimai“ kadastrinių matavimų planas mažiausiai varžo abiejų šalių žemės sklypų savininkų galimybes naudotis savo teisėmis į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir šiuo planu pataisytos pagal senas koordinates padarytos klaidos. Be to, teismas nustatė, kad ieškovams aplinkybė, jog atlikti atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka ilgametės ir faktinės šalių naudojamų žemės sklypų bendros ribos paaiškėjo 2010 m. pavasarį, ieškinys teismui pateiktas 2010 m., todėl teismas sprendė, jog kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apie priimtą apskrities viršininko sprendimą suformuoti ir parduoti 271 m² ploto žemės sklypą ieškovai sužinojo 2010 m. pavasarį, todėl teismas sprendė, jog pagrindo taikyti ieškinio senatį administracinio akto apskundimui taip pat nėra.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovių L. Ž. ir J. P. apeliacinį skundą nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi atsakovių 2013-12-04 apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei aplinkybes, galiojančių teisės aktų nuostatas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 309 str., apeliacinį skundą palaiko, sutinka su jame išdėstytais motyvais bei prašo jį tenkinti.

Trečiasis asmuo J. Ž. atsiliepimu į atsakovių L. Ž. ir J. P. apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai bei visapusiškai įvertino ir ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Apeliaciniame skunde atsakovės nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų ir argumentų, patvirtinančių ieškovų T. J., J. V., A. S., L. A. pareikštų reikalavimų nepagrįstumą. Atsakovių apeliacinio skundo argumentai laikytini tik jų samprotavimais, kurie nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Atsakovės L. Ž. ir J. P. atsiliepime į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, nes Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (t.1., b.l. 19, 37-39, 171, t.2., b.l. 80), o atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (t.1., b.l. 40-41, 43-44). Byloje kilo ginčas dėl bendros ieškovų ir atsakovių sklypo ribos, kuri ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų byloje esančiame 1994 m. UAB „Trakuva“ parengtame plane yra pažymėta taškais 1-11, o atsakovių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų byloje esančiame 2008 m. „Geonetas“ parengtame plane yra pažymėta taškais 3-4.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 str. 1 d. jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi perdavė civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegija savo nutartyje atkreipė dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, viešame registre ieškovų ir atsakovių sklypai yra įregistruoti, pagal viešo registro duomenis šalių sklypai nepersidengia, sklypai įregistruoti atlikus kadastrinius matavimus pagal atliktus tikslius matavimus, todėl ieškovai, teigdami, kad šalių sklypai persidengia ar jų ribos neatitinka susiklosčiusio ilgamečio faktinio naudojimo, turėtų nuginčyti viešo registro duomenis, jų teisingumą. Ieškovai, teigdami, kad jų sklypo ribos viešame registre neatitinka faktinių sklypo ribų, neginčija viešo registro duomenų. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų įvertinti ar iš tikrųjų yra pagrindas taikyti CK 4.45 str. ir ar iš tikrųjų ieškovų ir atsakovių sklypų riba yra neaiški iš esamų dokumentų. Ieškovai, reaguodami į teismo nutartį, ieškinį papildė nauju reikalavimu, t.y. prašė pripažinti namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planą, parengtą 1994 m. lapkričio mėn., ir jame nurodytus kadastrinius matavimus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruotos šio žemės sklypo ribos, negaliojančiu ir nustatyti šio sklypo naujas ribas pagal pateiktą 2010-05-25 UAB „Geodeziniai matavimai“ patikslintą kadastrinių matavimų planą (t.3, b.l. 70-75).

Kolegija iš esmės laikosi apeliacinės instancijos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje išdėstytos pozicijos, kad ieškovai, siekdami iš naujo nustatyti bendrą sklypų ribą pagal teikiamą 2010-05-25 UAB „Geodeziniai matavimai“ planą, turi nuginčyti įregistruotas ieškovų ir atsakovų sklypo ribas.

Ieškovai ieškiniu ginčija tiek savo pačių 1994 m. pagal UAB „Trakuva“ parengtą planą nustatytas sklypo ribas, tiek atsakovų 2008 m. pagal UAB „Geonetas“ parengtą planą nustatytas sklypo ribas.

Kolegijos vertinimu, teisingo ginčo sprendimo atskaitos tašku šioje byloje yra ieškovų sklypo plano teisėtumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovų 1994 m. sklypo planą negaliojančiu. Tačiau teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 d. reikalavimų, nes teismas iš esmės nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie pagrįstų teismo sprendimą šį planą pripažinti negaliojančiu. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kolegija sprendžia, kad ieškovų reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas dėl sekančių motyvų.

Ieškovai reikalavimą jų sklypo ribas pripažinti negaliojančiomis grindė tuo, kad sklypo ribos yra nustatytos ydingai. Šis ieškovų argumentas visiškai nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Iš nekilnojamojo registro duomenų matyti, kad ieškovų sklypas atliekant jo kadastrinius matavimus buvo suformuotas dar 1994-11-01 (t. 1, b.l. 37). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-11-05 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-3449-95/2011 konstatavo, kad ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys nustatyti 1994-11-01 pagal valstybinę 1942 m. koordinačių sistemą vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu - „XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395v. Šioje byloje ieškovai ginčija jų pačių sklypo ribą 1994 m. UAB „Trakuva“ parengtame plane pažymėtą taškais 1-11. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 1-11 riba neatitinka Trakų senamiesčio teritorijos planavimo dokumentų, istorinių ir faktinių ribų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neturėjo pagrindo ieškovų sklypo planą, įskaitant jame 1-11 nurodytą ribą, pripažinti negaliojančiu dėl to, kad yra netinkamai nustatytos atsakovų sklypo ribos. 2011-11-28 Trakų rajono savivaldybės administracijos komisijos išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, neatitinka faktinio (istorinio) šio žemės sklypo naudojimo natūroje, neatitinka sklypų išplanavimo projekte nurodytų istorinių žemės sklypo ribų, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiomis ieškovų sklypo ribas, nes minėtoje išvadoje pasisakoma ne apie ieškovų sklypo ribų neatitikimą, be apie atsakovių sklypo ribų neatitikimą faktinėms istorinėms riboms (t. 2, b.l. 22). Pažymėtina, kad 1994 m. UAB „Trakuva“ parengtas ieškovų žemės sklypo planas (kadastro ir registro dokumentų bylos), vizualiai atitinka istorines sklypų išplanavimo projekte nurodomas ribas (t.1, b.l. 14).

Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovų argumentai, kad įvažiavimas į ieškovų sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės (taškai 1-2) turi būti ne 5,20 m, kaip nurodoma 1994 m. UAB „Trakuva“ plane, o 6,37 m, kaip nurodyta 2010-05-25 „Greodeziniai matavimai “ plane (taškai 6-5), kurį prašo patvirtinti ieškovai. Byloje nėra jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad istorinė ir faktinė ieškovų sklypo riba pažymėta 1994 m. UAB „Trakuva“ taškais 1-2 būtų 6,37 m.

Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovų argumentai, kad ieškovai negali įvažiuoti į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nes 5,20 m atstumas yra pakankamas įvažiuoti bet kuriai transporto priemonei.

Aplinkybė, kad 1994 m. UAB „Trakuva“ plane nurodytos ieškovų sklypo koordinatės buvo nustatytos pagal šiuo metu nenaudojamą Trakų miesto koordinačių sistemą S-368, taip pat nepatvirtina ieškovų plano ydingumo, nes 2013-02-27 VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, transformavus ieškovų sklypą į šiuo metu naudojamą koordinačių sistemą LKS- 94, linijos 1-2 ilgis nesikeistų ir išliktų 5,20 m (t. 3, b.l. 20).

Aplinkybė, kad ieškovai po to, kai jų sklypo ribos buvo nustatytos ir įregistruotos 1994-11-01, atsakovių sklype įrengė dalį požeminių komunikacijų, nesudaro pagrindo keisti ieškovų sklypo ribas.

Ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., planą, parengtą 1994 m. lapkričio mėn., ir jame nurodytus kadastrinius matavimus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruotos šio žemės sklypo ribos negali būti tenkinamas ir dėl ieškinio senaties. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje ieškinio dalyje motyvų dėl ieškinio senaties termino nedetalizavo ir nepagrįstai nurodė, kad ieškinio senatis nebuvo praleista.

Ieškovų sklypo ribos pagal UAB „Trakuva“ parengtą planą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos 1994-11-01 (t. 1, b.l. 37). 1964 CK 84 straipsnio 1 dalis nustatė 3 metų bendrą ieškinio senaties terminą. 1964 m. CK 86 straipsnis ir šiuo metu galiojančio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad 1994 m. suformuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas atitinka ar neatitinka faktines sklypo ribas, turėjo būti žinomos tuometiniams sklypo savininkams, nuo sklypo įregistravimo dienos - 1994-11-01. Sklypo ribos per įstatymo nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 1997-11-01 nebuvo ginčijamos. 1964 m. CK 87 straipsnio ir 2000 m. CK 1.128 straipsnio nuostatos įtvirtina taisyklę, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kolegija sprendžia kad nagrinėjamu atveju, buvę Vytauto g. 82 sklypo savininkai yra praleidę ieškinio senaties terminą, todėl dabartiniai savininkai (ieškovai) neturi teisės reikšti ieškinį. Atsakovės prašė taikyti ieškinio senatį (t.3, b.l. 87). Kolegija nemano, kad egzistuoja sąlygos ieškinio senaties termino atnaujinimui. Kaip minėta, ieškinio senaties terminas baigėsi 1997-11-01. Ieškinį dėl 1994 m. nustatytų sklypo ribų nuginčijimo ieškovai pareiškė 2013-08-05 (3 t., b.l. 71-75, 82). Taigi ieškinys pareikštas daugiau nei po 15 metų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių svarbias ieškinio praleidimo priežastis, todėl jį atnaujinti nėra pagrindo (CK 1.131 str. 2 d.).

Atmetus ieškovų reikalavimą dėl jų pačių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų nuginčijimo, negali būti tenkinami ir kiti ieškovų reikalavimai.

Ieškovų reikalavimas nustatyti ieškovų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naują ribą pagal pateiktą 2010-05-25 UAB „Geodeziniai matavimai“ patikslintą kadastrinių matavimų planą, negali būti tenkinamas, nes ieškovų 1994 m. nustatyta sklypo riba pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ planą atsakovių sklypo pusėn pasislinktų nuo 5,20 m iki 6,37 m. Toks ribos perkėlimas į atsakovų sklypo pusę būtų neteisėtas, nes neatitiktų 1994 m. UAB „Trakuva“ plane nustatyto 5,20 m ir 1994-11-01 įregistruoto atstumo, kurio ieškovai nebeturi teisės ginčyti. Ši aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų cento 2013-02-27 pažyma, kurioje nurodyta, kad 2010-05-25 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plane ribų posūkio taškais 3-4-5 pažymėta riba neatitinka to paties žemės sklypo plane, kurį parengė „Trakuva“ 1994 m lapkričio mėn., nurodytos ribos tarp posūkio taškų 1-11(t. 3., b.l. 19). Be to, ieškovų sklypo ribos praplėtimas iki 6,37, kaip minėta visiškai nepagrįstas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad 6,37 m riba būtent atitinka faktinę ir istorinę ieškovų ir atsakovių bendrą sklypų ribą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovių sklypo riba gali būti perkelta bei bendra ieškovų ir atsakovų sklypo riba nustatyta tik išlaikant ieškovų plane nurodytą 5,20 m atstumą. Ieškovų pateiktas 2010-05-25 UAB „Geodeziniai matavimai“ planas šio reikalavimo neatitinka, nes sklypo ribą atsakovių pusėn ieškovai prašo perkelti iki 6,37 m, todėl jo pagrindu negali būti ginčijama atsakovių sklypo riba ir nustatoma nauja bendra ginčijama riba.

Iš atsakovių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parengto 2008 m. UAB „Geonetas“ plano matyti, kad atsakovių sklypo riba pažymėta taškais 3-4, taške 4 yra įsiterpusi į ieškovių sklypą ir neišlaiko aukščiau minėto 5,20 cm atstumo. Šią aplinkybę patvirtina ir kadastro žemėlapio ištrauka (t.1, b.l. 83) bei žemės sklypų situacijos schema (t. 2, b.l. 119). Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama tenkinti kitus ieškinio reikalavimus: panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymą Nr. P2-696 dalyje dėl 1.1 punkto bei lentelės 5 eilutės, panaikinti dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymą Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž.“ dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 30 m² ploto pardavimo; panaikinti 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-306) dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 30 m² ploto pardavimo G. Š. ir L. Ž.; panaikinti 2010-03-16 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-925), pagal kurią G. Š. padovanojo jai priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., J. P. dalyje dėl 15 m² ploto žemės sklypo dovanojimo. Šie reikalavimai negali būti tenkinami, nes ieškovams pateikus netinkamą planą dėl sklypo ribų nustatymo, lieka neįrodyta ieškovų teisės pažeidimo apimtis (CPK 178 straipsnis). Ieškovams nepateikus tinkamo plano, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovų teisės ir interesai į žemės sklypą pažeidžiami dalyje dėl 30 kv. m. ir šioje dalyje panaikinti ieškovų ginčijamus teisės aktus bei sandorius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Priėmus naują sprendimą iš naujo paskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovių L. Ž. ir J. P. naudai priteisiama 511 Lt (272+239) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė L. Ž. pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 7500 Lt (2700+4000+800) išlaidų už advokato pagalbą ir 1400 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, viso – 8900 Lt (t. 2, b.l. 70-74, t. 3, b.l. 78-79). Atsakovė J. P. pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 850 Lt (50+300+500) išlaidų už advokato pagalbą ir 3366 Lt (1400 +1966 ) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, viso - 4216 Lt (t.1, 154, t. 2 13,138, t. 3, b.l. 80-81). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovės L. Ž. naudai priteisiama 6000 Lt, o atsakovės J. P. naudai atitinkamai - 4216 Lt už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 98 str.).

Iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiama 100 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nusprendė:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų T. J., J. V., A. S. ir L. A. atsakovų L. Ž. ir J. P. naudai 511 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų T. J., J. V., A. S. ir L. A. atsakovės L. Ž. naudai 6000 Lt už advokato pagalbą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų T. J., J. V., A. S. ir L. A. atsakovės J. P. naudai 4216 Lt už advokato pagalbą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų T. J., J. V., A. S. ir L. A. valstybės naudai 100 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.