Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-06-28 · Administracinė byla Nr. eI3-1386-320/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-28
Bylos Nr.
eI3-1386-320/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00704-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
N. A.
Atsakovas
Molėtų rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Dovydas Raišutis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1386-320/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00704-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 53.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui N. A., jo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl Administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas N. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir N. A.) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau- ir Ginčų komisija) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr.21R4-150 (AG4-109/22-2021) (toliau- ir Ginčų komisijos sprendimas); 2) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau- ir Administracija, ir atsakovė) 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr.B22-1747 (toliau- ir Raštas).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2021 m. birželio 14 d. pateikė prašymą dėl kaimyninio žemės sklypo, esančio Molėtuose, (duomenys neskelbtini), savininkų R. M. ir A. M. veiksmų- neteisėtai įrengtų lietaus vandens surinkimo ir kompostavimo duobių ant sklypo ribos, nurodė, jog kaimynai, atlikdami žemės kasimo darbus pažeidė jam priklausančio žemės sklypo dalį, dalinai atkasė tvoros amatus, sąmoningai sufomavo 90 laipsnių kampo šlaitą su tikslu sukelti šlaito nuožliaužą ir sugadinti tvorą. Atsakovė 2021-07-28 atliko faktinių duomenų patikrinimą. Patikros metu nebuvo fiksuotas pareiškėjo kiemo vandens surinkimo trapas, vandens surinkimo šuliniai, Administracijos atstovų nesudomino pareiškėjo surinkta filmuota medžiaga su vaizdiniais įrodymais. Administracija, atsakydama į pareiškėjo Prašymą, jam pačiam nustatė privalomą įpareigojimą – iki rugsėjo 15 d. sutvarkyti lietaus vandens surinkimą nuo pastato ir sklypo, kad lietaus vanduo nepatektų į kaimyninį sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Molėtuose arba pateikti šio žemės sklypo savininkų raštišką sutikimą. Pareiškėjas teigė, kad toks įpareigojimas nėra teisėtas, jis nepagrįstas jokiu įstatymu. Tuo atveju, kai komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno nėra, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Pareiškėjas buvo atlikęs visus įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimus, o atsakovas aplaidžiai tikrindamas situaciją ir sudarydamas faktinių aplinkybių konstatvimo protokolą neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjo sklypo teritorijoje yra tinkamai pastatyti surinkimo šuliniai, o pareiškėjo kaimynai patys savo veiksmais užvertė lietaus vandens surinkimo griovį, išardė nutekėjimo sistemą, iškasė duobę, užimdami pareiškėjo žemės sklypo dalį – apie 15 cm.

Atsiliepimas

Atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta. Savo atsiliepimu teismui su pareiškėjo skundu nesutiko, pritarė Ginčų komisijos sprendime išdėstytai pozicijai. Nurodė, kad administracijos atstovai, neviršydami savo įgaliojimų savo kompetencijos ribose patikrino faktinius duomenis, juos užfiksavo faktinių duomenų patikrinimo aktu bei pateikė rašytinius atsakymus pareiškėjui ir kitai ginčo šaliai- pareiškėjo kaimyninio žemės sklypo savininkui. Atsakovė nepasisakė dėl žemės sklypų ribų, aukščių ir kitų su tuo susijusių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatų, nes pagal kompetenciją tokius klausimus sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Administracija neturi teisės spręsti ir tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų iškilusio ginčo. Pareiškėjo žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, į kurį galėtų būti nuvestos paviršinės nuotekos, nėra savivaldybei priklausnčių viešųjų inžinerinių tinklų ar kitų infrastruktūros elementų, todėl pareiškėjas pats turi spręsti nuotekų surinkimo klausimus. Dėl tariamai buvusio vandens surinkimo griovio sunaikinimo aplinkybių – patikrinimo metu tokia faktinė situacija nebuvo fiksuota, griovio buvimo ar jo sunakinimo faktas nebuvo įrodytas. Kadangi vanduo iš pareiškėjo žemės sklypo patenka į kaimyninį žemės sklypą, reiškia vandens surinkimo šuliniai parinkti netinkamai; faktas, kad pareiškėjo žemės sklype įrengti lietaus nuvedimo įrenginiai (trapai, šuliniai, tinklai ar kt.) nepaneigia tų aplinkybių, kad lietaus vanduo patenka į kaimyninį žemės sklypą. Administracija, teikdama atsakymą pareiškėjui, tik atkreipė dėmesį, kad galima administracinė atsakomybė už atitinkamų taisyklių nesilaikymą, paprašė atlikti veiksmus, kurie atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, nurodė, kaip ir pagal kokius aktus turi būti ištaisyta esama situacija tiek pareiškėjo, tiek kaimyninio žemės sklypo savininko atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, dalis bylos nutraukiama.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui N. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis Molėtų r. sav., Molėtų m., (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sklypas). Pareiškėjas 2021-06-14 pareiškimu „Dėl (duomenys neskelbtini), Molėtai sklypo savininkų veiksmų“ (toliau- ir Pareiškimas) kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją. Pareiškime nurodė, jog kaimyninio sklypo savininkai ties pareiškėjui priklausančio sklypo riba 2021 m. birželio 10 d. išsikasė kompostavimo ir lietaus vandens surinkimo duobę; darbų eigoje buvo savavališkai atkasti pareiškėjui priklausančios tvoros pamatai, žemės kasimo darbus dalinai vykdant (duomenys neskelbtini) sklype, suformuotas 90 laipsnių kampo šlaitas ir sudaryta galimybė Sklypo nuošliaužai; kompostavimo duobė iškasta šalia medicininės paskirties patalpų, taip sukuriant infekcijų ir užkrečiamų ligų išplitimo židinį; už tvoros palikta Sklypui priklausanti žemės juosta, kurioje buvo suformuotas lietaus vandens nutekėjimo griovys, kuris kaimynų buvo sunaikintas.

Atsakovė 2021-07-28, dalyvaujant gretimų žemės sklypų Molėtuose (duomenys neskelbtini) savininkams, atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė 2021-07-28 Faktinių duomenų patikrinimo aktą (toliau- ir Aktas), kuriuo konstatavo, jog: 1) sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, iškasdami duobę prie pat kaimyninio sklypo ribos, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų, neatsižvelgė į Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-01-25 įsakymu Nr.D1-57 „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ VI skyriaus 35 punkto kompostavimo buityje rekomendacijų; 2) sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, leisdamas lietaus vandeniui nuo jam priklausančio pastato stogo ir sklypo teritorijos patekti į kaimyninį sklypą, nesilaikė Molėtų miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr.B1-196 „Dėl Molėtų miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo, (toliau- ir Švaros taisyklės) 68 punkto nuostatų.

Molėtų rajono savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo Pareiškimą, 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr.B22-1747 informavo pareiškėją apie faktinių duomenų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini)savininkai informuoti apie teisės aktų pažeidimus, iškasant lietaus vandens surinkimo ir kompostavimo duobę prie pat kaimyninio sklypo ribos, jiems nurodyta iki rugsėjo 15 d. esamą lietaus vandens surinkimo ir kompostavimo duobę užkasti, o esant poreikiui kompostavimo vietą įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Raštu taip pat nurodė, kad pareiškėjas, leisdamas lietaus vandeniui nuo jam priklausančio pastato stogo ir Sklypo teritorijos patekti į kaimyninį sklypą, nesilaiko Švaros taisyklių 68 punkto nuostatų, prašė iki rugsėjo 15 d. sutvarkyti lietaus vandens surinkimą nuo pastato ir sklypo, kad lietaus vanduo nepatektų į kaimyninį sklypą.

Pareiškėjas, ginčydamas Raštą, skundu kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčų komisija 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr.21R4-150 (AG4-109/22-2021) pareiškėjo skundą atmetė, konstatavusi, jog Rašte pareiškėjo atžvilgiu suformuluotas nurodymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Ginčų komisijos sprendimu taip pat atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti savivaldybę atlikti veiksmus- nurodyti R.ir A. M. atlikti tam tikrus darbus, konstatavusi, jog Ginčų komisija neturi suteiktų įgaliojimų tirti kitų asmenų, kurie nėra viešojo administravimo subjektai, veiksmų teisėtumo, taigi ir įpareigoti viešąjį administravimo subjektą, kad jis duotų privalomo pobūdžio nurodymus tretiesiems asmenims.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo atsakovei pateiktas Pareiškimas nėra suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, tačiau iš jo turinio esmės spręstina, jog pareiškėjas Pareiškimu kėlė klausimą dėl lietaus vandens surinkimo bei kompostavimo duobės įrengimo kaimyniniame žemės sklype, kilus ginčui tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų.

Atsakovė, tirdama Pareiškimą ir nuvykusi patikrinti faktinių duomenų į ginčo vietą, patikrino duomenis abejuose besiribojančiuose žemės sklypuose (Molėtai, (duomenys neskelbtini)), dalyvaujant šių žemės sklypų savininkams, ir Aktu konstatavo teisės aktų pažeidimus ne tik (duomenys neskelbtini)žemės sklype, bet ir (duomenys neskelbtini) žemės sklype, o būtent Akte fiksuota, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas pažeidė Švaros taisyklių 68 punktą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau- ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 36 punktas sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą priskiria prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktą išimtinei savivaldybių tarybos kompetencijai priskirta taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 366 straipsnis numato administracinę atsakomybę savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą.

Molėtų rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr.B1-196 patvirtino Molėtų miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, kurių 68 punktas nustato, kad lietaus vanduo nuo pastatų stogų, atsižvelgiant į reljefo ypatumus, negali būti nuvedamas į kaimynystėje esanti žemės sklypą, centralizuotus buitinių nuotekų tinklus. Bet koks nutekamojo vandens nuvedimas iš žemės sklypo per kaimynystėje esanti žemės sklypą be šio sklypo savininko ar naudotojo raštiško sutikimo ar abipusio sutarimo yra draudžiamas.

Atsakovė Aktu konstatavusi, jog pareiškėjas, leisdamas lietaus vandeniui nuo jam priklausančio pastato stogo ir Sklypo teritorijos patekti į kaimyninį sklypą, nesilaiko Švaros taisyklių 68 punkto nuostatų, apie tai pareiškėją informavo Raštu, pasiūliusi (nurodžiusi) pareiškėjui iki 2021-09-15 pašalinti fiksuotą pažeidimą. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad Raštą ginčija tuo aspektu, jog šiuo Raštu pareiškėjui buvo duotas, jų nuomone, nepagrįstas privalomas nurodymas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes (grasinant administracine atsakomybe). Tokį pareiškėjo argumentą teismas laiko nepagrįstu.

Atsakovė Raštu pareiškėjui pateikė informaciją apie Aktu užfiksuotus faktinių duomenų patikrinimo rezultatus, be kita ko, pateikdama nurodymą pašalinti pažeidimą ne tik pareiškėjui, bet ir informuodama pareiškėją, jog nurodymas pašalinti pažeidimus pateiktas ir kaimyninio žemės sklypo savininkams A.ir R. M.. Rašte pateiktas nurodymas pareiškėjui vertintinas kaip pasiūlymas gera valia pašalinti pažeidimą, jis privalomo pobūdžio neturi ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Pareiškėjas teismo posėdyje ir pats patvirtino, kad jokios sankcijos už šio nurodymo neįvykdymą Rašte nurodytu terminu pareiškėjui nebuvo taikomos. Akte fiksuotas teisės akto pažeidimas galėtų būti vada administracinio nusižengimo teisenai pagal ANK 366 straipsnį pradėti, būtent administracinio nusižengimo byloje būtų sprendžiamas asmens kaltės, jam galimai pažeidus Švaros taisykles, bei jo atsakomybės klausimas, tokiu būdu administracinio nusižengimo byloje, tiriant įrodymus, galėtų būti reikšmingos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl lietaus surinkimo trapo įrengimo, nuotekų surinkimo šulinių įrengimo ir pan. Tačiau bylos duomenys ir pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimai teisme patvirtina, kad administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėta.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisminę praktiką, taip pat yra konstatavęs, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LVAT pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., LVAT 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Ginčų komisija Sprendimu pagrįstai sprendė, kad Raštas (jame suformuluotas nurodymas) nėra imperatyvaus pobūdžio, jis pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Ginčų komisija Sprendimu pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklią praktiką, viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-180-11). ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Aukščiau aptartais motyvais nustačius, jog Raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, pareiškėjo skundo dalis dėl Rašto panaikinimo nutraukiama. Atitinkamai naikinama Ginčų komisijos Sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo ir administracinė byla šioje dalyje nutraukiama.

Kita Ginčų komisijos Sprendimo dalimi buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėjas prašė įpareigoti Administraciją duoti privalomus nurodymus kaimyninio žemės sklypo savininkams A.ir R. M. dėl žemės sklypo ribų, reljefo atstatymo, lietaus surinkimo griovio, kaip teigia pareiškėjas, buvusio ant sklypų ribos, atstatymo. Taigi, pagal šių reikalavimų turinį galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas galimai kelia ginčą ne tik dėl kaimyninio žemės sklypo žemės naudojimo tinkamumo, bet ir dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų. Teisės aktai nenustato teisės savivaldybės administracijai duoti tretiesiems asmenims privalomus nurodymus aukščiau paminėtais klausimais. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo pagrindai ir tvarka detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1244 patvirtintuose Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose. Be to, jeigu pareiškėjas mano, kad kaimyninio žemės sklypo savininkai, galimai sunaikindami jo įrenginius ir įsirengdami savo įrenginius pareiškėjo žemės sklypo ribose, pažeidžia jo kaip žemės sklypo savininko teise, jis savo pažeistas teises turėtų ginti, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, jog Ginčų komisija Sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Todėl ši Ginčų komisijos Sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamojoje byloje teismo sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

nutraukti administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo N. A. skundo reikalavimą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr.B22-1747 panaikinimo.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr.21R4-150 dalį, kuria buvo atmestas N. A. skundo reikalavimas dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr.B22-1747 panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusią Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr.21R4-150 dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė