Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-22 · Civilinė byla Nr. e2S-2011-560/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
e2S-2011-560/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00682-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
A. K., V. K., I. K., A. B., O. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamo turto fondas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2011-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00682-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.2.3.6.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K., V. K., I. K., A. B., O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. K., V. K., I. K., A. B., O. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamo turto fondas“ dėl neterminuoto, atlygintino servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto fondas“, prašydami nustatyti neterminuotą, atlygintiną servitutą (kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku) žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), viešpataujančiųjų daiktų atžvilgiu, priteisti atsakovei uz? nustatyta? kelio servituta? 8 600 Eur kompensaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. 2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas atsakovės atstovo prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Nurodė, kad ieškovo prašymu teismas buvo paskyręs ekspertizę vienkartinės kompensacijos dėl prašomo nustatyti servituto dydžiui paskaičiuoti, taip pat nustatyti nuostolius dėl servituto žemės sklypui. Susipažinus su atliktos ekspertizės akto išvada ir argumentacija matyti, jog eksperto aktas nėra išsamus, juo neatsakyta į antrąjį ekspertizės klausimą, nenustatytas nuostolių dėl servituto nustatymo dydis, taip pat pagrįstai abejotina ir nustatytu vienkartinės kompensacijos dydžiu, kuris beveik 7 kartus yra mažesnis nei paties ieškovo siūlomas kompensacijos dydis (ieškovas ieškiniu prašo priteisti 8 600 Eur), o eksperto nustatyta žemės sklypo rinkos vertė (1 920 Eur) beveik 11 kartų mažesnė už VĮ „Registrų centras“ nustatytą vidutinę žemės sklypo vertę, kuri šią dieną yra 20 700 Eur. Toks ženklus ir itin didelis skirtumas tarp žemės sklypo verčių kelia pagrįstų abejonių ekspertizės metu nustatytos sklypo vertės teisingumu. Atsakovas dar skiriant ekspertizę turėjo pagrįstų įtarimų šio eksperto objektyvumu ir sąžiningumu, o susipažinus su ekspertizės aktu šie įtarimai tik dar labiau sustiprėjo. Atsakovė teismui buvo nurodžiusi, jog pasidomėjus teismo paskirtu ekspertu, nekilnojamojo turto vertintojų neoficialia nuomone šis asmuo nėra patikimas ir tikėtina, kad ekspertizę gali atlikti nesąžiningai. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu šiam ekspertui už netinkamą pareigų atlikimą paskyrė pastabą, o jau 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu – papeikimą. Ši nuobauda ekspertui galiojo iki 2021 m. sausio 7 d. Kadangi atsakovas patyrė itin didelių išlaidų įrengiant kelią, gatvę, apšvietimą ir kitą kelio infrastruktūrą, kuri liko neįverta ekspertizės metu, siekiant, jog byla būtų išnagrinėta tinkamai ir objektyviai, teisingai, sąžiningai bei kompleksiškai, būtina įvertinti ir nustatyti, kokias išlaidas patyrė atsakovas, pagerinęs žemės sklypą, kuriame prašoma nustatyti servitutą.

3. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prieštaravo tokiam prašymui. Nurodė, kad nuo pirmos ekspertizės skyrimo praėjo pusė metų. Atsakovė galėjo ir savarankiškai kreiptis į ekspertą dėl vertinimo. Dabar atsakovas prieš pat bylos nagrinėjimą pateikė prašymą, kas yra bylos vilkinimas. Atsakovė galėjo pateikti savo klausimas ekspertui, kai ekspertizė buvo skiriama pirmą kartą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, skyrė papildomą ekspertizę bei bylą sustabdė. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovų pasiūlyto ir skirto eksperto išvadoje nurodytas kompensacijos dydis yra ženkliai mažesnis – 1 270 Eur, kai ieškovai prašo priteisti atsakovo naudai iš jų (ieškovų) 8 600 Eur. Akivaizdu, kad tarp ginčo šalių esant prieštaravimams dėl kompensacijos dydžio, atsakovė turi teisę, taip pat kaip ieškovai, pasinaudoti savo teise prašyti paskirti ekspertizę – tai negali būti laikytina bylos vilkinimu. Teismas siekdamas visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje esančias aplinkybes bei vadovaudamasis lygiateisiškumo principu manė, kad yra tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę šioje byloje, kas teismo vertinimu, nepažeis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovės siūlomas turto vertintojas-teismo ekspertas A. T. T. sutiko atlikti minėtą ekspertizę. Ekspertizės kaina 800 Eur. Kadangi ekspertizė skirtina atsakovės prašymu, atsakovė įpareigotina sumokėti 800 Eur į teismo depozitinę sąskaitą preliminarioms ekspertizės atlikimo išlaidoms apmokėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Ieškovai A. K., V. K., I. K., A. B., O. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepriėjęs prie įrodymų tyrimo stadijos ir neįvertinęs atliktos ekspertizes turinio, neaišku dėl kokių motyvų nusprendė atlikti papildomą ekspertizę. Priimtoje nutartyje nėra motyvų, kad eksperto išvada yra nepakankamai aiški arba neišsami. Teismas nutartyje atkartojo atsakovo motyvą, kad kompensacijos dydis yra ženkliai mažesnis – 1 270 Eur, kai ieškovai prašo priteisti atsakovo naudai iš jų (ieškovų) 8 600 Eur. Bet tai nėra pagrindas skirti papildomą ekspertizę, esant tokioms aplinkybėms ieškovai gali sumažinti kompensacijos dydį, bet tai nesudaro daryti teismui išvadą, kad ekspertizė nėra nepakankamai aiški arba neišsami. Nutartis stabdyti bylą CPK 164 str. 2 p. pagrindu yra neteisėta ir nepagrįsta, nes dėl bylos sustabdymo bus pažeisti proceso koncentruotumo ir operatyvumo principai. Byla nagrinėjama jau pakankamai ilgą laiko tarpą, atsakovas susipažino su atliktos ekspertizės išvadomis 2021 m. kovo 5 d., o teismui prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo pateikė beveik po trijų mėnesių prieš pat teismo posėdį 2021 m. gegužės 26 d. Akivaizdu, kad prašymas dėl papildomos ekspertizės galėjo būti pareikštas anksčiau. Teismas paskyrė papildomą ekspertizę pažeidžiant CPK nustatytą tvarką. Tik prašančiam asmeniui į teismo depozitinę sąskaitą apmokėjus išlaidas už ekspertizės atlikimą būtų pagrindas spręsti šalių prašymą dėl ekspertizės byloje paskyrimo ir bylos nagrinėjimo sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą šiuo atveju sustabdė formaliai ir nesavalaikiai, neturėdamas ekspertų kandidatūrų (pažeidė teisę ieškovui taip pat pateikti eksperto kandidatūrą), bei neturėdamas patvirtinančių duomenų apmokėjimo už ekspertizę.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovai skundžia ne patį bylos sustabdymą, o nesutinka su tuo, kad teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį. Atskirasis skundas gali būti paduotas dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, tačiau CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą. Vertinant tai, kad nutarties dalis dėl ekspertizės paskyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas, atsakovė nepasisako dėl atskirojo skundų argumentų, susijusių su ekspertizės paskyrimo teisėtumu ir pagrįstumu. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų - kai teismas paskiria ekspertizę. Ekspertizės byloje paskyrimas iš esmės reiškia, jog tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, iki bus gauta eksperto išvada klausimais, atsakyti į kuriuos teismas pripažino esant reikalinga. Apmokėti už ekspertizę teismas atsakovę įpareigojo ta pačia nutartimi, kuria buvo skirta ekspertizė, todėl atsakovė objektyviai negalėjo sumokėti už ekspertizę anksčiau nei ji buvo paskirta. Atsakovė tinkamai įvykdė nutartį ir apmokėjimo už ekspertizės atlikimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas dalyje nutraukiamas, atskirasis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Atskirojo skundo objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria teismas nutarė sustabdyti bylą ir skirti teismo ekspertizę atsakovo, UAB ,,Nekilnojamo turto fondas” žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas žemės sklypo 0.2417 ha, vienkartinės kompensacijos dydžiui už servitutinį kelią nustatyti (neterminuotam, atlygintinam servitutui (kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku).

9. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas paskyrė ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog nutartys dėl ekspertizės skyrimo apeliacine tvarka nėra skundžiamos. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį), priimtą įrodymų rinkimo klausimu, t. y. nutartį (jos dalį) paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį (jos dalį) paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, kadangi ekspertizės bei konkretaus eksperto paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; 2012-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2012-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-433/2012). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai atskiruoju skundu prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, t. y. ir šios nutarties dalį dėl ekspertizės paskyrimo, darytina išvada, jog ši nutarties dalis nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Motyvai dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, t. y., tokios nutarties dalies teisėtumas gali būti skundžiamas kartu su teismo priimtu byloje sprendimu (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

10. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas sustabdė bylą iki bus atlikta ekspertizė. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos sustabdymas pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, CPK griežtai reglamentuoja bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė CPK 164 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai teismas paskiria ekspertizę. Pagal CPK 212 straipsnį, ekspertizė skiriama siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, kurių bylą nagrinėjantis teismas neturi. Taigi, ekspertizės byloje paskyrimas iš esmės reiškia, jog tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, iki bus gauta eksperto išvada klausimais, atsakyti į kuriuos teismas pripažino esant reikalinga. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesas, pažeidžiami šalių teisėti interesai bei civilinio proceso principai ir tikslai. Šiame kontekste aktualu pastebėti, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011). Proceso operatyvumas ir ekonomiškumas negali būti viršesni už teisingo bylos išnagrinėjimo principą ir paneigti bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas, iki bus gauta eksperto išvada. Tik ekspertizės metu išsiaiškinus reikšmingas bylai aplinkybes pagal ekspertams suformuluotus klausimus byla galės būti išnagrinėta teisingai, laikantis civilinio proceso principų, byloje galės būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog byla negalėjo būti sustabdyta, kadangi atsakovė nėra sumokėjusi už prašomą atlikti ekspertizę. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas ta pačia skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovę sumokėti 800 Eur preliminarioms ekspertizės atlikimo išlaidoms, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį dalyje dėl sustabdymo, atskirąjį skundą šioje dalyje atmeta, o skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal ieškovų A. K., V. K., I. K., A. B., O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, nutraukti.

Likusioje dalyje ieškovų A. K., V. K., I. K., A. B., O. B. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius