Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M. ir G. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašo patvirtinti taikos sutartį, nurodo, kad pareiškėjai V. M. ir G. M. yra I. M., gimusios 2015-11-28, tėvai. Jie santuokos neįregistravę. Tarp pareiškėjų nebuvo ginčo dėl tėvystės nustatymo, vaiko tėvystė buvo pripažinta G. M. pareiškimu, patvirtintu notaro. Pareiškėjai, gyvena skyrium. Tarp vaiko tėvų, nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant, taip pat nėra ginčo dėl vaiko išlaikymo. Teismui teikia taikos sutartį, kuria ne ginčo tvarka susitarė, kad nepilnametės dukters I. M. gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja V. M., o pareiškėjas G. M. dalyvaus dukters auklėjime ir teiks dukrai reikalingą išlaikymą. Šalys, vadovaudamosi LR CK 6.983 straipsniu, susitaria ateityje galintį kilti teisminį ginčą išspręsti šalims kuo priimtinesniu būdu, t. y. taikiai, abipusių derybų būdu sudaryti taikos sutartį bei teikti ją tvirtinti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. 1 d. taikos sutartimi šalys gali užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Pareiškėjų V. M. ir G. M. sudaryta ir teismui patvirtinti pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 str.) ir viešajam interesui (CK 1.81 str.), nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.86 str., 6.228 str., 6.984 str., 6.986 str.), taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti patvirtinta (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 5 d., 296 str. 1 d. 3- 4 p.). Kaip matyti iš prašymo ir taikos sutarties, dėl teisminio sutarties patvirtinimo yra išreikšta abiejų taikos sutarties šalių valia.

Taikos sutarties šalims žinoma teismo patvirtintos taikos sutarties galia (CK 6.985 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti taikos sutarties šalių – V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), sudarytą šiomis sąlygomis:

1.1. Nepilnametės dukters I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau - I. M.), nuolatinė gyvenamoji vieta iki jos pilnametystės nustatoma su motina V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. V. M., norėdama pakeisti I. M. gyvenamąją vietą į kitą arba su vaiku apsigyventi užsienio valstybėje, privalo iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo dienos informuoti G. M. apie tokios vietos pakeitimą, jam nurodant tikslų kitos planuojamosios gyvenamosios vietos adresą: gatvę, namo ir buto numerį, savivaldybę, miestą, valstybę. Tuo atveju, jei G. M. nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista į V. M. nurodytą gyvenamąją vietą, apie tai ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikia motyvuotą nesutikimą, nurodydamas nesutikimo priežastis. Šalims nesutarus per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, Šalių ginčą sprendžia teismas. Iki įsiteisėjusio teismo sprendimo momento vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nekeičiama. Šiame punkte įtvirtintos Taikos sutarties sąlygos yra esminės.

2.1. G. M. teikia išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) per mėnesį nuo 2016-04-01 iki dukters pilnametystės, pervesdamas šias lėšas iki einamojo mėnesio 5 dienos į V. M. nurodytą banko sąskaitą. Jeigu mėnesio 5 (penkta) kalendorinė diena yra ne darbo diena, tuomet šiame punkte nurodytas periodinis mokėjimas turi būti padarytas pirmą darbo dieną, kuri eina po einamojo mėnesio 5 ( penktos) kalendorinės dienos.

2.2. Periodinės išmokos indeksuojamos vieną kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu. Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Periodines išmokas indeksuoja G. M..

2.3. Nepilnametės dukters I. M. lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Bet kuriuo atveju V. M. privalo tvarkyti I. M. skirtas pinigines lėšas taip, kad jos būtų panaudotos išimtinai I. M. interesams ir jos gerovei.

3. Tėvų dalyvavimas nepilnamečio vaiko auklėjime ir bendravimo su vaiku tvarka

3.1. Šalims yra žinoma, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Šalys susitaria, kad lygiomis teisėmis dalyvaus nepilnametės dukters I. M. auklėjime. G. M. dalyvavimas vaiko auklėjime privalo atitikti jo poreikius ir nepažeisti vaiko interesų. Šalys, pripažindamos, kad abu yra vienodai atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaiko interesams ir gerbdami vaiko teises ir pareigas, vadovaujantis CK 3.156 str., 3.159 str. bei 3.170 str., įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnametę dukrą I. M., rūpintis jos vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai Šaliai su ja bendrauti ir ją auklėti.

3.2. Šalys susitaria nustatyti tėvo G. M. bendravimo su nepilnamete dukra I. M. tvarką:

3.2.1. Iki nepilnametei dukrai I. M. sueis treji metai, t. y. iki 2018-11-28, tėvas turi teisę bendrauti su dukra Ieva jos gyvenamojoje vietoje, šeštadieniais ir sekmadieniais ir švenčių dienomis, neribojant bendravimo laiko. Apie atvykimą bendrauti su dukra G. M. informuoja V. M. ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas.

3.2.2. Nuo 2018-11-28 iki nepilnametės dukters I. M. pilnametystės tėvas su dukra Ieva bendrauja tokia tvarka:

- tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą penktadienį nuo 18 val. ir grąžina dukrą i jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadieni iki 17 val.;

- tuo atveju, jei tėvui tenkanti savaitgalį dukra serga, tėvas turi teisę bendrauti su dukra kitą savaitgalį, kompensuojant prarastą bendravimo su vaiku laiką;

- tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukra pusę jos darželio/ mokyklinių atostogų laiko (rudens, žiemos, pavasario, vasaros), konkretų laiką suderinęs su vaiko motina V. M.,;

- tėvas bendrauja su dukra per metines šventes šiuo grafiku: poriniais metais tėvas

praleidžia su dukra antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų Metų dieną, Šv. Velykų

antrąją dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas iki

18.00 valandos. Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia pirmąją Šv. Kalėdų dieną

ir Šv. Velykų pirmąją dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir

grąžindamas iki 18.00 valandos;

- tėvas bendrauja su dukra per Tėvo dieną, t. y. kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadieni nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;

- tuo atveju, jei Motinos diena yra tą savaitgalį, kuri tėvas bendrauja su vaiku, tėvas atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki šeštadienio 18 valandos, nustatant, kad Motinos dieną vaikas būna su motina;

- tėvas, suderinęs su motina, turi teisę I. M. išvežti iš Lietuvos Respublikos ne ilgiau kaip 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiui;

- konkrečius iškilusius klausimus vaiko atžvilgiu tėvai sprendžia žodiniu susitarimu, iškilus reikalui.

3.2.3. Vaiko buvimo su motina V. M. metu pastaroji privalo užtikrinti, kad vaikas buvimo pas ją metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir kad G. M. nebūtų trukdoma susisiekti ir laisvai netrukdomai bei privačiai ryšio priemonėmis (skype, facetime, viber, facebook, facebook Messenger ir kt.) bendrauti su I. M., kai tai objektyviai galima (įmanoma) daryti (vaikui esant atitinkamo amžiaus ir turint reikiamas ryšio priemones).

3.2.4. Vaiko buvimo su tėvu G. M. metu pastarasis privalo užtikrinti, kad vaikas buvimo pas jį metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir kad V. M. nebūtų trukdoma susisiekti ir laisvai netrukdomai bei privačiai ryšio priemonėmis (skype, facetime, viber, facebook, facebook Messenger ir kt.) bendrauti su I. M., kai tai objektyviai galima įmanoma) daryti(vaikui esant atitinkamo amžiaus ir turint reikiamas ryšio priemones).

3.2.5. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitos G. M. bendravimo su I. M. tvarkos, jeigu tai atitinka pastarosios interesus.

3.2.6. Vaikui susirgus ar atsitikus ypatingam įvykiui (trauma ir pan.) vaiko tėvai privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą iš tėvų (tėvą, motiną).

Šalys patvirtina, kad taikos sutartis atitinka jų valią ir joms yra žinomos šio susitarimo sudarymo pasekmės.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.