Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-26 · Byla Nr. N1-1842-804/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
N1-1842-804/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50209-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Kaltinamasis
T. K., B. K.
Ieškovas
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1842-804/2018 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50209-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.10.1;1.1.7.2.3;1.1.11.12;2.3.6; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2018 m. lapkričio 26 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,

sekretoriaujant R. Š.

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei R. Š.,

kaltinamajam T. K., jo gynėjui adv. V. B.,kaltinamajam B. K., jo gynėjai adv. Ž. K.,

civiliam ieškovui V. V.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, tęsia mokslus amatų mokykloje (duomenys neskelbtini) faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, tęsia mokslus amatų mokykloje (duomenys neskelbtini) faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

Kaltinami pagal LR BK 187 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. ir B. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: jie, laikotarpyje nuo 2017-09-08 15 val. iki 2017-09-11 18 val., kartu su A. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą, atėję į V. V. priklausančios personalinės įmonės prekyvietę, esančią Trakų g. 12A, Rudiškės, Trakų r. sav., pro prekyvietę juosiančioje medinėje tvoroje esančią angą kartu su A. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą, pateko į prekyvietės teritoriją, kur kartu su A. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą, ant žemės rastais akmenimis, mėtydami į prekyvietės teritorijoje esančio tualeto pastato langus, išdaužė 4 langus, bendros 1152,35 Eur vertės. Tokiu būdu kartu su A. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą, sugadino V. V. personalinei įmonei priklausantį 1152,35 Eur vertės turtą, taip pat B. K. tęsdamas nusikalstamą, priėjęs koja išlaužė tualeto pastato įėjimo duris 473,74 Eur vertės t. y. T. K. ir B. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, bet tai buvo rugsėjo mėnesio pradžioje, dienos metu, apie 15 val., kartu su amatų mokyklos moksleiviais B. K. ir A. S. ir P. Ž. po pamokų nuėjo pasivaikščioti į Rūdiškių miestelį. Nusipirko po vieną butelį 0,5 l talpos alaus. Su alumi atėjo į Rūdiškėse esantį turgelį. Pirmą kartą į turgelio teritoriją užėjo keturiese t.y. jis. B. K., A. S. ir P. Ž.. Pamatę, kad yra išlaužta turgelio tvora, t. y. tvoroje buvo nuimtas vienas medinis tvoros segmentas, kuris gulėjo šalia, pro angą pateko į teritoriją. Atsisėdo ant prekystalio ir išgėrė alų. Taip turgelio teritorijoje sėdėjo apie porą valandų. Apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė. Kažkas iš draugų, o kas tiksliai jau neprisimena, bet galimai A. S., paėmė ant žemės gulėjusį akmenį, ir metė jį į į tualeto, kuris yra turgelio teritorijoje prie tvoros, pusę. Tada tryse t.y. jis (T. K.), B. K. ir A. S. priėjo arčiau tualeto ir visi kartu trise pradėjo mėtyti akmenis, pakeltus nuo žemės, į tualeto langus ir juos išdaužė. Kiek pamena, vienas lango stiklas nuo tvoros pusės jau buvo įskilęs. Tą dieną mėtė akmenis tik į langus. Jis (T. K.) išdaužė vieną langą, kadangi kiti du mesti akmenys į langus nepataikė. Tualeto durys buvo atrakintos, tvarkingos. Po to kai išdaužė langus, B. K. su A. S. trumpam, 1-2 minutėms užėjo į tualeto vidų. Ką jie darė viduje, nežino, nes nematė, ir ko jie ėjo į vidų, nežino. Būdamas lauke prie tualeto, jokių garsų iš tualeto negirdėjo. Jiems išėjus iš tualeto į lauką, visi pro tą pačią tvoros angą išėjo iš turgelio teritorijos. Daugiau nieko nedaužė ir nelaužė. Dar kurį laiką pasivaikščioję apie 22.00 val. grįžo į amatų mokyklos bendrabutį. Kas ir kada sulaužė turgelio tvorą, nežino ir nematė, bet jie to nepadarė. Kitą dieną, galimai 2017 m. rugsėjo 6-8 d. tiksliai datos neprisimena, po pamokų, apie 16-17 val., kartu su A. S., B. K. ir P. Ž., po pamokų nuėjo pasivaikščioti į Rūdiškių miestelį. Nusipirko po vieną butelį 0,5 l talpos alaus ir atėjo į Rūdiškėse esantį turgelį. Pro tvoroje esančią angą, kaip ir prieš tai, pateko į teritoriją, kur sėdėjo ant prekystalių ir gėrė alų. Tualeto durys buvo tvarkingos. Po kurio laiko pats su P. Ž. išėjo į parduotuvę "Norfa", o A. S. su B. K. liko turgelyje. Ką jie pasilikę darė turgelyje, nežino, tačiau maždaug po pusvalandžio sugrįžus į turgelį, jų jau ten nebuvo. Tada pamatė išlaužtas tualeto lauko duris, t. y. jos gulėjo ant žemės. Į tualeto vidų nėjo. Tada nuėjo į Rūdiškių traukinių stotį, kur už kiek laiko atėjo A. S. su B. K.. Pats B. K. pasakojo, kad koja išlaužė turgelyje esančio tualeto lauko duris, bet ar dar ką nors jis laužė - nepasakojo. Tada grįžo į mokyklos bendrabutį ir daugiau nieko turgelyje nelaužė. P. Ž. turgelyje nieko nesugadino ir nesulaužė. Labai gailisi, kad su B. K. ir A. S. išdaužė tualeto langus, todėl pasižada užsidirbęs atlyginti žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. K. apklausos metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Šiuo metu visko tiksliai kas vyko 2017 m. rugsėjo mėnesį įvykdant šį nusikaltimą pasakyti negali, nes visko smulkiai neatsimena, tačiau aplinkybes nurodytas ir pateiktas kaltinime pripažįsta. Dėl įvykio, kurio aplinkybės yra nurodytos kaltinime parodė, kad tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), amatų mokykloje (duomenys neskelbtini)“. 2017 m. rugsėjo pradžioje, vakare, tiksliai valandos neprisimena, kartu su amatų mokyklos moksleiviais A. S., T. K. ir P. Ž. po pamokų nuėjo pasivaikščioti po Rūdiškių miestelį. Nusipirko po vieną butelį 0,5 l talpos alaus. Atėjo į Rūdiškėse esantį turgelį, kuriame yra tualeto pastatas. Pamatę, kad yra išlaužta turgelio tvora, t. y. tvoroje buvo nuimta viena medinės tvoros dalis, kuri gulėjo šalia, pro angą pateko į teritoriją. Atsisėdo ant prekystalio ir išgėrė alų. Kažkas iš draugų, kas tiksliai neprisimena, paėmė ant žemės gulėjusį akmenį, ir numetė į tualeto pusę. Tada trise t.y. jis (B. K.) T. K. ir A. S. priėjo arčiau tualeto ir visi kartu trise pradėjo mėtyti akmenis į tualeto langus ir juos išdaužė. Kiek pamena, vienas lango stiklas nuo tvoros pusės jau buvo įskilęs. Kas pirmas išdaužė langą, nepamena. Apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė. Kai stiklai buvo išdaužyti, su A. S. užėjo į tualeto vidų. T. K. liko lauke prie tualeto. Tualeto durys buvo atrakintos, tvarkingos. Tualeto viduje irgi buvo tvarkinga. Viduje nieko nelaužė ir nedaužė, tik pasinaudoję tualetu iš karto išėjo į lauką. Tiksliai nepamena, ar tualeto kriauklės buvo tvarkingos, nepastebėjo, kad jų vandens maišytuvai būtų išlaužyti. Prie kriauklių ir maišytuvų nebuvo priėjęs. Dėl rankenų taip pat negali pasakyti, ar jos buvo, nes paprasčiausiai nepastebėjo, tačiau jų nelaužė. Tada visi pro tvoros angą išėjo iš turgelio teritorijos ir nuėjo į amatų mokyklos pusę. Turgelio tvora tikrai buvo sulaužyta iš anksčiau ir nė vienas iš jų jos nelaužė, o kas ją sulaužė, nežino ir nematė. Netrukus po šio įvykio, greičiausia tai buvo kitą dieną jie visi dar kartą buvo turgelyje, tada jis su A. S. nuėjo į tualetą, kur A. S. bandė laužti tualeto dusis o jis (B. K.) jam padėjo tai padaryti pašokinėdamas ir tokiu būdu galutinai jas sugadindamas. Kodėl taip padarė pasakyti negali. Tiksliau negali papasakoti kokios būklės buvo tualeto pastatas, jo vidus ir kas jame buvo sugadinta nes nepamena. Kas sulaužė turgelio tvorą, tualeto durų rankenas ir kriauklių vandens maišytuvus, nežino, bet tai ne jo darbas. Labai gailisi dėl savo tokio elgesio, atsiprašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ir pasižada atlyginti turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas ir civilinis ieškovas V. V. parodė, kad yra V. V. personalinės įmonės, esančios Trakų g. 13, Rūdiškės, Trakų r. sav., savininkas. Jo personalinė įmonė turi prekyvietę, esančią Trakų g. 12A, Rudiškės, Trakų r. sav. Lankantis prekyvietėje 2017-09-08 apie 15.00 val. viskas buvo tvarkinga, o apsilankius 2017-09-11 apie 18.00 val. pastebėjo, kad sulaužyta prekyvietę juosianti tvora ir patekta į prekyvietės teritoriją Dabar tikslia dienos neprisimena, bet 2017 rugsėjo pradžioje ryte telefonu paskambino kaimynė ir pasakė, kad suniokotas turguje esantis tualetas. Jis iškart apie tai pranešė policijai. Laikotarpyje nuo 2017-09-08 15.00 val. iki 2017-09-11 18.00 val. buvo sulaužyti 8 metrai prekyvietę juosiančios medinės tvoros, išdaužyti prekyvietės teritorijoje esančio tualeto pastato 4 langai, išlaužtos tualeto pastato įėjimo durys sulaužytos koridoriuje buvusios kėdės, kuriomis buvo daužoma viskas kas buvo tualeto pastato viduje. Taip pat tualeto pastato viduje sulaužytos 4 durų rankenos ir sugadinti dviejų praustuvų 2 vandens maišytuvai. Viso sugadinta turto už 2140,75 Eur. Jis ( V. V.) mano, kad tie patys asmenys netik suniokojo tualeto pastatą, bet ir išlaužė prekyvietę juosiančią tvorą. Jis (V. V.) UAB "Statybų šalis", vadovaujamos S. C., paprašė įvertinti padarytą žalą. Iš UAB "Statybų šalis" gavo 2017-09-28 lokalinę sąmatą, į kurią įeina ne tik medžiagos, kur turto vertė buvo nustatyta remiantis rinkos verte tai dienai, bet ir atstatymo darbai. Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais sunku, tačiau šiuo atveju ji įvertinama 1500 Eur ir ši neturtinė žala yra paskaičiuota minimaliausiais kriterijais, bet teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją dėl patirtos žalos. Iki sugadinimo sugadinto turto įsigijimo dokumentų pateikti negali, nes neišliko. Prekyvietė į pradinę būseną, t.y. iki sugadinimo neatstatyta, nes nėra tam piniginių lėšų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. Ž. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), įsikūrusioje amatų mokykloje (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, vakare, tikslaus laiko nepamena, kartu su draugais besimokančiais toje pačioje mokykloje T. K., A. S. ir B. K. vaikštinėjo po Rūdiškių miestelį. Nusipirko alaus ir pro išlaužtą tvoroje angą pateko į Rūdiškių turgaus teritoriją. Atsisėdę ant prekystalio gėrė alų, bendravo, bet apie ką kalbėjo jau nepamena, nes daug laiko praėjo. Apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė. Po kurio laiko trise t.y. A. S., T. K. ir B. K. pradėjo akmenimis mėtyti į turgaus teritorijoje esančio tualeto langus. Jis gi (P. Ž.) akmenimis į langus nemėtė ir prašė kitų to nedaryti, kadangi pažįsta turgaus savininką V. V. pas kurį yra dirbęs, tačiau jo niekas nepaklausė ir toliau mėtė akmenimis tol kol neišdužo visi ten buvę langai. Dėl tualeto lauko durų tai gali pasakyti, kad jas sulaužė A. S., nors tuo metu jis (P. Ž.) su T. K. buvo išėję ir nematė kaip buvo laužomos durys, o kai sugrįžo durys jau buvo išlaužtos. Kai jis su T. K. buvo išėjęs turgaus teritorijoje buvo pasilikę A. S. ir B. K.. Tvoroje buvo viena išlaužta anga, pro kurią buvo galima patekti į turgaus teritorijos vidų, o ar ta išlaužta anga tvoroje atsirado būtent tuo laikotarpiu, nežino, bet galvoja, kad ne, kadangi ir anksčiau buvo matęs tą išlaužtą angą tvoroje, bet kas tai padarė, nežino ir nieko neįtaria. Po šio įvykio daugiau šioje turgavietėje jis nesilankydavo. Pats turguje nieko nesugadino ir nesulaužė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. C. apklausos metu parodė, kad yra UAB "Statybų šalis" direktorius. Įmonė verčiasi statybiniais darbais. 2017 metų rugsėjo mėnesį į UAB "Statybų šalis" kreipėsi individualios įmonės savininkas V. V. nurodydamas, kad jam yra padaryta turtinė žala ir paprašė paskaičiuoti, įvertinti kokia yra padaryta turtinė žala turgavietės, esančios Rūdiškėse, tualeto ir tvoros, juosiančios turgavietę. Tikslios dienos nepamena, bet turėdamas laiko nuvažiavo į vietą kur pamatė, kad tualeto lauko durys išlaužtos, langai išdaužyti, viduje esančių durų rankenos išlaužtos, kriauklių maišytuvai sugadinti. Pamatavęs ir paskaičiavęs pateikė V. V. 2017-09-28 lokalinę sąmatą, kurioje yra įtraukta: atstatymo medžiagos, darbai, darbuotojo atvykimas - išvykimas ir mokesčiai. Langų keitimas paskaičiuotas kvadratiniais metrais, kur įskaičiuotas atvykimas, matavimai, gamyba, sumontavimas, sumontavimo medžiagos, mokesčiai ir viso yra 2,8875 kv. m, kur vieno kv. metro kaina yra 399,08 Eur, tad viso yra 1152,35 Eur. Lauko durų keitimas paskaičiuotas kvadratiniais metrais 2,100 kv. m, kur vieno kv. metro kaina yra 225,59 Eur, viso 473,74 Eur, taip pat įskaičiuotas atvykimas, matavimai, gamyba, sumontavimas, sumontavimo medžiagos, mokesčiai į tą sumą. Vandens maišytuvų keitimas, 2 vnt., kur vieno kaina 120 Eur, viso 241,58 Eur, ir paskaičiuota į šią sumą 2 vandens maišytuvai, taip pat įskaičiuotas atvykimas, matavimai, gamyba, sumontavimas, mokesčiai. 4 durų rankenos, kur vieno vnt. yra 36,89 Eur, viso 147,56 Eur, kur įskaičiuotas atvykimas, matavimai, gamyba, sumontavimas, sumontavimo medžiagos, mokesčiai. Išlaužta 8 m bėginiai medinės tvoros, kur vieno kaina paskaičiuota 15,69 Eur, viso 125,52 Eur ir į tai įskaičiuotas atvykimas, matavimai, gamyba, sumontavimas, sumontavimo medžiagos, mokesčiai. 2017-09-28 lokalinė sąmata paskaičiuota pagal "Sistela" valstybės patvirtintą programą. UAB "Statybų šalis" iki šios dienos turgavietėje, esančioje Rūdiškėse, tualeto ir tvoros, atstatymo darbų nevykdė. Kas suniokojo turgavietės tualetą ir tvorą, nežino ir nieko neįtaria.

Kiti byloje ištirti įrodymai

2017-09-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra baltos spalvos tinkuotas pastatas, kuriame įrengti tualetai. Pastatas yra turgavietės, esančios Trakų g. 12A, Rūdiškės, Trakų r. sav. teritorijoje. Teritorija aptverta tvora. Įvažiavimas nuo Trakų gatvės pusės. Įėjus pro įvažiavimo į teritoriją vartus, yra prekybos paviljonai, kuriuose stovi stalai, su stogu, be sienų. Už prekybos stalų, 100 m atstumu nuo Trakų gatvės, teritorijos kairėje pusėje stovi apžiūrimasis pastatas. Apžiūros metu pastato plastikinės durys yra išlaužtos, guli ant žemės prie laiptų. Durų šonuose yra du langai, kurių išdaužti stiklo paketai. Pastato dešinės pusės sienoje yra du langai, kurių stiklo paketai išdaužti. Užėjus į pastatą, yra durys, pro kurias patenkama į prausyklas. Prausyklos yra pastato kairėje ir dešinėje pusėje. Dešinėje pusėje esančioje prausykloje yra baltos spalvos kriauklė, kurios čiaupo kranas išlaužtas. Kairėje pusėje esančioje prausykloje yra kriauklė, kurios išlaužtas kriauklės čiaupo kranas. Tualeto pastato grindys išklijuotos keramikinėmis plytelėmis, ant kurių yra stiklo šukės. 4 durų, vedančių į prausyklų ir tualetų patalpas, išlaužtos 4 durų plastmasinės rankenos, sulaužytos dvi elektros rozetės. Pastato priekinė siena ištepta dažais. (1 t. b.l. 21-25)

2018-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nuvykta į Trakų r., Rūdiškių miestelį, kur buvo bendrauta su vietos gyventojais, siekiant patikslinti informaciją dėl prekyvietę juosiančios tvoros ir prekyvietės teritorijoje esančio tualeto sugadinimo. Buvo bendrauta su N. M. (duomenys byloje), G. K. (duomenys byloje), D. V. (duomenys byloje). Pokalbio metu pastarieji patvirtino, kad nuo vietos gyventojų jiems yra žinoma apie minėtos tvoros ir tualeto sugadinimus, tačiau kada tiksliai tai įvyko, kas tiksliai buvo sulaužyta bei kas įvykdė minėtą nusikalstamą veiką, jie nematė bei nežino. N. M. pastebėjo, kad prekyvietę juosiančios tvoros segmentai yra periodiškai laužomi, kadangi prekyvietė randasi netoli geležinkelio ir dažnai pro geležinkelį einantys asmenys, sutrumpindami sau kelią iki miestelio centro, perlipa pro tvorą ją sugadindami, tačiau kas tiksliai laužė tvoros segmentus, ji nurodyti negalėjo. (1 t. b.l. 55)

2018-06-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nuvykta į Trakų r., Rūdiškių miestelį, kur buvo bendrauta su vietos gyventojais, siekiant patikslinti informaciją dėl prekyvietę juosiančios tvoros ir prekyvietės teritorijoje esančio tualeto sugadinimo ir bendrauta su joje prekiaujančiais asmenimis, siekiant patikslinti informaciją dėl prekyvietę juosiančios tvoros ir prekyvietės teritorijoje esančio tualeto sugadinimų. Buvo bendrauta su ten prekiaujančiomis O. A. (duomenys byloje), A. A. (duomenys byloje), Č. L. (duomenys byloje). Pokalbio metu pastarosios patvirtino, kad maždaug 2017 m. rudenį jos matė tualeto apgadintas duris bei išdaužtus langus, tačiau kada tiksliai tai įvyko, per kokį laikotarpį, kas tiksliai buvo sulaužyta bei kas įvykdė minėtą nusikalstamą veiką, jos nematė bei nežino, nes minėtu tualetu nesinaudoja. Dėl sulaužytų tvoros segmentų niekas iš prekiaujančių prekyvietėje jokios vertingos informacijos nesuteikė. (1 t. b.l. 56)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Taigi, teismas vertindamas kaltinamųjų, liudytojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teisminio tyrimo metu išaiškintas aplinkybes lygindamas šiuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atlikęs išsamią bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai pagrindžiančių įrodymų ir yra visiškai įrodyta, jog kaltinamieji T. K. ir B. K. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą veiką numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Abiejų kaltinamųjų veika bendrai įvykdant nusikaltimą pripažintina kaip vykdytojų nusikalstama veika.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nėra, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas T. K. ir B. K. pripažinti kaltais padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jiems bausmę.

Kadangi T. K. apklausiamas kaltinamuoju išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

LR BK 40 str. numato galimybę, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamos bylos medžiagą konstatuoja, kad T. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra įstatyminiai pagrindai, o būtent jis yra teisiamas pirmą kartą, kaltinamas įvykdžius tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) dėl nusikaltimo savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žada atlyginti padarytą žalą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo tėvo A. K. atsakomybei, mano, kad būtent jis galės daryti jam teigiamą įtaką.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik nurodė, kad perduodant T. K. pagal laidavimą taikytinas užstatas.

Byloje yra pateiktas laiduotojo A. K. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybei.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu laiduotojas A. K. sutiko laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad yra kaltinamojo tėvas ir vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai. Nurodė, kad su sūnum pravedė pokalbį dėl šio įvykio, teigė, kad kaltinamasis visada įsiklauso į jo nuomonę ir yra jam autoritetas. Nurodė, kad sūnus jam pasakė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, suprato jos pasekmes, žadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis T. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas A. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą A. K. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojo turtinę padėtį teismas užstato netaiko, o baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nutraukia BK 40 str. pagrindu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti A. K. kaip laiduotoju, nes jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi yra kaltinamojo artimas giminaitis t.y tėvas. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad būtent jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo B. K. gynėja prašė B. K. rasti galimybę taikyti LR BK 93 str. nuostatas t.y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šis prašymas nėra tenkintinas, kadangi B. K. atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas ir B. K. atžvilgiu 2018-09-28 yra paskirta kardomoji priemonė periodinis registravimasis policijos įtaigoje, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarautų LR BK 93 str. 3 d. nuostatom.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo ypatumais, o taip pat bendraisiais bausmės skyrimo ypatumais nepilnamečiams (LR BK 91 str.), kadangi nusikaltimo įvykdymo metu B. K. buvo nepilnametis, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo B. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, tačiau teismas vertindamas jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme mano, kad jo prisipažinimas sąlygotas suriktų neginčytinų įrodymų visuma (liudytojo P. Ž. ir kaltinamojo T. K. parodymais), vertintinas kaip ne iki galo nuoširdus, todėl lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe nelaikytinas.

Skiriant kaltinamajam B. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (pagal LR BK 187 str. 1 d.) tai yra padarė savanaudišką, visuomenėje paplitusį nusikaltimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasi šią veiką padarė būdamas nepilnametis, ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Taigi įvertinus visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam B. K. už padarytą nusikalstamą skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Civilinio ieškinio išsprendimas

LR BPK 109 str. numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas V. V. pareiškė 3519,59 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo..

LR CK 6.276 numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Taigi įvertinus byloje esančius, teismo ištirtus įrodymus, teismas mano, kad civilinio ieškovo V. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra tenkintinas iš dalies t.y. kaltinamiesiems prokuroro pareikšto kaltinimo ribose, kadangi įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes ir abiejų kaltinamųjų veiksmus šios nusikalstamos veikos padaryme, teismas mano, kad prokuroro nurodytos turtinės žalos dydis yra realus ir atitinkantis faktines bylos aplinkybes. 1152.35 Eur turtinė žala dėl sudaužytų langų solidariai priteistina iš abiejų kaltinamųjų, o 473,74 Eur žala atsiradusi dėl tualeto lauko durų sulaužymo priteistina iš kaltinamojo B. K..

Teismas įvertinęs nukentėjusiojo V. V. civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamųjų turtinę padėtį, o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais mano, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti jam atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 400 (keturių šimtų) Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendė:

T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos LR 187 str. 1 d. padarymo, perduodant laiduotojo A. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr.1-1842-804/2018 T. K. atžvilgiu nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu T. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo

B. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant B. K. laisvės apribojimo metu tęsti mokslus ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti solidariai iš T. K. ir B. K. 1152,35 Eur turtinės žalos civilinio ieškovo V. V. naudai.

Priteisti iš B. K. 473,35 Eur. turinės žalos civilinio ieškovo V. V. naudai.

Priteisti solidariai iš T. K. ir B. K. 400 (keturis šimtus) Eur neturtinės žalos civilinio ieškovo V. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas