Kauno apygardos teismo nutartis

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo padarytos išvados bei kaltinamosios R. K. išteisinimo motyvai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nuosprendis privalo būti motyvuotas.

Išskirtinai remtasi tik Šakių rajono savivaldybės mero pateikta teigiama kaltinamosios charakteristika, o Kidulių seniūnijos seniūno J. V. pateikta kaltinamosios neigiama charakteristika nutylėta, ką patvirtino ir liudytoja E.Z. A., jog kaltinamoji ir anksčiau yra atsisakiusi vykti pas ligonius.

Kaltinamosios atsisakymas suteikti būtinąją medicininę pagalbą ir jos suteikimo neorganizavimas, V. A. dukroms- mažametėms Kristinai ir K. A., gim. 1996-11-30 ir V. A. padarė didelę neturtinę žalą, bei pakenkė sveikatos apsaugos sistemos prestižui. Žala privalo būti atlyginta VšĮ „Kidulių ambulatorija“ lėšomis. Toks įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais numatytos pareigos nevykdymas yra vertintinas kaip tarnybos pareigų neatlikimas.

LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. 2p. nustato, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis, kurioje išdėstomi motyvai atmetant apeliacinį skundą.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas motyvuotai pasisakė dėl surinktų įrodymų, kodėl vienus įrodymus pripažįsta ir jais vadovaujasi, o kitus atmeta.

LR Sveikatos sistemos įstatymo 19 str. nustato būtinosios medicinos pagalbos ir jos teikimo ypatumus. Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama : 1) pirmoji medicinos pagalba ; 2) institucinė (nestacionarinė ar stacionarinė) skubi medicinos pagalba. Būtinosios medicinos pagalbos mastą ir teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pat, t.t., kad gelbstint asmenų, kuriems dėl ūmaus susirgimo yra būtina medicinos pagalba, gyvybę, pirmąją medicinos pagalbą privalo nedelsiant suteikti sveikatos priežiūros, farmacijos specialistai bei kiti asmenys, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar gyvybei pavojingo ūmaus susirgimo vietose. Sveikatos priežiūros, farmacijos specialistų bei kitų asmenų, privalančių suteikti pirmąją medicinos pagalbą, sąrašą ir kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

2003 m. liepos 11 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-450 patvirtintos normos dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, jog šie specialistai turi mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą asmenims, kurių gyvybei ar sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo arba ūminės pavojingos ligos gresia pavojus : įvertinti pagrindinius gyvybės požymius (sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą) ; atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą ; gaivinti netekusius sąmonės, užspringusius, skenduolius, pakaruoklius, ištiktus šoko, perkaitusius, ištiktus saulės smūgio ar elektros traumos, pavojingos gyvybei būklės dėl ūmių ligų, apsinuodijimų bei traumų atvejais ; stabdyti kraujavimą, tvarstyti ; malšinti skausmą ; imobilizuoti pažeistą sritį.

Vadovaujantis iš esmės įstatymu, 2004 m. balandžio 8 d. Sveikatos apsaugos ministras įsakymu Nr. V-208 patvirtino pacientų patekimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarką bei mastą. Taip įsakymo 3p. nustato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais. Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija), arba neatidėliotinai (2, 3 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 skiltyje, gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams ; 4p. nustato, kad būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama visiems pacientams. Būtinoji medicinos pagalba teikiama etapais : pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji institucinė pagalba. Kai kuriais atvejais tai gali būti vykdoma vienu metu ; 5p. - kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl skubiosios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas neprivalomas ; 6p. - kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą ; 7p. - pirmoji medicinos pagalba tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis ; 8p - skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, šia tvarka ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Skubioji medicinos pagalba skirstoma į tris kategorijas. Jei į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos, po to – atitinkamai 2 ir 3 kategorijos pagalba.

Šiuose norminiuose aktuose įtvirtinti reikalavimai suteikti asmeniui, esant atitinkamai sunkiai jo sveikatos būklei, būtinąją medicinos pagalbą - pirmąją medicinos pagalbą, institucinę (nestacionarinę ar stacionarinę) skubią medicinos pagalbą. Būtinoji medicinos pagalba teikiama tiek asmens buvimo vietoje, tiek jam pačiam atvykus ar kitiems jį pristačius į sveikatos priežiūros įstaigą. Medicinos įstaigos gydytojams, kitiems specialistams tai privalomos profesinės funkcijos.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje rėmėsi kaltinamosios R. K. prieštaringais parodymais, tačiau nesivadovavo liudytojų N. R., R. A., E.Z. A. nuosekliais parodymais, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Šie liudytojai davė parodymus pirmosios instancijos teisme, buvo pagarsinti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Siekiant tinkamai išnagrinėti baudž.bylą bei apeliacinį skundą, pažymėtini esminiai liudytojų parodymai pažodžiui.

Taip 2005 10 06 apklausta liudytoja N. R. parodė, jog „ ... apie 8val. 05-10 min. V. A. radau sėdinčią lovoje, ji labai negalavo, pasisakė, kad jai labai skauda krūtinę bei rankas alkūnių srityse. Aš greitai iškviečiau medikus. Kad iškviesti medikus aš buvau išėjusi iš sodybos. /.../ Paskui atėjau į namą, V. A. radau gulinčią kniūbsčią ant grindų. /.../ Pamačiau, kad ji jau negyva. Tuo metu galėjo būti apie 8.20val. Daugiau namie nieko nebuvo, tik V. A. dukra. 2005 10 19 apklausta liudytoja N. R. parodė, jog „ ... užėjus pas V. A. ir jai pasakius, kad blogai jaučiasi, aš greitai, maždaug per minutę ar dvi minutes laiko sugrįžau į seniūniją ir asmeniškai paskambinau į Kidulių ambulatoriją pranešti apie tai, kad V. A. reikalinga skubi medicininė pagalba. Paskambinus atsiliepė vyriausioji gydytoja R. K., aš jai pasakiau, kad V. A. reikalinga medicininė pagalba, kad jai skauda krūtinę širdies plote, rankas. R. K. pasakė, kad V. A. registruota Jurbarko rajone, jos dukros taip pat, t.y. nei viena neprisirašiusi Kidulių ambulatorijoje, todėl ji negali vykti suteikti pagalbos. Aš tada paklausiau kur man kreiptis ir ji pasiūlė skambinti į Šakius ir kviesti greitąją medicinos pagalbą teigdama, kad jie privalo važiuoti suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Iškvietus GMP aš grįžau atgal pas V. A., kartu su manimi buvo ir seniūnijos socialinė darbuotoja R. A., kuri buvo su manimi pas V. A. ir pirmą kartą, kai ji pasakė, kad blogai jaučiasi. Išėjus iš seniūnijos sutikome paštininką V. Ž., kuris pasakė, kad jo kolegė L. B. išgirdo kieme verkiant V. A. dukrą ir nuėjo pažiūrėti. Tada mes bėgte nubėgome pažiūrėti, kieme, o tiksliau namo priestate radome L. B., kuri buvo apsikabinusi verkiančią V. A. dukrą Karoliną. Mes iš karto įėjome į namą ir V. A. radome nukritusią ant grindų, jai iš burnos matėsi putos, ji jau nejudėjo. Tada aš R. A. pasakiau, kad ji dar kartą eitų skambinti į ambulatoriją, ji iš karto išėjo. Maždaug po 10min. atvyko felčerė J. A. ir slaugytoja D. Jos pažiūrėję V. A. pasakė, kad ji dar gyva, suleido kažkokių vaistų ir ją atvertė ant nugaros. V. A. dar lyg sudejavo ir nutilo. Po to slaugytojos ją dar apžiūrėjo ir pasakė, kad ji jau mirė. Po to atvyko ir GMP automobilis iš Šakių, kuriuo atvykę medikai patvirtino mirties faktą“.

2006 07 25 protokolas pažymi, kad liudytoja N. R., akistatos metu su įtariamąja R. K., parodė, jog t.t. „ paskambinusi vyr. gydytojai aš savo vardo ir pavardės nesakiau, tik pasakiau, kad čia skambina iš seniūnijos. Vyr. gydytojai aš pasakiau, kad V. A., gyvenančiai žaliame name prie seniūnijos, reikalinga medicinos pagalba, jai pasakiau, kad V. A. skauda rankas iki alkūnių ir širdies plote, kad jai tikriausiai kažkas negerai su širdimi. R. K. man pasakė, kad A. K. ambulatorijoje nėra prisirašiusi pas gydytoją, taip pat nepriregistravusi ir savo mergaičių, jos registruotos kažkur Jurbarke, ir jos rankos surištos, ji negali nieko padaryti. Kai aš paklausiau, ką man tada daryti, ji man pasakė, kad skambinčiau į Šakių greitosios med.pagalbos stotį ir kad jie privalo suteikti pirmąją med.pagalbą“. Atitinkamai įtariamoji R. K. parodė, jog „skambinusi moteris neprisistatė, pasakė, kad moteriai, gyvenančiai prie seniūnijos skauda krūtinę. Tos moters vardo ir pavardės man nepasakė, apie tai, jog yra kalbama apie V. A. aš nesupratau. Aš nieko nesakiau, kad A. pas mus neprisirašiusi ir kad neprisiregistravusi savo mergaičių. Aš liepiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau konkrečiai iš kur nenurodžiau, nes nežinojau iš kokio telefono ar laidinio ar mobilaus ryšio bus kviečiama greitoji med.pagalba. Jei skambinama iš mob.ryšio telefono, tada atvyksta greitoji med.pagalba iš Jurbarko. Aš bandžiau dar pasakyti, kad atvežtų ją į ambulatoriją, tačiau jau ta moteris buvo padėjusi ragelį“.

2007 01 24 teisiamajame posėdyje liudytoja N. R. parodė, jog t.t. „ P. R. A., nuėjom pas V. A., ji sėdėjo ant lovos, skundėsi, kad skauda širdies plotą, rankas. Paklausėme ar pakviesti gydytoją, ji sutiko. Paskambinau gydytojai R. K., pasakiau kas yra. Gydytoja pasakė, kadangi ji neprisirašiusi ir vaikai neprirašyti, jų rankos surištos ir pasiūlė skambinti į Šakius. Tada skambinau į greitąją. Sugrįžusi pamačiau gulinčią V. A. ant grindų. /.../ Pamačiau per langą, kad ateina sekretorė J. A., ji suleido vaistus, pasakė, kad A. dar gyva, bet ji netrukus mirė. /.../ Sakėme R. K., kad reikia pagalbos. E.Z. A. dar kartą gydytojai skambino. /.../ Antro pokalbio turinio nežinau. J. A. nustatė, kad V. A. mirė, tai pasakė į vyzdžius pažiūrėjusi. Aš nesu gydytoja, nežinau kada V. A. mirė. Man buvo stresas“.

208 01 16 teisiamajame posėdyje liudytoja N. R. parodė, jog t.t. „ Kai mes nuėjome su R. A. pas A., tada ji pasakė, kad blogai jaučiasi. Mobilaus telefono neturėjau su savimi, tik raktus, todėl bėgome į seniūniją, kur yra telefonas. Aš skambinau gydytojai R. K., ji sakė, kad jai rankos surištos, liepė kviesti greitąją, skambinti į Šakius, nes Šakių greitoji privalo važiuoti. Todėl skambinau į Šakių greitąją. /.../ Tuo metu nesusimąstėme, kad reikia į Jurbarką vežti A. Iki seniūnijos nuo A. 80-100 metrų. /.../ Nežinau ką veikiau tarp skambučių R. K. ir į greitąją, man atrodo iškart skambinau į greitąją“.

Nors kaltinime ir apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojos N. R. parodymai nuoseklūs, jais reikia vadovautis, tačiau esminių jos parodymų nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai. Šios liudytojos parodymai svarbūs nustatant pokalbio turinį su gydytoja R. K., kuri visuose parodymuose paaiškino, jog „skambinusi moteris pasakė, kad ligonei skauda krūtinę“. Būtent taip užfiksuota ir VĮ Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties iškvietimų registracijos žurnale – 2005 10 06 d. 8 val. 15 min. užregistruotas iškvietimas Nr.4434 pas ligonę V. A. gim. 1962 m., gyvenančią Ateities g. 3 Kidulių k. ir sen. Šakių raj. Kvietimo priežastis – skausmas krūtinėje. 8 val. 16 min. į GMP iškvietimą išvyko bendruomenės slaugytoja – medicinos felčerė V. A. ir GMP vairuotojas D. P.. Pas ligonę V. A. GMP brigada nuvyko 8 val. 30 min. ir konstatavo biologinę mirtį, medicininė pagalba buvo nereikalinga.

Netgi GMP pas ligonę išsiuntė ne gydytoją, bet bendruomenės slaugytoją - medicinos felčerę. Tai irgi turi reikšmės pažymėti, kad gydytojai R. K. pirmąkart paskambinusi ir telefonu kalbėjusi N. R. nenurodė tokių ligonės sunkios būklės simptomų, dėl kurių šiai skubiai reikalinga būtinoji medicinos pagalba.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į liudytojos D. M. parodymus, kuri 2006 09 05 parodė t.t., kad „ aš sergu bronchine astma ir negaliu pasakyti ar aš buvau pirma pas gydytoją R. K. kabinete, tačiau buvo tikriausia keletas minučių po 8 valandos, kai suskambo kabinete telefonas. Gydytoja atsiliepė telefonu ir girdėjau kaip ji pasakė, kad neturi automobilio ir girdėjau kaip gydytoja pasakė, vežkite į ambulatoriją arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Aš nesupratau nei kas skambina, nei dėl ko skambina. Gydytoja dėjo ragelį lyg nebaigusi pakalbėti. Ji pasakė, kad nežino kas skambina ir dar mėto ragelį ir išėjo iš kabineto į koridorių. Vėliau sugrįžo. Pabaigė mane apžiūrėti. Aš išėjau iš kabineto ir išvykau į darbą. Tuo metu mano vyras laukė eilėje pas gydytoją koridoriuje. Prie gydytojos laukė lankytojų aštuoni ar daugiau, jų neskaičiavau“.

2007 01 24 teisiamajame posėdyje D. M. parodė t.t., kad „ Naktį blogai jaučiausi, todėl iš ryto su vyru atvykome į ambulatoriją. Buvau pas gydytoją kabinete kai suskambo telefonas. Gydytoja išklausė pokalbio, pasakė, kad neturi mašinos ir liepė kviesti greitąją, tada išėjo iš kabineto, po to grįžusi baigė apžiūrėti mane“.

Būtent ši liudytoja D. M. buvo tuo laiku kabinete, kai gydytoja kalbėjosi telefonu su N. R., tai atitinkamai parodė ir liudytojas A. L.. Liudytoja D. M. nepatvirtino liudytojos N. R. parodymų, kad gydytoja telefonu pasakiusi „A. K. ambulatorijoje nėra prisirašiusi pas gydytoją, taip pat nepriregistravusi mergaičių, jos registruotos kažkur Jurbarke, rankos surištos, ji negali nieko padaryti, pasakė skambinti į Šakių greitosios med.pagalbos stotį ir kad jie privalo suteikti pirmąją med.pagalbą“.

Taip pat, sprendžiant liudytojos N. R. parodymų objektyvumą, svarbi aplinkybė, kad ji pati turėjusi vairuotojo pažymėjimą, todėl privalėjusi suprasti ir mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą, ir be med.priemonių gaivinti asmenį. Ji skambino į Šakių GMP stotį, nors žinojo, kad arčiau yra Jurbarko GMP, tai irgi patvirtina, jog ji ligonės būklei nesuteikė išskirtinės svarbos, atitinkamai taip suprato ir gydytoja R. K., kuri tesuspėjusi šiai pasakyti ir buvo išgirsta, kad kviestų GMP.

Kaltinamoji R. K. pasakė telefonu skambinančiai liudytojai N. R., kad ligonei reikia kviesti Greitąją medicinos pagalbą arba vežti į ambulatoriją. Tai patvirtino ir buvusi kabinete liudytoja D. M., kas negali būti pagrindu kaltinime nurodytam neveikimui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja N. R. 2005 10 06 parodė, jog grįžusi pas V. A. šią rado jau mirusią. 2005 10 19 parodė, jog atvykusios felčerė J. A. ir slaugytoja D. apžiūrėjusios V. A. pasakė, kad ji dar gyva, suleido kažkokių vaistų, V. A. dar lyg sudejavo ir nutilo. Po to slaugytojos ją dar apžiūrėjo ir pasakė, kad ji jau mirė. 2007 01 24 teisiamajame posėdyje parodė, jog ateina sekretorė J. A., ji suleido vaistus, pasakė, kad A. dar gyva, bet ji netrukus mirė. J. A. nustatė, kad V. A. mirė, tai pasakė į vyzdžius pažiūrėjusi. Kaip matyti iš šių liudytojų N. R. parodymų, ji vienuose parodymuose teigia, kad antrąkart sugrįžusi rado V. A. mirusią, kituose parodymuose teigia, kad V. A. buvo dar gyva, jog šiai suleido vaistų J. A. ir tik tuomet mirė. Tačiau 2006 01 24 apklausta liudytoja J. A. parodė t.t., jog „ Po kiek laiko R. K. vėl išėjo iš kabineto ir pasakė, kad atvažiuos seniūnijos darbuotoja ir mums su ja reikės važiuoti pas A., kuri kaip ji pasakė jau tikriausiai bus mirusi. Tada aš su A. D. pasiėmę reikiamas pirmosios medicinos pagalbos teikimo priemones kartu su seniūnijos sekretore nuvykome pas A. į namus, kur ją radome jau mirusią, dar ją apžiūrėjome ir patvirtinę mirties faktą grįžome į ambulatoriją, nes niekuo padėti negalėjome, negalėjo nieko padėti ir greitosios pagalbos automobiliu atvykę medicinos darbuotojai iš Šakių“. 2007 01 24 teisiamajame posėdyje liudytoja J. A. patvirtino ankstesnius parodymus, t.t. parodė „ Pasiėmėme tai, ką pasiimame vykdamos pas ligonius ir važiavome. A. jau buvo mirusi. Iš esmės tokius pačius parodymus davė ir liudytoja A. D., kad nuvažiavus V. A. jau buvo mirusi, jos jokių vaistų neleido. Šių liudytojų parodymai paneigia liudytojos N. R. parodymus, kad V. A. dar buvo gyva, kad jos leido ligonei vaistus ir tik po to ši mirė. Šie aukščiau konkrečiai išvardinti prieštaravimai neleidžia laikyti liudytojos N. R. parodymus visiškai objektyvius, atitinkančius faktines aplinkybes.

Taip pat aptartini ir liudytojos R. A. konkretūs parodymai. 2005 10 19 apklausta liudytoja R. A. parodė t.t., jog „ Užėjus pas V. A. namuose be jos dar buvo jos dukra Karolina, pati V. A. sėdėjo ant lovos ir pasakė, kad labai blogai jaučiasi, kad jai skauda krūtinę ir rankas alkūnių srityse. Tada aš su N. R. greitai sugrįžau į seniūniją ir paskambinome vyriausiajai gydytojai R. K.. Su R. K. kalbėjosi N. R., pasakė, kad V. A. labai blogai, kad jai reikalinga skubi medicininė pagalba. R. K. N. R. pasakė, kad V. A. neprisirašiusi Kidulių ambulatorijoje ir iš viso netgi nėra registruota Šakių rajone, todėl atsisakė vykti suteikti pagalbą ir pasiūlė kviesti greitąją medicinos pagalbą iš Šakių, ką N. R. ir padarė. /.../ Įėjus į kambarį pamatėme, kad V. A. nukritusi ant grindų, jai iš burnos matėsi putos, ar ji buvo gyva nesupratome, matėsi kad ji nejuda. Tada aš su N. R. pasakiau, kad liktų laukti, o pati dar kartą nuėjusi į seniūniją paskambinti į Kidulių ambulatoriją. Atėjusi į seniūniją sutikau sekretorę E. Z. A. ir jai pasakiau, kad moteris miršta, kad ji skambintų gydytojai R. K.. Sekretorė greitai paskambino, tačiau gydytoja ir vėl vykti atsisakė, motyvuodama, kad ne ji turi vykti, nėra ambulatorijos automobilio. Tada sekretorė pasakė, kad nuveš savo automobiliu ir ji pasakė, kad pasiūs felčerę. Nuvykus prie ambulatorijos į automobilį atėjo dvi slaugytojos, kurios nuvežtos pas V. A. dar suleido jai vaistų, tačiau netrukus ji mirė.“ Atitinkamai 2007 01 24 teisiamajame posėdyje parodė t.t., jog „ V. A. radome ant sofos, ji sakė, kad blogai jaučiasi. Skambinome gydytojai, ji pasakė, kad negali važiuoti. Tada mes grįžome atgal pas V. A., nes skambinome iš seniūnijos, pamatėme ją gulinčią. Aš vėl bėgau į seniūniją kviesti greitosios. Aš nėjau į tą kambarį, kur V. A. gulėjo, buvom su mergaite koridoriuje. Antrą kartą grįžus į seniūniją kviesti gydytojo, kolegei liepiau R. K. paskambinti ir apsisukusi bėgau pas V. A.“. Taip pat 2008 01 16 teisiamajame posėdyje parodė t.t., jog „ Iš pradžių manėme, kad A. apsimetinėja, bet po to kai paklausėme, ką jai skauda ir ji pasakė, kad širdies plotą bei rankas bei paprašė iškviesti gydytoją, supratome, kad yra blogai. Įtarėme, kad infarktas galėjo jai būti. /.../ Buvau šalia, kai R. skambino gydytojams, j pasakė, kad R. K. liepė kviesti greitąją, iškart ją ir kvietė R. Galiu pasakyti kas antrą kartą skambino gydytojai, aš liepiau, kad sekretorė paskambintų. /.../ Turiu teises. /.../ Pirmą kartą girdžiu, kad aš turėjau suteikti medicininę pagalbą“.

Aptartini liudytojos R. A. parodymai, kurie taip pat nėra visiškai nuoseklūs ir logiški. Telefonu pirmąkart su R. K. kalbėjosi N. R., nėra duomenų, kad būtų buvęs konferencinis ryšys ir R. A. būtų girdėjusi pokalbio turinį, ką kalbėjo R. K.. Juolab, R. K. išsakytus žodžius girdėjo visiškai nesuinteresuota liudytoja D. M., kuri nepatvirtino tariamai gydytojos R.K atsisakymo teiginių. Antrąkart telefonu taip pat kalbėjo su R. K. ne ji, bet E.Z. A., todėl vėl negalėjusi girdėti R. K. išsakytų žodžių, nors teigia priešingai. Parodo, kad atvykusios iš ambulatorijos slaugytojos suleido V. A. vaistų, tačiau šios neigia tai dariusios, kadangi V. A. jau buvo mirusi. Išties liudytojos R. A. parodymai abejotini. Ji irgi turėjusi vairuotojo pažymėjimą, privalėjusi mokėti suteikti pirmąją pagalbą ir be medicininių priemonių. Jos parodymuose pastebimas siekis sumenkinti pačios reikšmingumą įvykyje.

Būtina pasisakyti ir dėl liudytojos E. Z. A. parodymų. Taip 2005 10 19 apklausta liudytoja parodė t.t., jog „ Netrukus N. R. ir R. A. sugrįžo, tačiau man nieko nesakė. Po to jos pravėrė mano kabineto duris ir pasakė, kad eina laukti greitosios medicinos pagalbos, tačiau kur ir dėl ko iškviesta pagalba nesakė. Po keleto minučių sugrįžta verkdama R. A. ir pasakė man, kad aš dar kartą skambinčiau gydytojai R. K. nes moteris miršta, tačiau kokia moteris neaiškino, aš neklausiau ir iš karto skambinau R. K. sakydama, kad moteris miršta, R. K. pasakė, kad į tokius iškvietimus turi važiuoti V. A., kuris tuo metu buvo išvykęs su ambulatorijos automobiliu, ir ji neturi kuo atvykti, be to V. A. neprisirašiusi ambulatorijoje. Tada aš pasakiau, kad jeigu atvyksiu su savo automobiliu ar kas nors važiuos suteikti pagalbą ir ji tada pasakė, kad pasiųs felčerę. Tada aš nuvykau į ambulatoriją, pas mane į automobilį atėjo dvi slaugytojos ir aš jas nuvežiau prie V. A. namų ir jos nuėjo, o aš nuėjau kiek vėliau, kai V. A. jau buvo mirusi“. Taip pat 2007 01 24 teisiamajame posėdyje parodė, jog nepamenanti kaip ten viskas vyko, tvirtino duotus parodymus. Iš kitų žmonių girdėjusi, kad ir anksčiau gydytoja R. K. nevyko pas ligonius. Ko gero neminėjusi pavardės moters, kuriai reikia pagalbos, sakiusi gydytojai, kad ta moteris miršta. Gydytoja atsakė neturinti mašinos. Pasiūliusi pati atvažiuoti ir nuvežti, po pokalbio važiavo į ambulatoriją, iš ten į V. A. namus užtruko 5, gal 7 min. Kolegės sakė, kad eina laukti greitosios“.

Ir šiuo atveju liudytojos E.Z. A. parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad besikalbant telefonu gydytoja atsakiusi, jog į tokius iškvietimus turi važiuoti kitas gydytojas, kad nėra automobilio, kad V. A. neprisirašiusi ambulatorijoje, tačiau teisiamajame posėdyje nenurodė atsisakymo priežasties, kad V. A. neprisirašiusi ambulatorijoje.

Atitinkamai 2006 09 15 liudytojas A. L. parodė t.t., jog „Koridoriuje buvo nemažai lankytojų pas gydytoją. Kai aš buvau kabinete pas R. K., tai buvo užėjęs gydytojas V. A. ir sakė, kad jis išvažiuoja į Voverių medicinos punktą. Jis pats nevairavo Kidulių ambulatorijai priklausančio automobilio, o jį vežė kita darbuotoja, kurios pavardės nežinau. Praėjus apie 5 minutes laiko paskambino telefonu ir gydytoja atsiliepė. Ji tuojau pakilo ir išėjo iš kabineto bei girdėjau, kaip pasakė slaugytojoms E. A. ir dar vienai slaugytojai, kad pasiimtų lagaminus, nes miršta moteris. Sakė pavardę, tačiau aš nesupratau moters pavardės. Jos klausė kas vėžins, tačiau tuojau atvažiavo iš Kidulių seniūnijos sekretorė A., kuri išsivežė abi slaugytojas, o mane toliau gydytoja apžiūrėjo. Aš dar buvau, kai maždaug už 10 minučių sugrįžusios slaugytojos pasakė, kad moteris mirė“. Taip pat ir teisiamajame posėdyje 2007 01 24 parodė, kad tvirtina ankstesnius parodymus, jog prieš jį pas gydytoją buvo užėjusi moteris. Jis buvo užsiregistravęs pas gydytoją. Gydytoja išėjusi iš kabineto pasakė, kad yra mirtinas atvejis, tada moterys pasakė, kad nėra su kuo važiuoti. Paskui atvykusi E.Z. A. automobiliu išsivežė J. A., A. D., kurios grįžusios po 10-15 minučių pasakė, kad moteris mirusi.

Šie liudytojo A. L. parodymai paneigia liudytojos E.Z. A. parodymus, jog gydytoja atsisakiusi važiuoti, nes V. A. neprisirašiusi ambulatorijoje, kadangi jis tuo metu buvo kabinete ir girdėjo gydytojos R. K. pokalbį telefonu su E.Z. A., Priešingai, gydytoja R. K. nurodė ambulatorijos slaugytojoms ruoštis vykti pas ligonę.

2005 10 07 – 2005 12 28 specialisto išvada pažymi, kad V. A. pagrindinis susirgimas - išeminė širdies liga : vainikinių arterijų aterosklerozė (2 stadija, spindžių nesiaurina), poinfartiniai randai kairio skilvelio priekinėje ir išorinėje sienelėse, židininė miocitų hipertrofija, skilveliais indeksas (0,64), netolygus miokardo pilnakraujiškumas, išeminiai kardiomiocitų pokyčiai. Komplikacijos – ūmus širdies veiklos nepakankamumas : ūmus vidaus organų pilnakraujiškumas,skystas tamsus kraujas ; galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. Mirtis įvyko nuo išeminės širdies ligos. Kategoriškai teigti, kad pil. V. A. suteikus kvalifikuotą medicinos pagalbą, esant tokio pobūdžio pokyčiams miokarde, būtų buvę galimą išgelbėti jos gyvybę, nėra galimybės.

Patikrinimo išvados komisijos pirmininkė R. N. 2007 09 17 teisiamajame posėdyje parodė, jog pati esanti teisininkė, nustatė ambulatorijos darbe dokumentinių trūkumų, atlikusiųjų pareigas pažeidimus, tačiau pažeidimai nebuvo tokie, kad stabdyti ar atimti gydytojos licenziją.

Apklaustas 2007 02 23 teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, jog dalyvavo surašant, derinant ambulatorijos veiklos ataskaitos aktą, pradžioje akto išvados buvo be gydytojos darbo trūkumų, paskui su trūkumais. Klinikinio tyrimo buvo nedaug, nes nebuvo suteikta paslauga. Įstaigos vadovas privalo užtikrinti paslaugų teikimą.