Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. R., nukentėjusiajai A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2016-10-10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-10-10 apie 13.52 val. vairuodamas automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, pravažiuodamas pro stovintį automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į jį ir apgadino abu automobilius; iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219, 222 p. reikalavimus bei padarė (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimai jam suprantami, tačiau pažeidimų nepripažįsta. Nurodė, kad išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nejautė, jog būtų kliudęs kokį nors automobilį. Pabrėžė, kad Užupyje jis yra saugios kaiminystės pradininkas, ten visur yra kameros, viskas filmuojama. Supranta, kad pabėgimas iš įvykio vietos yra pažeidimas. Tvirtina, kad jokio kontakto nepajuto, o jo automobilis nebuvo apgadintas, nors yra ir senas, turi mikroįbrėžimų. Iš automobilio net nebuvo išlipęs.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. S. paaiškino, kad matė eismo įvykio aplinkybes, nes tiesiai prieš stovėjusią mašiną yra jo darbovietės durys. Po pietų grįždamas į darbovietę matė, kaip išsukinėdama mašina kliudė stovėjusią mašiną, kuri nuo kontakto susiūbavo. Vairuotojas, kaip jam pasirodė, padarė kažkokią mimiką ir nuvažiavo toliau. Ar buvo apgadinta stovėjusi transporto priemonė nežino, nes jos neapžiūrėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad grįžusi prie Paupio g. stovėjusios mašinos už valytuvo rado paliktą raštelį, kuriame buvo parašyta: „Mes matėme įvykį, kai jūsu mašina buvo apgadinta”. Apžiūrėjusi automobilį, pamatė kad jis yra apgadintas, buvo įbrėžtas bamperis. Netoliese stovėjo vyrukai, kurie matė įvykį. Teigia, kad labai skubėjo į darbą, todėl išvažiavo. Grįžusi iš darbo, pastatė mašiną toje pačioje vietoje, kurioje ji stovėjo apgadinta, paskambino policijai. Atvažiavo pareigūnai, kurie viską užregistravo, paėmė tą lapelį, kuris buvo užkištas už automobilio valytuvo, padarė nuotraukas, pamatavo įbrėžimą. Patvirtino, kad jos mašina yra drausta kasko draudimu, tačiau į draudimo bendrovę nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

(duomenys neskelbtini) str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia vairuotojams baudą nuo 868 iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Iš V. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jisai traukiamas atsakomybės dėl (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Administracinių teisės nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), o ATPK neteko galios, todėl teismas privalo įvertinti, kokio teisės akto – ANK ar ATPK – nuostatos taikytinos nagrinėjamoje byloje. Tai numatyta ir ATPK 8 str. kuriame, be kita ko, nurodoma, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas –pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, – pagal savo požymius atitinka (duomenys neskelbtini) str. 1 ir 2 d. numatytus administracinius nusižengimus, o minėto straipsnio dalyse atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos diferencijuojama pagal padarytos žalos dydį ir iš esmės švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Todėl, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 3 str. 1 d. V. R. veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – turėtų būti perkvalifikuojama kaip (duomenys neskelbtini) str. numatytas nusižengimas, atsižvelgus į padarytos žalos dydį.

Byloje nėra surinkta įrodymų apie administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. nukentėjusiajai A. V. padarytos turtinės žalos dydį. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės apžeidimo bylą iš esmės, galėtų nustatyti kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajai, tačiau tokiu atveju būtų pabloginta atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, lyginant su kitais analogiškoje situacijoje atsidūrusiais asmenimis, kadangi nustačius, jog padarytos žalos dydis neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, V. R. turėtų būti skiriama nuobauda (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijos, kurioje asmenims turintiems teisę vairuoti numatyta bauda nuo 600 iki 850 Eur, ribose. Analogiška situacija susiklostytų ir V. R. veiką perkvalifikavus iš (duomenys neskelbtini) str. 2 d. į atitinkamą atsakomybę numatantį ANK straipsnį.

Taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai nėra (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą. Administracinis nurodymas savo esme yra palankus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes sudaro prielaidas savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (jo dalyje), kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 3 d., turi teisę surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinį nurodymą tik už minėtame straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus.

Esant tokiai situacijai administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina tyrimui atlikti ir, jeigu nebūtų nustatyta (duomenys neskelbtini) str. numatytų pagrindų bylą perduoti nagrinėti teismui, nagrinėti ją ne teismo tvarka bei priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Tyrimo metu būtina surinkti įrodymus dėl A. V. padarytos turtinės žalos dydžio, spręsti, ar V. R. veiksmuose yra (duomenys neskelbtini) str. atitinkamose dalyse numatyto administracinio nusižengimo sudėtis (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai), taip pat atsižvelgus (duomenys neskelbtini) str. 2 d. dalies nuostatas svarstyti, ar yra galimybė V. R. už abiejų, ar vieno, galimai padarytų administracinių nusižengimų padarymą surašyti naują administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.